Kliūtys: dėl rizikingos veiklos tramdomų kredito unijų neleidžia išvilkti į dienos šviesą

Pinigai
Pinigai

Daugiau nei dvejus metus Lietuvos banko, Finansų ministerijos, verslo institucijų derinta Lietuvos kredito unijų reforma, kurią ketinta įgyvendinti nuo 2018 metų, gali subliūkšti, kai trys „darbiečiai“ – Raimundas Markauskas, Sergejus Ursulis, Darius Ulickas – atstovaudami 13 nepriklausomų unijų, ėmė kaišioti pagalius į ratus.

13 unijų, kurios priešinasi reformai: „Vilniaus kreditas“, Vilniaus kredito unija, Vilniaus regiono kredito unija, „Sostinės kreditas“, „Centro taupomoji kasa“, AMBER, LTL kredito unija, Šiaulių kredito unija, „Taupkasė“, „Saulėgrąža“, „Panevėžio regiono taupomoji kasa“, „Taupa“, „Žemaitijos iždas“.

Nauja reforma siekiama kredito unijų jungimosi į bendrus darinius, siekiant išvengti bankrotų. Tačiau „darbiečių“ pasiūlytu neva alternatyviu projektu priešinamasi šioms reformos – siekiama, kad kredito unijos ir toliau veiktų savarankiškai mažai reguliuojamoje rinkoje. Tokie veiksmai gali privesti prie tolimesnių unijų bankrotų ir mokesčių mokėtojų pinigų eikvojimo indėlių draudimo išmokomis, kurios jau dabar viršija 100 mln. eurų.

Alternatyvus projektas atsirado per naktį

Nuo 2013 m. Lietuvoje bankrutavo penkios kredito unijos, o jų apdraustų indėlių kompensavimo išmokos siekė 114 mln. eurų.

Siekiant spręsti kredito unijų sektoriuje susikaupusias problemas, padidinti unijų patikimumą ir jų indėlį į ūkio augimą, dar 2014 m. Seimo bei Lietuvos banko iniciatyva imtasi rengti unijų reformą įteisinančius teisės aktus.

Po ilgų metų Finansų ministerijos, Lietuvos banko ir kitų verslo bei valstybinių institucijų darbo įstatymų paketas pasiekė Seimo narius. Tačiau dieną prieš, kai parlamentarai turėjo svarstyti suderintus teisės aktus, trys „darbiečiai“ pateikė neva alternatyvų projektą, pagal kurį jokia reforma nebūtų vykdoma, priešingai – kredito unijos ir toliau veiktų savarankiškai mažai reguliuojamoje rinkoje.

„2015 m. lapkritį Finansų ministerija pateikė Seimui dvejus metus su rinkos dalyviais ir valstybės institucijomis derintus kredito unijų ir centrinių kredito unijų įstatymų projektus. Seimas ėmėsi juos svarstyti tik šių metų kovą, o trys Seimo nariai paskubomis, per naktį, įregistravo naujus, su niekuo nederintus unijų įstatymų projektus. Tokia įvykių eiga, galimai sąmoningai delsiant įteisinti suderintus teisės aktus, gali lemti tolesnius bankrotus unijų sektoriuje“, – įspėjo Asociacijos Lietuvos kredito unijos (ALKU) valdybos pirmininkas Ramūnas Stonkus.

„Toks kelių „darbiečių“ procesas, kai, nederinant nei su rinka, nei valstybinėmis institucijomis, pateikiamas neva lygiavertis projektas su įstatymų projektu, kuris derintas daugiau nei dvejus Trys „darbiečiai“: Darius Ulickas, Raimundas Markauskas, Sergejus Ursulismetus, kelia nuostabą. Manau, sveikas projektas suveiks, ir įstatymo projektas, kurį pateikė Finansų ministerija, bus pagrindas ir pagal jį vykdoma kredito institucijų reforma, o ne tokiais būdais – pateikiant neva alternatyvius projektus – bandoma išmušti iš vėžių jau seniai sutartus klausimus“, – pritarė Lietuvos centrinės kredito unijos valdybos pirmininkas Fortunatas Dirginčius.

Įregistruotas trijų „darbiečių“ – R. Markausko, S. Ursulio, D. Ulicko – neva alternatyvus projektas, Seime jau spėjo sulaukti itin negatyvaus Lietuvos banko, taip pat Seimo Teisės departamento įvertinimo.

Kelias tolimesniems bankrotams liktų atviras

Remiantis unijų sistemą reformuojančiais įstatymų projektais, numatyta didinti tvarų kapitalą, sustiprinti unijų kooperaciją ir tarpusavio integraciją, sukurti nuo bankrotų apsaugančią kryžminių garantijų sistemą.

Tokiai reformai pritaria 61 uniją vienijanti Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) ir 58 unijas vienijanti ALKU.

Tačiau planuojamoms reformoms priešinasi likusios 13 unijų, kurios veikia nepriklausomai. Tikėtina, kad būtent šiems unijų interesams ir atstovauja „darbiečiai“, kurių tikslas – kiek įmanoma toliau vilkinti projektą, kad dabartinė valdžia nespėtų priimti reikšmingų sprendimų ir visą darbą paliktų naujajai valdžiai, o unijos ir toliau veiktų nepriklausomos bei neprižiūrimos.

„Nederintu trijų „darbiečių“ pateiktu siūlymu siekiama, kad unijos veiktų kuo mažiau reguliuojamoje rinkoje, kad galėtų veikti ypač savarankiškai ir niekam nepriklausyti. Tai yra didžiulė rizika, kalbant apie finansų sektoriaus stabilumą“, – teigė F. Dirginčius.

Įteisinus šį alternatyvų trijų „darbiečių“ sumanymą, kredito unijos galėtų vykdyti rizikingas veiklas, investuodamos vien tik į vertybinius popierius ir steigdamos rizikingas įmones, priimti valdymo sprendimus nedalyvaujant pajininkams, veikti pavieniui atsisakant pagrindinių kooperacijos principų.

„Šios pataisos būtų naudingos nebent tokiems rinkos dalyviams, kurie, turėdami unijų statusą, renka valstybės apdraustus indėlius ir šiais pinigais finansuoja galimai abejotinas ir rizikingas veiklas. Būtų naivu galvoti, kad kadenciją baigiantys Seimo nariai prisiims asmeninę atsakomybę už tokią įvykių eigą“, – kalbėjo ALKU valdybos pirmininkas.

„Darbiečiai“: unijų likimą tegul sprendžia konkurencinė rinka

Naujienų portalui Alfa.lt susisiekus su alternatyvų projektą pateikusiu „darbiečiu“ Raimundu Markausku, jis aiškino, kad toks valstybės kišimasis, kai siekiama visas kredito unijas sujungti į bendrą sistemą, perteklinis. Todėl jis su dar dviem „darbiečiais“ pateikė alternatyvų pasiūlymą.

„Pagrindinis skirtumas (alternatyvaus projekto – Alfa.lt past.), kad nebūtų privalomas vienijimasis į centrinę kredito uniją, o savarankiškas junginys, jeigu jos to nori. Vėliau gali įsigalioti europinė direktyva, tuomet centrinei kredito unijai, jeigu jos susijungs, įsigalios rodikliai, kaip bankams. Tai ar mums reikia skubėti tą daryti? Mano supratimu, dabar kredito unijos yra skirtingos – vienos turtingesnės, kitos ne, tai jungtis galima tik savanorišku pagrindu, o konkurencinėje kovoje kai kurios atkristų ar taptų asocijuotais nariais“, – sakė R. Markauskas, pasak kurio, viską gali išspręsti konkurencinė rinka, nereikia per prievartą versti visų unijų jungtis į vieną bendrą dalinį.

„Darbietis“ užsiminė, kad alternatyvaus projekto nelaiko reformos žlugdymu.

„Lietuvos bankas man išvis keistą poziciją užėmęs, toks lyg nori viską nuo savęs nusistumti ir sukurti centrinę kredito uniją, kad ji pati rūpintųsi, prižiūrėtų kitas unijas. Dar prieš metus visos 74 unijos pritarė mano pateiktam įstatymui, bet kažkas pasikeitė per metus“, – argumentavo „darbietis“ R. Markauskas.

Parlamentaras neneigia, kad bendravo su 13 unijų, kurios priešinasi Finansų ministerijos numatytai reformai, vadovais, tačiau dėl to jokių interesų nepastebi.

„Lankėsi pas mane Seime ir vieni, ir kiti. Aš stengiuosi, kad tas sektorius atliktų tą vaidmenį ir smulkiam, ir vidutiniam verslui, kad būtų stipresnė alternatyva esamiems bankams, – tai aš šitai ir atstovauju“, – sakė R. Markauskas.

Ar pavyks reformą įgyvendinti nuo 2018 metų?

Finansų ministerijos siūloma reforma numatoma nuo 2018 m. sausio mėnesio, tačiau, esant tokiam grupelės „darbiečių“ vilkinimui, natūralu, reforma gali užsitęsti.

„Siekiama, kad šios kadencijos Seimo nariai nespėtų priimti Finansų ministerijos pateikto projekto ir persikeltų į kitą kadenciją. Susirinkus naujiems Seimo nariams, vėl reikėtų iš naujo gilintis į nuveiktus darbus, ir taip viskas iš naujo – reikiamu laiku įstatymai nebūtų priimti“, – pasakojo R. Stonkus.