Sėkmingai šešiamečius mokyklai ruošiantys tėvai nenori būti baudžiami

Vaikai
Vaikai
  © Flickr

Nuo šių metų rugsėjo įvedamas privalomas šešiamečių priešmokyklinis ugdymas kelia tėvų aistras: vieni norėtų turėti galimybę rinktis, kiti įsitikinę, kad toks pasiruošimas padės jų vaikui tapti sėkmingesniu moksleiviu. Vieni piktinasi būsimomis baudomis ir sako, kad į dabartinės kokybės pradinio ugdymo sistemą nėra ko skubėti, kiti prisipažįsta patys neturintys tiek laiko ir gebėjimų paruošti atžalas mokyklai. Švietimo ministerija tikina, jog remiasi moksliniais tyrimais ir pažangių šalių patirtimi, nori mokyklai sėkmingiau paruošti rizikos šeimų vaikus.

Keturių vaikų mama pirmai klasei paruošė sėkmingai

Nuo kitų metų šešiamečiams bent keturias valandas kasdien lankyti priešmokyklinę grupę taps privaloma. Namuose juos ruošti pirmai klasei galės tik tie tėvai, kurie turi pedagoginį išsilavinimą. Taip norima nepraleisti vaiko raidos etapo, kai jis būna imliausias: tyrimai rodo, kad šešiamečiai, septynmečiai šiuo periodu turėtų perprasti mokymosi sistemą.

Priešmokyklinis ugdymas – ne aukštoji matematika ar molekulinė biologija, norėdami ir stengdamiesi tėvai sugeba šešiamečiui suteikti mokymo ir lavinimo pagrindus. „Pasirinkome vaikus auklėti ir lavinti, kiek įmanoma, patys“, – prisipažino nedideliame miestelyje gyvenanti keturių vaikų mama Indrė Sliužinskaitė.

Toks noras kilo iš jos pačios nelinksmų prisiminimų apie vaikystės darželį ir požiūrio, kad darželis tampa išsigelbėjimu daug dirbantiems tėvams. Ji pati turi galimybę daug laiko ir jėgų skirti vaikų lavinimui ir mato, kad tokia taktika pasiteisino. Du vyresnieji vaikai, dabar jau vienuolikos ir keturiolikos metų, prieš mokyklą kelias valandas per savaitę eidavo į privačią ugdymo įstaigą pabūti su bendraamžiais. Pradėjus eiti į pirmą klasę, jų žinių lygis buvo toks pat, kaip ir lankiusių priešmokyklinio ugdymo grupę. Anksčiau kultūrinėje ir edukacijos srityje dirbusi, dabar į pramonės sritį perėjusi moteris stengiasi su jais kalbėtis įvairiomis temomis, kartu dirbti buities darbus, naudoja daug smulkiąją motoriką lavinančių internete rastų žaidimų – daro viską, kad nedingtų smalsumas pažinti ir mokytis.

„Mūsų atveju priešmokyklinio amžiaus vaikams apsiprasti su darbu grupėje užteko kelių valandų, bet efektyvių pamokėlių privačioje mokykloje. Kadangi darbą deriname su vaikų auginimu, visuomenės gyvenimą ir modelį jie matė ne vien knygučių piešinėliuose: vesdavomės juos į renginius, gamtą, „Sodrą“, mokesčių inspekciją, bankus ir notarus, jie daug bendravo su įvairiais žmonėmis.

Visi mokytojai, net neklausus, vienbalsiai kartoja, kokie mąstantys, draugiški ir negerovių „neprisirinkę“, aktyvūs pamokose ir popamokinėje veikloje vaikai. Sako, jiems reikia įdomaus gyvenimo, o ne sėdėjimo prie kompiuterio“, – pasakojo savo atžalas mokyklai pati paruošusi mama.

Du mažesniuosius, ketverių ir trejų metų, vaikus ji taip pat lavina namuose, ir pastebi, kad privalomi ruošimosi mokyklai metai išeitis tik tiems vaikams, kurių tėvai negali skirti daug laiko ir jėgų juos parengti patys. „Realiai, manau, dauguma tėvų ir taip vestų vaikus į priešmokyklinio ugdymo grupes, kaip ir dabar yra, bet vis tiek nedidelei daliai reikėtų leisti pasirinkti lavinimą namuose. Nerimauju, kad žadama atimti teisę spręsti tėvams, kai nemažai metų nuosekliai auklėjame savo vaikus ir gauname šlagbaumą po nosimi“, – sakė I. Sliužinskaitė.

Jos nuomone, viena iš svarių priežasčių vaikams nelankyti darželio ar priešmokyklinių grupių – iš bendraamžių parsinešami netinkamo elgesio modeliai. Keturių vaikų mama pastebi, kad tai tampa savotišku priešmokyklinio lavinimosi grupėse poveikiu: vaikai išmoksta keiktis, nekultūringai elgtis.

Su bendraamžiais mokosi greičiau?

„Priešmokyklinis ugdymas – tai darželio tęsinys. Jau dabar 96 proc. šešiamečių lanko šias grupes. Paklauskite bet kurio pradinių klasių mokytojo: pirmokas, lankęs darželį, labai skiriasi nuo nelankiusio. Ir ne todėl, kad nelankęs ko nors nemokėtų, tiesiog grupėje nebuvusiam vaikui sunkiau priprasti prie naujo ritmo, kolektyvo, adaptacija užtrunka iki pusės metų. Tai turi įtakos ir vėlesnei mokymosi sėkmei“, – kitokią patirtį turi vilnietė Nomeda Barauskienė.

Vienas iš jos vaikų priešmokyklinę grupę lankė anksčiau, kitas – šiemet, jiems patinka kūrybiška pažintinė veikla.

„Skirkime lavinimą namuose ir pedagoginį lavinimą. Vaikas drausmės, etiketo bei kitų dalykų noriai mokosi drauge su bendraamžiais“, – pritarė tris vaikus auginanti vilnietė Toma, patyrusi, kad dirbantiems tėvams patiems pasirūpinti įvairiapusišku atžalų ugdymu sunku.

Tuo metu mokymo namuose galimybėmis besidominčiai Ramunei atrodo, kad mažiems vaikams įnikti į mokymąsi dar per anksti. „Mano dukrai rudenį penki metai, ji dar tik pradeda pažinti pasaulį. O jau grupėje juos mokina skaičiuoti daiktus ir pažinti skaičius“, – kritikavo ji.

Priešmokyklinukų rašyti ir skaityti nevers

Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, priešmokyklinių grupių Lietuvoje nelanko apie 4 proc. vaikų. Kalbėdamas apie būtinybę tai daryti, Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas yra sakęs, kad principingoms supermamoms, kurios neturėdamos pedagoginio išsilavinimo nori vaikus ugdyti namuose, reikėtų pagalvoti, ar jų principai nesikerta su įstatymais. Esą neužtenka tik priešokiais paskaityti vaikui knygelę ar pamokyti raidžių.

Tėvų nuogąstavimą, kad į priešmokyklines grupes susirinkusius šešiamečius sodins į suolus, mokys skaityti ir rašyti, bando išsklaidyti Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja Laimutė Jankauskienė. Skaitymas ir rašymas, pasak jo, nėra vaiko pasiruošimo mokyklai kokybės garantas. „Pagrindinis ugdymosi metodas lieka žaidimas, tik jis tikslingesnis, pedagogas žino, kokie turi būti žaidimai, modeliuoja juos taip, kad vaikas įgytų reikiamų kompetencijų. Be abejo, normalios raidos šešiametis, septynmetis jau nori rašyti, skaityti, jis gali parašyti kvietimą į mokyklos šventę, laišką Kalėdų Seneliui, jam įdomu; bet tai nėra sėkmės garantas pradėjus lankyti mokyklą.

Ruošiantis jai, labai svarbios socialinės kompetencijos, sakykime, darbą, nors labai mažą, pradėti ir baigti, išmokti laikytis susitarimų, išgirsti, ką kitas sako, suformuluoti sakinį, pasidėti daiktus, kad juos paskui galėtum rasti“, – vardijo L. Jankauskienė.

Specialistai siūlo remtis tarptautine praktika, tėvai – gerinti lietuviško švietimo kokybę

Lietuva viena iš vėliausiai visoje Europos Sąjungoje privalomą priešmokyklinį ugdymą įvesti susigriebusių šalių. Latviai vaikus privalomai ruošia du metus, suomiai ir didžioji dauguma kitų – metus iki mokyklos, lenkai svarsto į pirmą klasę leisti šešiamečius. Visoje Europoje privalomas mokyklinis ugdymas ankstinamas, arba įteisinamas metų, dviejų privalomas institucinis lavinimas. „Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad pokytis atėjus lavintis iš šeimos į instituciją kardinalus, svarbu jam psichologiškai pasirengti, įgyti kompetencijas, kurios padėtų būti geru mokiniu ir nepatirti nesėkmė vien todėl, kad vaikas nespės su kitais, arba nebus šeimoje lavintas, rankoje laikęs pieštuko.

Priešmokykliniai metai turėtų būti tikslingi, pedagogų reikalaujama įvertinti atėjusius vaikus, kur jų stiprios, silpnos vietos, tikslingai modeliuoti procesą. Mokslininkai sako, kad per vienerius metus, tikslingai įvardijus problemas ir ugdant, vaiko smulkiąją motoriką galima išlavinti, net jei tai nebuvo daroma tėvų. Priešmokykliniai metai būtent ir yra skirtumams sumažinti, padėti tiems, kuriems sekasi sunkiau, prisivyti: tyrimai rodo, kad jeigu vaiką ištinka nesėkmė pirmaisiais metais, didelė tikimybė, kad jis privalomojo išsilavinimo apskritai neįgis“, – pastebėjo Švietimo ministerijos specialistė.

Kiekvieno vaiko raida individuali, tačiau L. Jankauskienės nuomone, pradinių klasių mokytojai įžvelgia pridėtinę priešmokyklinio ugdymo institucijoje vertę, moksliniai tyrimai tą irgi pagrindžia. Be to, toks įpareigojimas paskatintų vaikais pasirūpinti ir rizikos šeimas.

„Ankstyvasis mokymas yra nepaprastai prasmingas, – sutinka daugiakalbio vaikų darželio „Mažųjų valdos“ įkūrėja, direktorė Renata Lazdin. – Bet tik tada, jei tinkamai organizuojamas. Ir kuo vaikas mažesnis, tuo labiau tinkamumą lemia meilė ir žaismingumas. Pasisakyčiau prieš privalomą priešmokyklinį ugdymą ir bet kokius reikalavimus, kuriuos turi atitikti vaikas, ateidamas į pirmąją klasę. Mane stebina reikalavimas į mokyklą išeiti tais pačiais metais, kai vaikui sukanka septyneri. O jei tai atsitinka gruodį? Tokiu būdu į mokyklos suolą sėda šešiametis“.

Vaikų lavinimo nuo kūdikystės idėjomis besidalijanti vienintelio Lietuvoje darželio, kuriame mokoma keturių kalbų, vadovė įsitikinusi, kad į dabartinės būklės pradinio ugdymo sistemą įsilieti skubėti nereikia. Stebina draudimas mokyti vaikus namuose net ir sulaukus mokyklinio amžiaus, švietimo sistemos modelio lankstumas šių dienų pasaulyje būtų kur kas geresnė išeitis.

„Manau, kad valstybiniu lygmeniu derėtų labiau susirūpinti kitais trimis dalykais. Pirma, tėvų švietimu apie mokymosi būtinumą ir tinkamo požiūrio į mokymąsi formavimą. Antra, ugdymo sistemos tobulinimu, kur ne tik privačiose mokyklose, bet ir valstybinėse būtų pajėgumų mokyti skirtingais lygiais, tam, kad gerai jaustųsi ir mažylis, atėjęs jau skaitydamas, ir tas, kuris tik pradeda pažintį su raidėmis. Ir, trečia, mokytojų švietimu, kad net jei organizaciniai pokyčiai būtų lėti kaip vėžlys, jie turėtų įkvėpimą keisti sistemą iš vidaus.

Mokyti – sunkus darbas, darbas iš pašaukimo, o pašaukimo ugniai kurstyti reikia palaikymo, įkvėpimo, pavyzdžių“, – sakė R. Lazdin.

Jau trečius metus apie ankstyvojo mokymo privalumus ji kalbasi su šeimomis, auginančiomis vaikus iki dviejų metų, ir mato, kad vis auga nepasitenkinimo valstybiniu ikimokykliniu ir pradiniu švietimu banga. Tėvai supranta ugdymo prasmę, nori kokybiško dėmesio savo vaikams ir darosi suirzę, kai to negauna.

Vieną mokyklai ruošė namuose, kitas lankė priešmokyklinę – išmoko vienodai

Mokslininkai kalba apie vaiko raidos etapus, kai smegenys tampa ypač jautrios tam tikrai mokymosi patirčiai. Tarkime, šeštaisiais gyvenimo metais prasideda naujas intelektinės brandos etapas – vaikas geriau valdo emocijas, susikaupia, sėkmingai imasi sudėtingesnių veiklų. Vystosi jo loginis mąstymas, skaičiavimo, argumentavimo gebėjimai.

Pirmuosius dešimt metų mokymasis vyksta lengvai, o vaikas iki šešerių, galima sakyti, išmoksta tai daryti – ir nebūtinai savo bendraamžių grupėje, prižiūrimas specialistų.

Vidurinę baigę tėvai gali būti pajėgūs lavinti vaiką namuose, prisiimti atsakomybę už jo pasiruošimą mokytis. Taip mananti fotografijos mokytoja Karina Krisikaitytė savo jaunesnį sūnų moko namuose – tokia situacija susiklostė dėl ligos. Norėdama, kad nereikėtų kartoti pirmos klasės kurso, mama jį lavina pati, ir pastebėjo, kad mokydamasis savu tempu vaikas lengviau perėmė žinias, nei pavykdavo klasėje. Tiesa, eiti į mokyklą, kai neserga, sūnui patinka. K. Krisikaitytė pati jį ruošė ir pirmajai klasei: turėjo priešmokyklinukams skirtų knygų, buvo pasidomėjusi įvairiomis metodikomis, žinojo, kaip lavinti smulkiąją motoriką. Tuo metu dukra lankė priešmokyklinę grupę. Mama pastebėjo, kad abiejų vaikų žinios ir gebėjimai labai panašūs.

„Jei žmogus baigė dvylika klasių, geba tinkamai rūpintis savo vaiku, tai sugebės ir raidžių, skaičių išmokinti. Tuo labiau, pasiruošti mokyklai vis tiek derėtų kelti minimalius reikalavimus. Dabar atrodo, kad tas pasiruošimas kartais sukelia didesnį stresą nei pati mokykla.

Iš esmės valstybė neturėtų eiti baudimo keliu, jos funkcija turėtų būti nukreipta į tinkamų sąlygų auginti, lavinti vaikus kūrimą, o jau kaip tai daryti, tėvai turi spręsti patys“, – kalbėjo vaikų ruošimo mokyklai patirties turinti mama.

Vis dėlto Švietimo ir mokslo ministerija turi kitokį požiūrį: vaikams reikia bent kelias valandas per dieną pabūti kartu su bendraamžiais institucijoje. Priešmokyklines grupes bus galima rinktis ir privačiuose darželiuose, tik jose pagal valstybės numatytą programą turės dirbti reikiamą išsilavinimą turintys pedagogai. Savivaldybėms ministerija pirks ir 14 geltonųjų autobusiukų priešmokyklinukams pavežėti.

„Vis mažiau laiko skiriame vaikams, nes nesame turtinga šalis ir daug dirbame. Viena yra būti šeimoje, kita, kai tampi visuomenės dalimi. Vaikų grupė yra sumažintas jos modelis“, – į vaikų socialinių ryšių tinklo svarbą dėmesį atkreipė Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo ugdymo specialistė Laimutė Jankauskienė.

Ji prisiminė, kaip anksčiau, dirbdama mokykloje, dalyvaudavo pasiruošimo pirmajai klasei vasaros stovyklose – kartą teko joje sutikti mergaitę, kuri kasdien kelias valandas taip ir prasėdėdavo su kuprine ant pečių. Vaikui, kuris gaudavo pakankamai tėvų dėmesio, buvo žingeidus, keliaujantis, rimtu socialiniu iššūkiu tapo mėginimas prisijaukinti kitokią aplinką su savitais dėsniais. Prireikė šiek tiek laiko, kol ji pasijuto saugi ir įsijungė į bendrus žaidimus.

Į priešmokyklinę grupę vaikas priimamas tėvams pateikus prašymą įstaigai, kurią vaikas turėtų lankyti. Nors priešmokykliniame amžiuje pagrindinė vaikų mokymosi forma yra žaidimas, tačiau priešmokykliniais metais turi būti stiprinama vaiko nuostata žaidžiant tyrinėti ir mokytis. Priešmokyklinukams, Švietimo ir mokslo ministerijos nuomone, teks mokytis draugiško ir atsakingo bendravimo, saugaus elgesio, suvokti save kaip asmenį, pasižymintį unikaliomis savybėmis, mokantį tyrinėti pasaulį stebint, modeliuojant, skiriant pagrindines objektų savybes, matuojant, skaičiuojant, klasifikuojant, gebėtų analizuoti informaciją, susieti reiškinius, stengtųsi aktyviai judėti, sveikai maitintis, įgautų higienos įgūdžių, ir panašiai.