Rusų ekspertės perspėjimas: netikėkite, kad viskas greitai grius

Rusijos valdantieji krizės naštą siekia perkelti paprastiems žmonėms, o šie prisitaiko
Rusijos valdantieji krizės naštą siekia perkelti paprastiems žmonėms, o šie prisitaiko
  © SCANPIX

„Negaliu atsakyti į du klausimus: kada pakils naftos kaina ir kada pasitrauks Putinas”, – savo pranešimą trečiadienį pradėjo Lietuvoje viešinti rusų ekonomistė Natalija Zubarevič.

Kalbėdama Vilniuje įsikūrusiame Rytų Europos studijų centre (RESC), Maskvos valstybinio universiteto (MGU) profesorė ragino netikėti kalbomis apie esą Rusijos valdantįjį režimą jau netrukus parklupdysiančią krizę. Ji pabrėžė, kad šiuo metu Rusijoje vis dar nėra nei didelio pramonės nuopuolio, kaip per ankstesnes krizes, nei sparčiai augančio nedarbo.

„Aš esu ekspertė, o ne opozicionierė, mano užduotis – paneigti, kad viskas tuojau grius. Raidos perspektyvų mažėjimas nėra griūtis”, – sakė N. Zubarevič. Dabartinę Rusijos krizę ji pirmiausiai apibrėžė kaip biudžeto krizę, kurios naštą bandoma palaipsniui perkelti eiliniams šalies gyventojams, tuo pačiu metu išvengiant didelių socialinių neramumų.

Natalija Zubarevič

Rusijos ekonomistė savo pranešime atkreipė dėmesį, kad pačiame krizės įkarštyje, 2015 metais, gerokai sumažėjus valstybės pajamoms dėl kritusių naftos kainų, Kremlius 28 proc. didino išlaidas gynybai ir net 31 proc. – pervedimus Pensijų fondui.

Tai leidžia N. Zubarevič teigti, kad krizę gilino pačios valdžios veiksmai. Tuo pačiu esą galima spėti, kad, norint padėtį stabilizuoti, ateityje Kremliui gali tekti vėl nurėžti finansavimą tiek gynybos, tiek ir pensijų srityse. 2015 metais jau buvo galima stebėti, kad 5 proc. sumažėjo išlaidos nacionaliniam saugumui – svarbus požymis, kad pradedama atsargiai taupyti.

Atima iš negalinčių pasipriešinti

„Biudžetas yra optimizuojamas, atsižvelgiant į protestų pavojų”, – sakė N. Zubarevič, atkreipusi dėmesį, kad kol kas nuo prieškrizinių Rusijos valdžios veiksmų daugiausiai kenčia mažos, nedaug įtakos turinčios ar valios priešintis stokojančios grupės, tokios kaip „kaimų bobutės” ir sunkūs ligoniai. Tai esą gali keistis, jeigu bendra padėtis negerės.

„Apskritai 2015-ieji – tai pirmieji metai, kai regioniniu lygmeniu ryškiai mažėja socialinės rūpybos finansavimas, – sakė rusų ekonomistė, nurodžiusi, kad Kremlius tiesiog nebeturi lėšų, kuriomis galėtų padengti visų regionų poreikius. – Būtina aiškiai suprasti, kad vyksta krizės perkėlimas gyventojams. Anksčiau to nebūdavo. <...> Tai vyksta žingsnis po žingsnio, atsargiai. Žmonės prisitaiko.”

Nustoję gauti paramą iš federalinio biudžeto, Rusijos regionai sparčiai kaupia skolas. Tačiau pagrindiniai jų kreditoriai – valstybiniai bankai. „Taip auga rizika, tačiau ji yra valdoma”, – sakė N. Zubarevič, prašiusi klausytojų nepervertinti regionų biudžetų patiriamo spaudimo. – Krizė veikia taip, kad regionai aršiau kovoja, stiprina lobistines pastangas. Vyksta buldogų kova po kilimu.”

„Tai nėra atominė bomba. Tai yra labai bloga valdymo sistema, tačiau tai – ne atominė bomba”, – kartojo ekonomistė. Ji neatmetė galimybės, kad artimiausiu metu bus imtasi nuodugniau peržiūrėti ir pagal panašius ydingus principus balansuoti federalinį biudžetą.

Užsidarymas nuo pasaulio

Kalbėdama apie tai, kas šiuo metu vyksta Rusijos ekonomikoje, N. Zubarevič pabrėžė, kad net ir krentant statybos sektoriui, mažėjant investicijų ir traukiantis mažmeninei prekybai totalinės pramonės krizės vis dar nematyti.

„Šalyje stiprėja ne vien politinė, bet ir ekonominė autarkija. Šalis užsidaro nuo pasaulio”, – sakė ekonomistė apie valdžios kartojamus šūkius apie importą neva pakeisiančius vietinės gamybos produktus. Tokios pastangos esą pirmiausiai padeda šalies žemės ūkio ir apdirbamosios pramonės sektoriui, nors investicijų trūkumas neleidžia kurti naujų darbo vietų ir ryžtingiau plėtoti ekonomiką, ieškoti kitų raidos kelių.

„Verslas turi pinigų, tačiau neinvestuoja ir laukia, o kraštutiniu atveju – išveda į ofšorus”, – pastebėjo N. Zubarevič. Jos teigimu, kaip jau ne kartą yra buvę, didžioji dalis likusių investicijų koncentruojasi į sostinę Maskvą bei į naftos ir gamtinių dujų sektorių. Dėl to angliavandenilių gavyba bent kol kas nesmunka, nors padėtis turėtų pasikeisti, kai skaudžiai pasireikš investicijų į naujus telkinius stoka.Natalija Zubarevič

Ekonomistė pabrėžė, kad nedarbą Rusijoje, kitaip nei Lietuvoje, mažina ne emigracija, o lanksčiai išnaudojamas ne visas užimtumas – darbas ne visą darbo dieną, arba pasitraukimas į šešėlį, taip išvengiant mokestinės naštos. Dar vienas svarbus veiksnys – pasireiškusi demografinė duobė, kai itin sparčiai mažėja darbingo amžiaus gyventojų, o juos bent nekvalifikuotose darbo vietose keičia laikini atvykėliai iš kitų buvusių sovietinių šalių.

Net ir išsilavinę Rusijos darbuotojai, netekę darbo valstybės tarnyboje ar stambiose kompanijose, daugeliu atvejų prisitaiko, ieškodami menkiau apmokamo ir ne tokio prestižinio darbo – ir tokį daugeliu atvejų randa. „Jie užima laisvas nišas – vadinasi, yra tos nišos”, – sakė N. Zubarevič.

Valdžiai nėra ko bijoti?

Ekonomistė pabrėžė daugiausia žiūrinti į skaičius ir vengianti politologinių išvedžiojimų. Kita vertus, ji pripažino skeptiškai vertinanti didelių masinių protestų Rusijoje galimybę. „Paradoksali situacija – šiandien valdžia labiau bijo visuomenės, negu ši to nusipelno”, – sakė ji.

N. Zubarevič atkreipė dėmesį, kad Rusijos gyventojams būdingas itin žemas pasitikėjimo vieni kitais lygis. Tokiomis sąlygomis esą beveik neįmanomi ilgalaikiai kolektyviniai veiksmai, ir daugiausia, ko galima tikėtis, trumpalaikiai maištai.

Ekonomistė prognozavo, kad Rusijos valdžia artimiausiu metu pasistengs neliesti augančio šešėlinio sektoriaus, nes tai padariusi atimtų iš žmonių paskutinį pragyvenimo šaltinį. „Daug ką galima apie juos pasakyti, tačiau ten tikrai sėdi ne idiotai”, – sakė N. Zubarevič apie valdančiuosius.

Rusų ekspertės perspėjimas: netikėkite, kad viskas greitai grius

Rusijos valdantieji krizės naštą siekia perkelti paprastiems žmonėms, o šie prisitaiko
+4