Kiek tvirta Landsbergio ir Karbauskio draugystė?

G. Landsbergis ir R.Karbauskis
G. Landsbergis ir R.Karbauskis
  © Alfa.lt fotomontažas

Konservatorių partijos lyderis Gabrielius Landsbergis kovo 25-ąją džiaugėsi, kad populiarus buvęs vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose dalyvaus su Ramūno Karbauskio Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Jis kartu nubrėžė ir naujos galimos koalicijos po rinkimų kontūrus, kurioje galėtų dalyvauti Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Liberalų sąjūdis ir LVŽS. Tačiau konservatorių ir R. Karbauskio bei LVŽS santykiai ne visada buvo tokie draugiški.

„Galiu tik pasidžiaugti, kad S. Skvernelis, kurį gerbiu kaip asmenį, pasirinko opozicinę partiją. Mano matoma būsima alternatyva dabartinei neskaidriai Vyriausybei yra trys partijos, kurių šiandien nėra valdžioje. Tai Tėvynės sąjunga, liberalai ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga“, – kovo 25 d. „Žinių radijui“ teigė G. Landsbergis.

Šylančius konservatorių ir LVŽS ryšius rodo ir visai nesenas kreipimasis į socialdemokratų kontroliuojamą Vyriausybę, kuriame reiškiamas susirūpinimas dėl Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės. Jį, be kitų žymių politikų, pasirašė ir G. Landsbergis su E. Masiuliu bei R. Karbauskiu.

Anksčiau kaltino tarnavimu Rusijos interesams

Tokie G. Landsbergio pareiškimai žymi naują konservatorių požiūrio posūkį į LVŽS ir R. Karbauskį, nes dar visai neseniai buvęs konservatorių vadovas Andrius Kubilius R. Karbauskio veiklą siejo su tarnyste Rusijos interesams.

R. Karbauskį ir „valstiečius“ konservatoriai kaltino dėl priešiškumo A. Kubiliaus palaikytai naujos Visagino atominės elektrinės statybai, taip pat dėl paramos referendumui, kuriuo siekta uždrausti žemės pardavimą užsieniečiams.

„Referendume prieš Visagino atominę elektrinę, priešinantis dujų terminalui, isterijoje prieš skalūnų žvalgybą, referendume prieš žemės pardavimą Europos Sąjungos piliečiams – visų šių procesų užnugaryje matome tą patį verslą, stambų lietuvišką verslą: ankstesnę „Achemą“, didžiulį Ramūno Karbauskio verslą, didelį Gedimino Žiemelio verslą, Andrių Janukonį ir „Icor“. Ir visi jie pasižymi tuo, kad turi didžiulius verslo interesus, susijusius su Rusija. Toks verslas žymiai aktyviau dalyvauja Lietuvos politiniame viešajame gyvenime (ne tik rinkimuose ir referendumuose, bet ir kultūriniuose ar labdaros projektuose) nei verslas, kuris dirba su Vakarais. Per Lietuvoje veikiantį verslą Rusija aktyviai dalyvauja Lietuvos politikoje“, – 2014 m. vasario 7 d. skaitytame pranešime apie Rusijos minkštąją galią teigė A. Kubilius.

Tuomet Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) parengtoje „Minkštojoje Rusijos sulaikymo strategijoje“ teigta, kad R. Karbauskio verslų pelningumas tiesiogiai priklauso nuo Kremliaus malonės.

„R. Karbauskio kompanijos uždirba šimtamilijonines metines pelno maržas iš pelningos prekybos Rusijoje pagamintomis azoto ir kalio trąšomis. „Agrokoncerno“ grupės įmonės iš trąšų pardavimo už 2012–2013 metus Lietuvoje ir Latvijoje gavo 782 mln. Lt (226,4 mln. eurų – Alfa.lt). pajamų. Pajamos iš trąšų pardavimo yra didžioji ir strateginė įmonės pajamų dalis. Pažymėtina, kad šio verslo perspektyva tiesiogiai priklauso nuo Rusijos politinio ir verslo elito geros valios ir nusiteikimo“, – rašyta dokumente.

Netrukus po šių žodžių R. Karbauskis A. Kubilių padavė į teismą už esą melagingos informacijos paskleidimą ir paprašė priteisti 300 tūkst. Lt neturtinės žalos atlyginimą. Vis dėlto vėliau Vilniaus apylinkės teismas priėmė palankų A. Kubiliui sprendimą, atmesdamas R. Karbauskio ieškinį, kadangi pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką viešųjų asmenų kritikos ribos yra platesnės, nei taikomos įprastai.

Rėmė referendumą dėl narystės NATO

Konservatorių vadovybei R. Karbauskis neįtiko ir dar anksčiau. 2002 m., artėjant Lietuvos įstojimui į NATO, dalis politikų panoro surengti referendumą, kuriame būtų atsiklausta tautos, ar ši pritaria stojimui į Aljansą. Vienas iš referendumo iniciatyvinės grupės narių tuomet buvo ir R. Karbauskis.

Tada konservatorių lyderis Vytautas Landsbergis ragino ignoruoti šį referendumą ir teigė, kad jo organizatoriai „nesiliauja veikti prieš Lietuvos pasirinktą tarptautinio saugumo užtikrinimo kryptį, prieš įstojimą į NATO.“

Partijos vairą perėmė iš Prunskienės

LVŽS iš aktyvaus dalyvavimo nacionalinėje politikoje iškrito prieš aštuonerius metus, kai po 2008-ųjų Seimo rinkimų ji neperkopė 5 proc. barjero. Iki tol 2004–2008 m. parlamento kadencijoje „valstiečiai“ turėjo net 3 ministrų postus. Tuo metu partijai vadovavo pirmoji atkurtos Lietuvos vadovė Kazimira Prunskienė. Vėliau partijos vairą perėmė R. Karbauskis.

Jo santykiai su K. Prunskiene buvo nevienareikšmiški. 2008-aisiais skelbta, kad K. Prunskienė ėmė pyktis su R. Karbauskiu, kai parėmė Viktoro Muntiano vadovautos Pilietinės demokratijos partijos norą prisijungti prie „valstiečių“. R. Karbauskis šioms jungtuvėms priešinosi ir jos neįvyko. Vėliau, R. Karbauskiui perėmus partijos vairą, K. Prunskienė paliko „valstiečius“, kaltindama juos užsidarymu „vienoje interesų grupėje“.

Politologas: Landsbergis nežino politikų praeities

Vytauto Didžiojo universitete (VDU) dėstantis politologas Lauras Bielinis naujienų portalui Alfa.lt teigė, kad G. Landsbergio atvirumą koalicijai su LVŽS reikėtų aiškinti jo menka politine patirtimi.

„Tai, ką pasakė G. Landsbergis, iš tiesų yra jo ir jo komandos nežinojimo pasekmė. Jie visų politinių jėgų veiklos istorijos nelabai sekė ir todėl taip jiems gavosi“, – teigė pašnekovas.

Tad, pasak politologo, vargu ar po rudenį vyksiančių Seimo rinkimų konservatoriams pavyks suremti pečius su LVŽS. Anot jo, tam trukdys ne tik priešiškumas iš pačių konservatorių, bet ir neigiamas LVŽS požiūris į TS-LKD.

L. Bielinio manymu, daug didesnė tikimybė, kad LVŽS dėl koalicijos galėtų susitarti su dabar valdžioje esančiais socialdemokratais.

„Socialdemokratai jau parodė sugebantys suvirškinti įvairias politines jėgas. Atsiminkime, kad jie jau parodė galintys dirbti su Darbo partija, „Tvarka ir teisingumu“, net Lenkų rinkimų akcija, o anksčiau ir dar su įvairiomis partijomis. Jie demonstruoja lankstumą, gebėjimą tartis ir mokėjimą išlikti dominuojančiais. Tad, jei jau labai reikės, socialdemokratai sugebės susitarti su LVŽS“, – svarstė politologas.

Anot jo, didžiausia tikimybė visgi ta, kad rudenį LVŽS valdančiojoje koalicijoje neatsidurs.

„Tačiau aš manau, kad būsima koalicija formuosis apeinant „valstiečius“. Socialdemokratai jau turi tradicinius galimus partnerius – „darbiečius“ ir „tvarkiečius“. O jei dar bus kokių nors jėgų trūkumas, tai jie labai lengvai eis į derybas su Liberalų sąjūdžiu“, – svarstė pašnekovas.