Lietuvos žvalgybos ataskaitoje – žvilgsnis į galimas grėsmes ir Rusijai palankius asmenis

LNK, Alfa.lt | BNS
2016-03-30 09:10

Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ ir toliau gali manipuliuoti Lietuvos dujų rinka politiniais sumetimais, nors pakeitė kainodarą ir pradėjo prekiauti aukcionuose, teigia Lietuvos žvalgyba.

„Lietuvos žvalgybos institucijų vertinimu, „Gazprom“ planuojami dujų pardavimo aukcionai tik formaliai tenkins EK (Europos Komisijos) raginimą Rusijos koncernui pereiti prie skaidresnės dujų pardavimo sistemos. Nesant išorinės priežiūros, „Gazprom“ ir toliau gali manipuliuoti dujų tiekimu politiniais sumetimais“, – rašoma žvalgybos institucijų trečiadienį paskelbtame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

Reaguodamas į EK antimonopolinį tyrimą, „Gazprom“ 2015 metais pakeitė pagal sutartis Europai parduodamų dujų kainodarą ir išbandė dujų prekybą aukcione.


Baltijos valstybėse „Gazprom“ ketino pereiti prie aukcionų sistemos 2015 metų pabaigoje, tačiau pirmasis aukcionas įvyko tik šių metų kovą – tuomet jis pardavė daugiau kaip 420 mln. kubų dujų, o jas įsigijo šeši pirkėjai, tarp jų – Jonavos trąšų gamintoja „Achema“, valstybės kontroliuojama dujų importo ir tiekimo bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“ (LDT) ir Druskininkams dujas tiekianti bendrovė „Haupas“.

Kiek dujų įsigijo Lietuvos įmonės, neskelbiama, tačiau aišku, kad bendras iš Rusijos šiais metais perkamas dujų kiekis kol kas nesiekia 700 mln. kubų, kurių trūksta iki bendro Lietuvos poreikio – maždaug 2 mlrd. kubų. Didžiąją dalį šaliai reikalingų dujų – 1,35 mln. kubų – įmonės perka iš Norvegijos „Statoil“. Be „Achemos “ ir LDT, jas perka suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekėja „Litgas“.

„Gazprom“ planuoja šiemet klientams visoje Europoje aukcionuose parduoti 6 mlrd. kubų dujų.

Lietuvos žvalgyba taip pat teigia, kad, nepaisant „Gazprom“ pasitraukimo iš Lietuvos dujų bendrovių 2014 metais, koncernas siekė išlaikyti pozicijas Baltijos šalyse, kompromituoti Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalą ir suskystintas gamtines dujas kaip alternatyvą rusiškoms dujoms. Siekdamas šio tikslo, koncernas veikė ir kiekvienoje Baltijos šalyje atskirai, ir regioniniu mastu, rašoma dokumente.

Rusijai parankūs politiniai visuomeniniai judėjimai

Ataskaitoje teigiama, kad Rusijai parankūs politiniai visuomeniniai judėjimai 2015 m. suaktyvėjo ir save vadina „nesistemine opozicija“.

Aktyviausios iš šių organizacijų buvo: politinė partija „Socialistinis Laurynas Ragelskis Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas 32 liaudies frontas“ (toliau – SLF), Rolando Paulausko vadovaujamas neformalus judėjimas „Mūsų gretos“ ir grupė, propaguojanti minėtą „Visuomenės saugumo koncepciją“, kuriai atstovauja Vaido Lekstučio koordinuojamas sambūris „Būkime vieningi“. Didžiausią dėmesį šios organizacijos skyrė prorusiškos propagandos sklaidai lietuviškame internete. Daugiausia ši informacija platinta per interneto svetaines Ekspertai.eu, Ldiena.lt, Sauksmas.lt, Revoliucija.org, Slfrontas.lt, Sarmatas.lt, Versijos.lt, Laisvaslaikrastis.lt.


Didelis dėmesys platinant šią informaciją skirtas ir socialiniams tinklams, tinklalapiui „Youtube“. Šias jėgas bando konsoliduoti Zigmas Vaišvila, kuris per pastaruosius keletą metų tapo vienu dažniausiai Lietuvos prorusiškoje bei Rusijos Kremliaus kontroliuojamoje žiniasklaidoje cituojamų Lietuvos politikų.

2015 m. birželio 3 d. Lietuvos mokslo akademijoje įvyko Zigmo Vaišvilos ir Seimo nario Audriaus Nako organizuotas forumas „Mūsų valstybės tikslas“, kurio dalyviai susibūrė į vadinamąją „Birželio 3-iosios grupę“ (B 3 grupė). Grupė („Mūsų gretos“, Lietuvos liaudies partija, visuomeninis judėjimas prieš priverstinę imigraciją „Nacionalinis interesas“8 ir kt.) siekia sukurti oficialiai registruotą politinę organizaciją.

B 3 grupė beveik jokios įtakos Lietuvos visuomenei neturi, tačiau jos veikla naudojasi Kremliaus kontroliuojama žiniasklaida, formuodama nuomonę, kad Lietuvoje veikia gausi „nesisteminė opozicija“, kuri nesutinka su Lietuvos pasirinkta vakarietiška orientacija ir vykdoma užsienio politika. Sugrįžti į didžiąją politiką siekia ir buvęs SLF pirmininkas Algirdas Paleckis, kuris tik formaliai nutraukė ryšius su šia organizacija.

Lietuvoje yra ir Rusijoje veikiančių dvasinių, įvairiomis sąmokslo teorijomis tikinčių judėjimų sekėjų, kurie skelbia neva destruktyvios Vakarų civilizacijos eros pabaigą ir laukia naujos, dvasingos Rusijos atgimimo.

Tai atitinka Kremliaus režimo propaguojamą ekspansinę Rusijos kaip unikalios Eurazijos civilizacijos ideologiją, kuria siekiama atkurti prarastą įtaką „artimajame užsienyje“. Nors šie judėjimai kol kas negausūs, jų sekėjai Lietuvoje viešojoje erdvėje aktyviai reiškia politinę paramą agresyviai Rusijos užsienio politikai, kai kurie dalyvauja prorusišką šovinizmą ir ekstremizmą propaguojančiose sukarintose stovyklose.

Vienu minėtų judėjimų pavyzdžių galima laikyti „Visuomenės saugumo koncepcijos“ (rus. „Koncepcija Občestvennoij Bezopasnosti“) apologetus Rusijoje, kurių atstovai veikia ir Lietuvoje. Jie fanatiškai tiki šia koncepcija ir lietuvių kalba skleidžia jos idėjas interneto erdvėje.

„Visuomenės saugumo koncepcija“ yra tipiška sąmokslo teorija apie pasaulio valdymą. Pagal ją pasaulį valdo Vakarų korporacijos, kurių tikslas – išnaudoti gamtinių išteklių gausią Rusijos civilizaciją.

„Visuomenės saugumo koncepcija“ tikintys asmenys mano, kad, remiantis jos idėjomis, galima atkurti Rusijos galybę, nugalėti „destruktyvius“ Vakarus, ir palaiko Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką. „Visuomenės saugumo koncepcijos“ idėjas Lietuvoje skleidžiantis Laurynas Ragelskis kuruoja antivakarietiškų ir prorusiškų straipsnių iš įvairių interneto tinklalapių platformą lietuvių kalba – Ldiena.lt.

Kai kurie kiti „Visuomenės saugumo koncepcijos“ šalininkai aktyviai dalyvavo prieš JAV bei NATO nukreiptose protesto akcijose. Rusijos ekspansinę ideologiją propaguojantys dvasiniai judėjimai yra rizikos veiksnys Lietuvos nacionaliniam saugumui, nes išskirtiniu Rusijos vaidmeniu tikintys asmenys gali būti lengvai (ir nebūtinai tiesiogiai skiriant užduotis) panaudojami priešiškiems jos interesams įgyvendinti Lietuvoje.

Rusijos siekiai kurstyti tautinę priešpriešą ir įtampą visuomenėje

Tautinių bendruomenių švietimo sistemos Lietuvoje uždarumas taip pat yra viena pagrindinių kliūčių lenkų tautinei bendruomenei tapti integralia pilietinės visuomenės dalimi. Didelė šios bendruomenės dalis gyvena rusiškame kultūriniame ir informaciniame lauke. Pasitelkiant dezinformaciją ir propagandą, jame nuolat kurstomas tautinių bendruomenių nepasitikėjimas ir priešiškumas Lietuvos valstybei.

Rusijai naudinga kurstyti etninę priešpriešą Lietuvos lenkų bendruomenėje ir silpninti mūsų šalies socialinį integralumą. Taip siekiama formuoti palankią terpę Rusijos įtakos sklaidai, kenkti NATO sąjungininkių – Lietuvos ir Lenkijos – santykiams.

2015 m. rudenį Rusijos užsienio reikalų ministerijos įgaliotinis žmogaus teisių, demokratijos ir teisės viršenybės klausimais Konstantinas Dolgovas viešai pareiškė esąs labai susirūpinęs Lietuvos lenkų padėtimi dėl „Lietuvos valdžios vykdomo jų lietuvinimo ir naikinamų lenkų mokyklų Lietuvoje“. Tokiais pareiškimais apie neva persekiojamas tautines bendruomenes siekiama diskredituoti Lietuvą tarptautinėje erdvėje. Rusijos tėvynainių politikos tikslus atitinka ir kai kurių lenkų bendruomenės atstovų veikla bei reikalavimai suteikti išskirtines teises Pietryčių Lietuvos gyventojams. Atskirais atvejais jų reikalavimai ir pasisakymai atitinka Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką ir nuostatas, nesuderinamas su Lietuvos valstybingumo interesais.

Pavyzdžiui, etninę priešpriešą Baltijos valstybėse kurstančioje prorusiškoje propagandinėje žiniasklaidoje yra skelbti pasisakymai, kuriais neatmetama galimybė kurti lenkų ir rusų kultūrines autonomijas Baltijos valstybėse ir grasinama imtis kraštutinių priemonių savo teisėms ginti.

Tarp tokių pasisakymų autorių minima ir Šalčininkų rajono lenkų mokyklų tėvų forumo pirmininkė Renata Cytacka.

Besivienijančių tautinių bendruomenių politinę veiklą diskredituoja prie jų prisišlieję Rusijos interesams atvirai atstovaujantys veikėjai. Vilniaus m. savivaldybėje Lietuvos lenkų ir rusų koalicijai atstovaujantis Rafaelis Muksinovas anksčiau vadovavo Rusijos ambasados Vilniuje koordinuojamai Respublikinei Rusijos tėvynainių koordinacinei tarybai.

2015 m. gruodžio viduryje Rygoje, Maskvos namuose, R. Muksinovas „atstovavo“ Lietuvai trečiojoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Antrasis pasaulinis karas ir Baltijos valstybės 1939–1945 metais“. Šioje konferencijoje Baltijos valstybės buvo kaltinamos, kad dar prieš Antrąjį pasaulinį karą kurstė antisemitizmą ir su Suomija kėlė grėsmę Sovietų Sąjungos saugumui.

Rusija ir toliau domėjosi investicijomis į svarbius ūkio sektorius

Anot žvalgybos, 2015 metais nemažėjo trečiųjų šalių, dažniausiai Rusijos – per tikrąją pinigų kilmę maskuojančius subjektus, kompanijų susidomėjimas Lietuva. Domėtasi investicijomis į strategiškai svarbius ūkio sektorius bei galimybėmis pasinaudoti kritinės infrastruktūros objektais – Klaipėdos jūrų uostu, geležinkelių infrastruktūra, tarpsisteminėmis elektros jungtimis.


Dokumente rašoma, kad, atsivėrus galimybei importuoti pigesnę elektrą iš Švedijos, didėjo Rusijos ir kitų trečiųjų šalių energetikos kompanijų susidomėjimas galimybe eksportuoti elektrą iš Lietuvos ar per Lietuvą, ypač pasinaudojant „LitPol Link“ jungtimi. Į rusiškos elektros eksporto schemas siekė įsitraukti korporacija „Rosatom“, bandanti konkuruoti su išskirtines teises eksportuoti rusišką elektrą turinčiu koncernu „Inter RAO JES“ ir jau nuo 2013 metų aktyviai ieškanti partnerių Baltijos šalyse.

Žvalgyba nurodo, kad Rusijos vadovybė itin jautriai reaguoja į pokyčius energetikos rinkoje ir į bet kokį šalies pozicijų silpnėjimą joje dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, anot dokumento, pajamos iš energetikos sektoriaus yra pagrindinis finansavimo šaltinis svarbiausiems Rusijos valstybiniams projektams ir esminė priemonė, palaikant vidaus politinį stabilumą.

Be to, energetinis dominavimas posovietinėje erdvėje Rusijai leidžia išlaikyti įtaką ir plėsti jos vadovaujamus integracinius susivienijimus. Konfliktinėse situacijose regiono šalių priklausomybę nuo Rusijos energetikos išteklių ir infrastruktūros Rusija gali panaudoti ir dažnai naudoja kaip vieną svarbiausių nekarinio poveikio priemonių.

Anot žvalgybos, nepaisant Rusijos pastangų diversifikuoti eksportą, svarbiausia jos prekybos energetiniais resursais rinka net ir ilgalaikėje perspektyvoje išliks Europa, o dvišaliais santykiais su šios rinkos dalyviais Rusija labai dažnai naudojasi kaip užsienio politikos tikslų įgyvendinimo ir geopolitinių interesų gynimo priemone. Rašoma, kad Baltijos jūros regione, o ypač Lietuvoje, įgyvendinami infrastruktūros, finansiniai ir teisiniai pokyčiai energetikoje vertinami kaip papildoma grėsmė Rusijos saugumui dėl Karaliaučiaus srities priklausomybės nuo energetinių išteklių tranzito per NATO šalį.

Rusija ir Baltarusija gali mėginti infiltruoti šnipų į šauktinius

Rusija ir Baltarusija gali mėginti infiltruoti šnipus į Lietuvos kariuomenę per šauktinius, teigia Lietuvos žvalgybos institucijos, trečiadienį paskelbusios tradicinę kasmetę ataskaitą.

„Šauktinių srautai gali būti išnaudoti bandant prasiskverbti į krašto apsaugos sistemą“, – rašoma grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime, kurį parengė Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos.


Anot institucijų, šiam tikslui gali būti bandoma infiltruoti į karo tarnybą užverbuotus asmenis arba ieškoti verbavimo taikinių tarp šauktinių.

Rusijos specialiųjų tarnybų žvalgymo laukas, kaip teigiama dokumente, daugiausia susijęs su Lietuvos kariuomenės pajėgumų vystymu, ginkluote, pratybomis, NATO oro policijos misija.

„Be jau įprastų temų, 2015 metais GRU (Vyriausioji žvalgybos valdyba) rinko informaciją apie nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą Lietuvoje, Vilniuje įsikūrusį NATO pajėgų integravimo vienetą, naujų kovinių vienetų kūrimą, Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos veiklą, Lietuvos kariuomenės vykdytus ir planuojamus įsigijimus, Lietuvos šaulių sąjungą, jos veiklą, personalą, Lietuvos poligonus, oro erdvės stebėjimo infrastruktūrą“, – nurodo ataskaita.

Šiemet trejų metų laisvės atėmimo bausme už šnipinėjimą Baltarusijai buvo nuteistas Lietuvos kariuomenės paramedikas Andrejus Ošurkovas, kuris buvo užverbuotas Baltarusijoje ir 2007 metais infiltruotas į kariuomenę kaip šauktinis.



Lietuvos žvalgybos ataskaitoje – žvilgsnis į galimas grėsmes ir Rusijai palankius asmenis

VSD pateikė ataskaitą apie grėsmes Lietuvai
+5