Darželinukų ligų maratonas: siūlo apsivalyti nuo kūno ir proto toksinų

Vaikų darželis
Vaikų darželis
  © 123rf.com

Darželiuose vaikų ligų maratonai įsisuka dėl netinkamos mitybos ir emocinio lauko šeimose, visuotinės panikos. Veikia ir netinkama aplinka – vaikams dažnai siūloma pigiausio maisto, jie mažai būna lauke, dieną bendrauja su pervargusias auklėtojais, vakare – su streso graužiamais tėvais. Paskaitas tėvams apie tai, kur ieškoti darželiuose pasigaunamų virusų ir ligų priežasčių, skaitančios specialistės įsitikinusios, kad vaikų imuninę sistemą stiprina dėmesys jų emocijoms, maistui ir aplinkai.

Tėvams siūlo negyventi visuotinėje panikoje dėl ligų

Ikimokyklinio amžiaus vaikai yra tėvų emocinės būklės veidrodis, ir nors suaugusiesiems labai nesinori to pripažinti, bet jie dažniausiai suserga dėl emocinių priežasčių. „Darželyje nelabai pajutome, kad vaikai sirgtų daugiau, ne pirmus metus stengiamės būti sveikuoliškesnis darželis, bet tai nereiškia, kad mostelėsime burtų lazdele ir vaikai nebesirgs. Pirmiausia, ką mes darome, – bandome keisti tėvų požiūrį į ligą.

Esu pastebėjusi, kad kuo toliau, tuo labiau, ir žiūrėdama į darželio vaikus, ir pati savo keturis augindama, kad viskas prasideda nuo vaiko emocijų, elgsenos – jeigu vaiko būsenas seki, jau gali nuspėti, kada jis jaučiasi blogiau. Jeigu pastebime, kad vaikas pasidarė liūdnesnis, irzlesnis, vangesnis, turbūt privalome sau leisti galėti nustoti bėgti kaip voverės rate, nes aukojame savo vaikus, auginame nesveikesnę visuomenę. Turime surasti būdą vaiko nevesti į kolektyvą ne dėl to, kad jis kitus užkrės, o dėl jo paties savijautos – gal vaikui norisi pusę dienos pabūti namie, globojamam šeimos“, – savo požiūriu į darželinukų ligas pasidalijo ekologiško vaikų darželio „Augueko Dūzginėlis“ įkūrėja Ingrida Lauciuvienė.

Keturių vaikų mama įsitikinusi, kad daug lemia tėvų gebėjimas laiku vaiką pagloboti, užuot jaudinusis, kad nuvestas į darželį jis būtinai užsikrės, imti laikytis sveiko gyvenimo principų. „Tėvams sakau, liaukitės klausytis apie epidemijas, kas kur susirgo, įsidėmėti baisiausius atvejus, nes gyventi visuotinėje panikoje yra blogai. Visada sakau vieno gydytojo pavyzdį: jeigu į autobusą įlips žmonių, bus vienas sergantis, nusičiaudės, užsikrės nebūtinai šalia stovintis – sunkiausiai susirgti gali kitame autobuso gale buvęs žmogus. Taip reikia galvoti apie ligą, nors tai nepopuliaru“, – patarė I. Lauciuvienė, siekianti, kad suaugusieji vietoje baimių „auginimo“ bent metus pamėgintų pakeisti savo šeimos įpročius.

Pradėti reikėtų ne nuo vaikų, o nuo suaugusiųjų. Nepakaks vasarą grūdinti būsimus darželinukus, jeigu tėvai nuolat skubės, emocinis šeimos mikroklimatas nebus sveikas. Ekologinio darželio vadovė prisipažino, kad pradėję itin saugoti savo šeimos emocijas, prižiūrėti mitybą, suaugusieji ir vaikai jau septynerius metus apsieina be vaistų.

Apsivalyti nuo kūno ir proto toksinų

„Visai ligų išvengti negalime, bet vaikai taip dažnai neturi sirgti, – įvertino gydytoja, sveikos mitybos ir gyvensenos konsultantė, Sveikatos rūmų narė Asta Keturkienė. – Viena iš priežasčių yra netinkama mityba ir psichoemocinė būsena. Dažnai girdime pasakymą, kad esame tai, ką valgome, bet esame ir tai, ką įsisaviname. Galime tinkamai valgyti, bet jeigu virškinimo fermentų išsiskyrimo procesas sutrikęs, reikiamų medžiagų neįsisaviname.“

Konsultuodama nuolat sergančių vaikų tėvus, pagal ajurvedos principus gyvenanti medikė siūlo apsivalyti nuo kūno ir proto toksinų. Pirmiausia svarbu suprasti, kad vaikų imunitetą ardo tokie veiksniai, į kuriuos dažnai numojama ranka: netinkamas valgis, stresas, išsiderinęs suaugusiųjų ir vaikų režimas, nesaugi emocinė aplinka šeimoje ir už jos ribų.

„Kuo organizmas labiau užterštas, tuo labiau esame pažeidžiami. Toksinai kaupiasi tuose organuose, kurie yra genetiškai silpnesni, viena iš toksinų formų – gleivės. Tokios „toksinų balutės“ yra palanki terpė daugintis mikrobams, virusams, bakterijoms.

Dažnai stebiu, ką tėvai prekybos centruose perka savo vaikams: saldūs gėrimai, saldainiai, ledai. Vaikų racione turėtų dominuoti saldus skonis, bet sveikas – košės, grūdinės kultūros, vaisiai. Tai nereiškia, kad turime jiems pirkti saldainius“, – pastebėjo gydytoja.

Tėvai jai dažnai pasiguodžia, kad vaikai suka nosis nuo košių, daržovių, reikalauja šokolado, dešrelių, traškučių, bet tokį poreikį galima keisti visai šeimai pereinant prie sveikesnės mitybos principų. Lygiai taip pat svarbu tinkamai pailsėti, stengtis gultis ir keltis anksčiau, nes nuo nakties metu pagamintos energijos priklauso imuninė sistema. Apskritai sveikiausia nueiti miegoti iki pusės vienuoliktos, o keltis apie šeštą valandą ryto.

„Imuninė suaugusiųjų ir vaikų sistema silpsta, jeigu gyvename strese, tada galime pirkti vitaminus, papildus, bet jie nesuveiks. Mes gyvename strese, labai skatinama vartoti santykius, maistą, rūbus, pažintis. Jeigu vaikui neskiriame tinkamo dėmesio, esame amžinai susirūpinę, jei tėvai pasiima vaiką iš darželio ir neišklauso jo mažų problemų, grįžta namo ir sėda prie televizoriaus, vaikas užsiteršia emociškai. Jei vaikas tampa neramus, irzlus, muša kitus, ieškok tėvų įtakos, nes vaikas kaip suaugusiųjų emocijų garsiakalbis – jei savo agresiją ar autoagresiją slopiname, jis tampa agresyvus, mušeika“, – aiškino gydytoja ir ajurvedos žinovė A. Keturkienė.

Vaikas iki trejų metų apskritai gyvena viename energiniame lauke su mama, o ir vėliau, jeigu negauna pakankamai dėmesio iš tėvų, ima dažniau sirgti taip pasąmoningai siekdamas tapti „matomas“. Lygiai taip pat svarbu darželinukui žinoti, kad šeimoje jis gali saugiai išlieti emocijas, būti išklausytas. Tėvams nereikėtų ignoruoti vaiko nuomonės apie aprangą, būrelius, pajusti, jeigu jam tam tikri dalykai nepatinka ar kelia stresą, pasiūlyti sprendimų. Gydytoja prisiminė dažnai girdinti tėvų pasakymus vaikams, kad reikia eiti į darželį, nes šis yra jų „darbukas“, be to, kartais vaikai darželyje paliekami verkiantys.

„Mes gyvybinės energijos turime tiek, kiek turime, ir jeigu ji eikvojama emocijoms stabilizuoti, dar valgome netinkamą maistą, energijos nebelieka gynybai nuo ligų“, – įspėjo A. Keturkienė.

Darželinukams – dešrelės

Tėvai neturėtų būti glebūs, išlepę, vengiantys aktyvaus gyvenimo būdo, derėtų skatinti vaikus daugiau laiko leisti lauke. Svarbus ir darželių komandų požiūris į vaikų mitybą, emocinę aplinką. Gydytoja pastebėjo, kad ne vienoje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje vaikų lėkštėse atsiduria dešrelių, jie maitinami baltų miltų kepiniais, maistą pasisaldina ne ruduoju cukrumi ar medumi, o baltu cukrumi. Taip taupyti lėšas tinkamos darželinukų mitybos sąskaita yra trumparegiška.

Tiesa, klaidų daro ir vaikais besirūpinantys tėvai. „Šaltuoju metų laiku vaikams nereikėtų duoti jogurtų, jie veikia šaldančiai, gleivinančiai, netinka bananai, ypač prieš naktį, varškytės, sūreliai, bandelės, balti miltai, kurie neskatina žarnyno peristaltikos.

Dažna ligų priežastis yra parazitai. Vaikui maitinantis netinkamai, žarnyno sienelės apsivelia, pasidaro palankios daugintis parazitams. Vaikas tampa nevalgus, pablyškęs, serga, kosti, nežvalus, nori saldumynų. Tėvai dažnai bijo įberti vaikams į maistą prieskonių, gamina prėską maistą. Nekalbu apie kūdikius, bet vyresniems vaikams reikėtų pradėti duoti truputį juodųjų pipirų, imbiero, cinamono, kad maistas būtų ne toks prėskas. Skoniai skatina virškinimo fermentų išsiskyrimą“, – aiškino gydytoja A. Keturkienė.

Tėvus sveikesnės mitybos ir emocinio gyvenimo dėsnių laikytis skatinančios specialistės sutaria, kad šeimoms derėtų pamėginti bent truputį į juos atsižvelgti.

Per pastaruosius trylika metų, remiantis Higienos instituto duomenimis, Lietuvos vaikų sergamumas – atvejai, kai jiems buvo nustatyta nauja liga, – ir ligotumas – atvejai, kai jie sirgo bent viena liga, – padidėjo. 2013 metais Lietuvoje suskaičiuoti 543 756 vaikai, iš jų susirgo 459 359, užregistruota 135 042 naujų ligos atvejų. Pirmoje vietoje – kvėpavimo sistemos ligos, jos registruotos 65 proc. vaikų, antroje – akių ligos, nustatytos 25 proc. vaikų, trečioje – sužalojimai, apsinuodijimai. 2014 metų duomenimis, daugiausia Lietuvos vaikai nuo 0 iki 6 metų amžiaus sirgo infekcinėmis ir parazitų sukeliamomis ligomis.