Kaip pasikeitė vaikų maitinimas šiemet?

Raminta Bogušienė
Raminta Bogušienė
© Organizatoriai
Alfa.lt
2016-02-09 17:00

Praėjus mėnesiui, po vaikų maitinimo aprašo teigiamų pakeitimų įsigaliojimo, kilo daugybė diskusijų ir įgyvendinimo sunkumų. Atsakingi už vaikų maitinimo organizavimą, maisto produktų tiekimą mokyklose ir darželiuose susidūrė su praktikoje sunkiai įgyvendinamais reikalavimas, dėl kilusių neaiškumų.

Bandelės nėra patiekalas

Reikalavimas riboti pridėtinio cukraus kiekį, pagaminamuose patiekaluose ir gėrimuose, kelia daug klausimų. Dėl gėrimų tiek gaminamų ugdymo įstaigoje – kompotų ir saldintų arbatų, tiek pristatomų gėrimų maisto produktų tiekėjų – pridėtinio cukraus kiekis turi neviršyti 5 gramų 100 gramų produkto. Neaiškumas kilo dėl vaisių tyrelių, tai gėrimas ar patiekalas?

„Vaisių tyrelės nėra gėrimas. Gėrimai, tai visi maisto produktai skirti gerti: nealkoholiniai gėrimai, sulčių nektarai, kompotai, gėrimai su pieno produktais, arbatos ir pan. Jeigu tyrelės pagamintos ne ugdymo įstaigos valgykloje, cukraus kiekis nėra ribojamas. Jeigu pagaminta vietoje, tai pridėtinio cukraus kiekis neturi viršyti 5 gramų 100 gramų produkto“, – nurodo Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas.

„Tėveliai skambina ir klausia: „ant gėrimų pakuočių, parduodamų jų vaikų mokykloje, nurodyta, kad cukraus 20 gramų 100 gramų, ar tai legalu?“. Paaiškinama, kad tai bendras cukrų kiekis esantis gėrimuose, o ne pridėtinio cukraus kiekis, kurio ribojimą reglamentuoja vaikų maitinimo aprašas. Ženklinimo etiketės nenurodo pridėtinio cukraus kiekio. Maistingumo deklaracijose nurodoma bendras cukrų kiekis t.y. gėrimuose cukrų kiekis skaičiuojamas, pavyzdžiui, pagal į to gėrimo sudėtį įeinančių vaisių cukrų kiekį ir pridedamo cukraus kiekį. Gėrimų atitikimą reikalavimams turi užtikrinti maisto produktų tiekėjas, kuriam gamintojas pateikia specifikacijas, kuriose turi būti nurodoma gėrimuose įdėto cukraus kiekis. Tokias specifikacijas taip pat reiktų pateikti maitinimo organizatoriui, kuris kontroliuoja priimamas žaliavas.

Didžiausia painiava kilo, dėl patiekalų gaminamų ugdymo įstaigoje pridėtinio cukraus kontrolės. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas pateikė išaiškinimą: „bandelės, sausainiai ir kiti leistini pagal vaikų maitinimo aprašą konditeriniai gaminiai nėra patiekalas, o užkandis ir pridėtinio cukraus kiekis kepant ugdymo įstaigoje ir perkant iš tiekėjų kol kas nėra ribojamas. Parengus naują vaikų maitinimo aprašo redakciją neaiškumų turėtų nelikti“.

„Druskos kiekis visuose gaminamuose ugdymo įstaigose patiekaluose ir perkamuose iš tiekėjų maisto produktuose, tame tarpe duonoje ir konditeriniuose gaminiuose, neturi viršyti 1 gramo 100 gramų produkto išimtis tiekiamame sūryje ir mėsos gaminiuose negali būti druskos daugiau kaip 1,7 gramo 100 gramų produkto. Tai rodo, kad atvežtinės ir gaminamos vietoje bandelės, batonas, duona neturi viršyti 1 gramo 100 gramų druskos. Šis druskos kiekis nėra pridėtinis, tai bendras druskos kiekis esantis maisto produkte ar patiekale, todėl maistingumo deklaracijose nurodytas druskos kiekis gali būti rodiklis padedantis užtikrinti šio reikalavimo laikymąsi” – patikslina Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas

Reikia nepamiršti, kad gaminamuose patiekaluose, skaičiuojant pridėtinio cukraus ir druskos kiekius reikia žinoti to patiekalo sudedamųjų dalių druskos ir pridėtinio cukraus kiekius. Todėl priimant uogienes, padažus, sūrį reikia gauti su specifikacija šių produktų pridėtinio cukraus ir druskos kiekius bei juos įvertinti bendroje gaminamo patiekalo technologinėje kortelėje.

Hidrintų riebalų ieškokite konditeriniuose gaminiuose

Vaikų maitinimo aprašas draudžia tiekti maisto produktus su „iš dalies hidrintais“ riebalais, kurie yra transizomerų šaltinis. Konditeriniai gaminiai, tokie kaip sausainiai, bandelės, pyragai, kuriuose yra „iš dalies hidrinti“ riebalai negali atsidurti ant vaikų stalo, nes yra kenksmingų riebalų rūgščių transizomerų šaltinis. Tuo tarpu „visiškai hidrinti“ riebalai nėra draudžiami vaikų maitinime, nes pasak specialistų juose susidariusių transizomerų skaičius daug mažesnis.

Margarinas, palmių riebalai nebūtinai bus „iš dalies hidrinti” riebalai, kurie draudžiami vaikų maitinime. Gali būti naudojamas kitas maisto pramonėje riebalų kietinimo technologinis procesas, kuris leistinas pagal teisės aktus. Todėl tėveliams, maitinimo organizatoriams ir maisto produktų tiekėjams būtina atsižvelgti į sudedamųjų dalių sąrašą ir nepriimti produktų, kuriuose yra „iš dalies hidrinti“ riebalai. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai ženklinimo etiketėse ne retai sutinkami klaidingi nurodymai: „iš kurių dalis dalinai hidrinti”, „iš dalies hidrogenizuoti”, „kurių dalis hidrinti”, „dalinai sukietinti”. Atsakingiems už vaikų maitinimą gali kilti sunkumų nustatant ar, pavyzdžiui, sausainiuose yra „iš dalies hidrinti” riebalai ar ne?!

Vaikai valgys dar sveikiau

Vaikų maitinimo aprašas nuolat tobulinamas ir Lietuvoje galiojanti vaikų maitinimo tvarka turi vienareikšmiškai daugybę privalumų, vaikai maitinami reguliariai, šviežiai gaminamu ir kiek įmanoma subalansuotu, angliavandenių, baltymų ir riebalų atžvilgiu, maistu. Tėveliams pritaikius šios vaikų maitinimo aprašo reikalavimus namuose turėtume puikius žingsnius vaikų subalansuotos mitybos link bendrai ne tik ugdymo įstaigose, bet ir namų ūkiuose.

Šiuo metu valgiaraščiai sudaromi atsižvelgiant į rekomenduojamas paros normas, kalorijų kiekius, tačiau nėra vertinama rekomenduojamų vitaminų, mineralinių medžiagų, skaidulinių medžiagų kiekiai ir tas įtakoja, kad vaikai valgo Tarybinių laikų, pagrinde, bulvinius ir miltinius patiekalus. Taip, tokie patiekalai sotu, bet kasdieninė mityba turi būti įvairesnė su šiuolaikiškų sveikatai palankių patiekalų prieskoniu. O kur dar batonas, kiekvieno valgymo metu, kurio vaikai suvalgę nevalgo nieko daugiau. Ar tai vertinga? Mėsos vartojimas taip pat viršija rekomenduojamas normas, ne dažniau tris kartus per savaitę ir tik saikingai, kodėl vaikų racione retai sutinkama ankštinės kultūros, kurios puikus ne tik baltymų, bet ir skaidulinių medžiagų šaltinis.

Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. startavusi Kauno apskrityje socialinė iniciatyva „Sveikatai palankūs”, kurios pagrindinis tikslas įdiegti sveikatai palankius patiekalus vaikų valgiaraščiuose ne tik ugdymo įstaigose, bet ir namų ūkiuose, propaguojant ugdymo įstaigų bendruomenėse sveikatai palankią mitybą. Mes siūlome Lietuvos mokykloms ir darželiams šiuolaikiškus ir sveikatai palankius patiekalus, kurie ne tik atitinka vaikų maitinimo aprašą, bet neviršija vaikų maitinimui skirtų biudžeto lėšų.

„Peržiūrėjome sukurtą valgiaraštį, vertiname – puikiai, turime tik keletą pastabų. Sveikatai palankaus valgiaraščio parengimas – pažangus nevyriausybinės organizacijos žingsnis, įgyvendinant Lietuvos, Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos sąjungos sveikatos politiką, skirtą gyventojų, ypač vaikų, mitybai gerinti“, – džiaugiasi Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas.