Uspaskichas lieka laisvėje: kas džiūgauja, o kas raudonuoja?

Dalia Grybauskaitė, Viktoras Uspaskichas ir Loreta Graužinienė
Dalia Grybauskaitė, Viktoras Uspaskichas ir Loreta Graužinienė
© Tomas Vinickas

Lietuvos Apeliacinis teismas pirmadienį išteisino Darbo partijos įkūrėją Viktorą Uspaskichą dėl sukčiavimo, o už juodosios buhalterijos tvarkymą skyrė tik 6,8 tūkst. Eur baudą. Taip subliuško ankstesnis žemesnės instancijos teismo sprendimas, kuriame V. Uspaskichas buvo nuteistas ketveriems metams kalėjimo. Be to, Apeliacinis teismas sutiko, kad kelis kartus pavadinimą pakeitusi Darbo partija neturėtų būti teisiama kaip juridinis asmuo. Kuriuos politinio bei teisinio pasaulio veikėjus tokia bylos atomazga pradžiugino, o kuriuos privertė raudonuoti?

Pirmi pralaimėtojai – Generalinė prokuratūra, Saulius Verseckas ir Lietuvos visuomenė

Darbo partijos juodosios buhalterijos byla prasidėjo kone prieš dešimtmetį – 2006-ųjų gegužę. Tuomet kaukes dėvintys pareigūnai kratė Darbo partijos būstinę ir išsivežė kompiuterių sisteminius blokus bei šūsnis dokumentų. Tada prasidėjęs tyrimas ilgus metus buvo visaip vilkinamas, prokurorai net devynis kartus prašė panaikinti V. Uspaskicho teisinę neliečiamybę, šiam vis iš naujo tampant Seimo ar Europos Parlamento nariu.

Galiausiai 2013 m. Vilniaus apygardos teismas V. Uspaskichą nuteisė ketveriems metams nelaisvės. Tuomet atrodė, kad ir Apeliacinis teismas priims panašų sprendimą, o politinės korupcijos simboliu vaizduotai Darbo partijai ir V. Uspaskichui teks trauktis iš Lietuvos politinio žemėlapio. Tačiau šįkart viskas apsivertė aukštyn kojomis – dešimtmetis Generalinės prokuratūros, kaltinimus palaikiusio prokuroro Sauliaus Versecko ir kitų ikiteisminį tyrimą vykdžiusių institucijų darbo nuėjo šuniui ant uodegos.

Toks teismo sprendimas dar labiau vers suabejoti Lietuvos teisėsaugos galimybėmis ištirti rimtas politinės korupcijos bylas ir kaltinimus suformuoti taip, kad kaltinamieji būtų nusiųsti už grotų. Dažni generalinės prokuratūros pralaimėjimai rezonansinėse bylose paskatins gajų stereotipą, kad už stambius finansinius nusikaltimus Lietuvoje rimtai nebaudžiama. Po šio įvykio dar ilgai bus sunku rimtai kalbėti apie kovos su korupcija rezultatus ar teismų ir prokuratūros darbo efektyvumo didinimą.

reklama

Antras pralaimėtojas – prezidentė Dalia Grybauskaitė

Šalies vadovė D. Grybauskaitė iki šiol buvo bene aršiausia Darbo partijos ir jos įkūrėjo V. Uspaskicho oponentė. Po 2012 m. Seimo rinkimų ji viešai teigė, kad valdančiojoje koalicijoje nenorėtų matyti teisiamųjų suole sėdinčios Darbo partijos atstovų, vėliau teigė, kad šios atstovų nekvies į Valstybės gynimo tarybą.

Ji taip pat ne kartą kaišiojo pagalius „darbiečiams“, kalbėdama apie juoduosius viceministrų sąrašus, kuriuose buvo daug Darbo partijos paskirtų atstovų ar neleisdama švietimo ir mokslo ministru tapti „darbiečiui“ Vydui Gedvilui.

Vis dėlto po šio teismo sprendimo atrodo, kad D. Grybauskaitės konfliktas su „darbiečiais“ neturėjo rimto pagrindo. Nors Apeliacinis teismas pripažino V. Uspaskichą kaltu dėl juodosios buhalterijos vedimo, tačiau už tai skyrė vos 6,8 tūkst. Eur baudą. Tai neatrodo didelė suma, lyginant, pavyzdžiui, su pastaruoju metu socialdemokratus purtančių skandalų virtine.

Trečias pralaimėtojas – mažesnės partijos

Jei Apeliacinis teismas būtų pasiuntęs V. Uspaskichą už grotų, Darbo partijos reitingai, svyruojantys tarp 7–8 proc., veikiausiai bent jau nekiltų. O dabar „darbiečiai“ prieš rudenį vyksiančius Seimo rinkimus tikriausiai įgis antrą kvėpavimą, kalbėdami apie dešimt metų trukusį tikrą ar tariamą oponentų bandymą su jais susidoroti. Tokia strategija jiems gali padėti mobilizuoti arba susigrąžinti didelę dalį aiškių politinių preferencijų neturinčių rinkėjų.

Priešingu atveju į šią rinkėjų grupę būtų galėjusios pretenduoti kitos politinės jėgos – „Tvarka ir teisingumas“, Naglio Puteikio buriamas politinis judėjimas ar kuri nors kita smulkesnė politinė jėga.

Pirmas laimėtojas – Darbo partija

Neabejotinas šio Apeliacinio teismo sprendimo nugalėtojas – Darbo partija, kuri nuo šio pirmadienio bent formaliai bus galutinai atsikračiusi rimtų korupcinių šešėlių. „Darbiečiai“ jau kurį laiką stengėsi modernizuoti partiją ir atskirti ją nuo senesnių korupcija dvelkiančių istorijų. Vienas tokio žingsnio pavyzdžių – V. Uspaskicho sprendimas trauktis iš aktyvios politikos ir naujo partijos lyderio Valentino Mazuronio išrinkimas.

Jei iki šiol juodosios buhalterijos byla nemažai daliai politikų bent iš dalies trukdė atvirai bendradarbiauti su „darbiečiais“, tai po tokio švelnaus Apeliacinio teismo nuosprendžio dabar politinių sąjungininkų ratas Darbo partijai gerokai prasiplės. Galima sakyti, kad Apeliacinis teismas reabilitavo V. Uspaskicho kūrinį.

reklama

Antras laimėtojas – partija „Tvarka ir teisingumas“

Prokurorų nesugebėjimas pasiųsti už grotų V. Uspaskicho teikia vilčių ir kitoms problemų su teisėsauga turinčioms politinėms jėgos, visų pirma, Rolando Pakso vadovaujamai „Tvarkai ir teisingumui“. Praėjusių metų gale šiai partijai Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pareiškė įtarimus dėl prekybos poveikiu ir pinigų plovimo. Juridiniam asmeniui už padarytą nusikalstamą veiką gali būti skirta piniginė bauda, veiklos apribojimas arba net likvidavimas.

Įtariama, kad iš viso už pažadus ir susitarimus dėl poveikio, vykdant skirtingus viešuosius pirkimus, partijos „Tvarka ir teisingumas“ naudai priimta didesnė nei 1,3 mln. Lt (apie 377 tūkst. Eur) kyšių suma. Be to, prokurorai įtarimus yra pareiškę ir įtakingam „tvarkiečiui“, Seimo nariui Rimui Antanui Ručiui.

Tačiau tokia Darbo partijos juodosios buhalterijos byla suteikia vilties „tvarkiečiams“. Jei teismuose politinės korupcijos bylą galima vilkinti kone dešimt metų, o po to tikėtis švelnaus nuosprendžio, kodėl gi jų turėti laukti kitoks likimas?

Trečias laimėtojas – didžiosios partijos

Galiausiai verdiktas V. Uspaskichui neturėjo nuliūdinti ir didžiausių Lietuvos partijų – socialdemokratų, Liberalų sąjūdžio bei konservatorių. Palankus „darbiečiams“ sprendimas reiškia, kad ši partija prieš artėjančius Seimo rinkimus bent jau netaps silpnesne ir todėl bus geidžiama koalicijos partnere abiejose stovyklose. Kadangi nei socialdemokratai, nei liberalai, nei konservatoriai po rinkimų negalės valdyti vieni ir turės ieškoti koalicinių partijų, Darbo partija galės tapti rimtu didžiųjų partneriu.

Jei Darbo partija rinkimuose pasirodys gerai, socialdemokratams tokiu atveju nereikės išradinėti dviračio ir pakaks bandyti iš naujo suformuoti dabar egzistuojančios koalicijos sudėtį. O konservatoriams ir liberalams Apeliacinio teismo „išskalbta“ Darbo partija taip pat gali būti geidžiamas taikinys. Anksčiau įnirtingai smerkusios „darbiečius“, dešiniosios politinės jėgos dabar gali bandyti rungtis dėl V. Uspaskicho malonės.

Uspaskicho laisvę garantavo politinis susitarimas?

Naujienų portalas Alfa.lt jau anksčiau rašė, kad Apeliacinis teismas gali nepasiųsti V. Uspaskicho už grotų. Šių metų sausį politologas Vytautas Dumbliauskas pasakojo, kad politikai gali būti suinteresuoti palankiu V. Uspaskichui teismo sprendimu vien dėl politinio solidarumo.

„Kiek kalbėjau su teisininkais ir politikais, privačiuose pokalbiuose visi yra įsitikinę, kad V. Uspaskichui neteks sėsti į kalėjimą. Taip, jis gali būti nuteistas fiktyvia bausme, tačiau sklando nuomonė, kad realiai jam nieko nebus. Tai girdžiu jau nuo 2015-ųjų vasaros.

reklama

Reikia suprasti, kad viešoje opinijoje yra nuomonė, kad juodas buhalterijas tuo metu turėjo visi (kratos Darbo partijos būstinėje vykdytos 2006 m. – Alfa.lt past.). Atsiminkime, kad daugiau nei prieš dešimtmetį dėl įvairių juodųjų buhalterijų buvo pareikšti įtarimai socialdemokratui Vyteniui Povilui Andriukaičiui, konservatoriui Arvydui Vidžiūnui ir socialliberalui Vytautui Kvietkauskui. Nors vėliau tyrimai jų atžvilgiu buvo nutraukti (2004-aisiais – Alfa.lt past.), tačiau tuo metu partijoms reikėjo pinigų, tad jų virtuvė galėjo būti dėmėta“, – sausio viduryje svarstė politologas.

Pasak V. Dumbliausko, jei politiniame elite vyrauja įsitikinimas, kad prieš gerą dešimtmetį visos svarbesnės partijos turėjo juodąsias buhalterijas, šiandien politikams gali būti negražu, kad dėl to nukentės vienas V. Uspaskichas, todėl kai kurios partijos galėjo solidariai jį ginti.