Sveikas maistas brangus, o vaikui neskanus?

Vaisiai
Vaisiai
  © Flickr

Nuolatos girdime, kad sveikai maitintis – ne kiekvienam, o priežastys – viena už kitą reikšmingesnės. Teigiama, kad sveikai maitintis ne tik brangu, bet ir neskanu, o ypač – mūsų vaikams. O gal ši istorija sukurta tiesiog tėvų? Argi ne dažnai girdime: „Mano vaikas šito nevalgo“, „O mano šito nemėgsta“, „Valgo tik saldų maistą“ ir pan.?

Ekologiškas maistas brangus, bet nebūtinai sveikatai palankus

Visuomenė neretai sutapatina sveikumą su ekologiškumu, bet tiesa slypi kitur. Rūkyta dešra, saldainiai, bulvių traškučiai, saldūs jogurtai, varškės sūreliai ir kitas perdirbtas maistas taip pat yra ekologiškas. Ar jis sveikesnis nei įprastas maistas? Nieko panašaus, juk ekologiškumas nenulemia palankumo sveikatai: nėra kontroliuojami cukraus, druskos, riebalų kiekiai, nėra draudžiamos technologijos, kaip mėsos rūkymas. Žinoma, ekologiškas maistas už neekologišką brangesnis jei ne kelis, tai keletą kartų. Priežastys taip pat labai svarios: mažesnis derlius, didesni gamybos kaštai, sertifikavimo išlaidos.

Tačiau ar verta pirkti savo vaikui ekologiškus sausainius vietoj neekologiškų? Vertinant ekologišką perdirbtą maistą, dažnu atveju tikrai ne, pagrindinis skirtumas – kaina. Maistiniu atžvilgiu ekologiškas ir neekologiškas maistas skirtumų neturi. Mokslinių tyrimų metu retai randama daugiau vitaminų, mineralinių medžiagų ar antioksidantų, o jei randama, tai atsitiktiniai atvejai, kurie dar kartą patvirtina, kad kaip individualus žmogus, taip ir augalas. Daržovės, vaisiai, grūdai, žuvis, mėsa – verti ekologiškų maisto produktų kainos? Priklauso nuo to, ką iš tokio maisto produkto pagaminsi, ar jo nesugadinsi. Jei paruoštas patiekalas remiasi „Sveikos mitybos standarto“ principais, tuomet ekologiškumas – vienas iš sveikumo kriterijų.

Dažnas ekologiškų maisto produktų gerbėjas pasakytų, kad trašų, hormonų ir kitų cheminių medžiagų ekologiškuose produktuose nėra. Taip, turi nebūti, bet neekologiškuose jų taip pat nebūna. Paradoksas: ekologiškas su chemija, o įprastinis – be. Būna ir taip.

Morka, kopūstas, obuolys, avižos, sorų kruopos, pupos, žirniai – dažni mūsų virtuvės svečiai? Bulvė yra puikus pasirinkimas. Pigūs ir sveiki, net neturėdami ekologiškumą patvirtinančio sertifikato. Kitas klausimas, ką iš jų skaniai pagaminti ir nesugadinti, pridedant daug druskos, perverdant ar perkepant aliejaus pilnoje keptuvėje.

Sveika ir skanu. Misija įmanoma?

Valgymas – tai ne tik fiziologinių poreikių patenkinimas, tai ne šiaip kasdieninis ir privalomas procesas, o nuostabi gyvenimo dalis, kuri turi būti malonumas. Norint, kad vaikai valgytų sveikatai palankų maistą, reikia ne tik supažindinti juos su naujais skoniais, bet mokytis ir mamoms. Vaikai vertina maisto produktus, pasitelkdami visus receptorius. Pirmiausia – pateikimas ir lėkštės estetika. Kitas žingsnis: vaikas turi girdėti ne liepimą valgyti dėl to, kad sveika, o istoriją. Pavyzdžiui, avižinių dribsnių košę valgo arkliukai, dėl to jie tokie dideli ir greiti, o jei dar paragauja špinatų, įgyja stebuklingos energijos kaip herojus Papajus.

Maistas – ne receptų kratinys, o kūryba ir improvizacija, kuri turi eiti į sveikatai palankią pusę. Trečia – mamos turi mokėti kurti savo meilės kalba, nes taip perduodamas ne tik geras skonis, bet teigiama emocija. Ketvirta – vaikui labai svarbu konsistencija, juk jų mylimiausias maistas toks, kurio kramtyti nereikia.

Apibendrinant, vaikai turi būti mokomi pažinti naujus skonius ir įvairias konsistencijas, o mamos turi būti kūrybingos, gamindamos ir pateikdamos maistą. Visų geriausia, jei į šį procesą įtraukiami ir vaikai, tada mažos rankutės susipažįsta ne tik su maisto produktu, bet gaminant tokį patiekalą kartu, vaikas niekada neatsisakys jo paragauti!

Sotus vaikas – pilnaverčiu maistu

Kitos priežastys, kodėl tėveliams dažnai atrodo, kad jų vaikas nevalgo, – išlikęs sotumo kultas, kai manoma, jog vaikas turi būti pavalgęs tiek, kad būtų sotus. Kas turi nuspręsti, kada tas sotumas normalus, o kada – nesaikingas valgymas? Kodėl tokius sprendimus priima suaugusieji? Nuolat skundžiamasi: „Mano vaikas nevalgus, tai duodu jam saldainių ar kitų gardumynų, kad tik būtų pavalgęs.“ Menkaverčio maisto kimšimas tam, kad vaikas būtų sotus, tiesiog skurdu. Retas susimąsto, bet dažnas sutiks – tai daro daugiau žalos nei naudos.

Sveikas vaikas intuityviai žino, koks suvalgomas maisto kiekis jam reikalingas. Mes turime jais pasitikėti. Neteko girdėti, kad nors vienas vaikas būtų miręs iš bado, dažnu atveju mirštama nuo pertekliaus. Pasitikėjimas kuria teisingus sveikos mitybos pamatus ir teigiamas emocijas prie stalo. Vaikams neturi būti draudžiama ar liepiama valgyti vienokį ar kitokį maistą, jiems turi būti sukurtos palankios aplinkybės pažinti visus maisto skonius. Atsisakius paragauti brokolio vieną dieną, nepamirškime pasiūlyti jo rytoj. Vaikui pasakius „Aš jau sotus“, nereikalaukime valgyti daugiau.

Išmeskime iš savo skurdaus žodyno tokias frazes kaip „pasitaisęs vaikas“ – argi priaugti kilogramai rodo sveikatą? Ar žinote, kad nutukimo aktualumas vis arčiau mūsų? Tyrimai rodo, kad nutukusių vaikų skaičius nuolatos auga, o mes vis dar džiaugiamės, jei vaikas suvalgo viską, ką įdedame į lėkštę, ir dar kartoja, o jei žandukai stipriai apvalūs, išvis gerai. Susirūpiname, kai gydytojai pasako, kad vaikas turi antsvorio ar kitų sveikatos problemų. Dažnu atveju svarbu tik sotumas, o kur palankumas sveikatai? Ar ne visuma turi būti visur ir visada? Taip, menkavertis maistas gali turėti tiek pat baltymų, angliavandenių, riebalų, bet neturėti svarbiausių mūsų organizmui reikalingų medžiagų: vitaminų, mineralinių medžiagų, antioksidantų, riebalų r. ir pan. Pirmu atveju patenkinami tik privalomi organizmo poreikiai, antru – vaikai jaučiasi sveiki, energingi ir sotūs.

Vaikai mokomi rašyti, o valgyti – ne

Žinoma, svarbu ne tik vaikų sveikatai palankios mitybos raštingumo didinimas, bet kompleksinis darbas sujungiant tėvelius ir ugdymo įstaigos personalo darbuotojus, kurie kiekvieną dieną yra tikras ir sektinas pavyzdys vaikams. Ateities valgymo kultūroje turi būti svarbu ne tik pavalgęs vaikas, bet sotus, valgydamas pilnavertį maistą. Nuolatinis kalbėjimas apie mitybos daromą įtaką vaikų sveikatai, kasdieninių valgymų metu šeimose ir ugdymo įstaigose leidžia formuoti teisingą valgymo kultūrą, vaikai maistą supranta ne tik kaip būtinybę, bet atranda ragavimo malonumą, dingsta naujo maisto pažinimo fobijos. Jei Jūsų vaikas atsisakytų mokytis rašyti, liautumėtės tai darę?

Vaikų ugdymo turinį plečiame inicijuodami pažintines vaikų keliones į maisto šalį, kuriose jie susipažįsta su įvairiausiais maisto produktais. Leidžiame ne tik apžiūrėti maisto produktus ir jų paragauti, pasitelkiant visus maisto receptorius (skonio, kvapo, regos, lytėjimo), bet gaminti kartu pagal „Sveikos mitybos standarto“ principus.

Kalbant, leidžiant iš arti susipažinti ne tik su sveikatos šaltiniais, be ir sužinoti, kad populiarių guminukų pakuotėje yra penkiasdešimt cukraus kubelių, o vaikams Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja suvalgyti ne daugiau kaip keturis kubelius per dieną, vaikai susimąsto. Tačiau sužinoję, kad cukrus neduoda organizmui vertingų medžiagų, o jas tik atima, ardo imuninę sistemą ir dėl jo dažniau sergama, vaikai nustemba. O supratę, kad tai viena iš priežasčių, kodėl jiems neskanus sveikas maistas, jie pasižada nesveikus produktus valgyti retai, o kasdieninius įpročius papildyti kuo įvairesniais sveikatos šaltiniais.

„Vykdydami interaktyvią pamoką su ikimokyklinio amžiaus vaikais, nustebome, kad jie puikiai atskiria viso grūdo miltus nuo įprastinių, netgi žino, kad pirmieji turi daugiau vitaminų ir mineralinių medžiagų, o išsaugotos skaidulinės medžiagos leidžia išlaikyti sotumą ilgesnį laiką. Mokome praturtinti maisto patiekalus vertingomis medžiagomis, tokiomis kaip „Activus“ kviečių gemalai ar rukolos lapai“, – džiaugiasi VšĮ „Tikra mityba“ direktorė Danguolė Gasparavičienė.

VšĮ „Tikra mityba“ siekia didinti ugdymo įstaigų bendruomenės sveikatai palankios mitybos suvokimą, suteikti motyvacijos tėveliams ir personalui, inicijuojant realius pokyčius valgiaraščiuose pagal „Sveikos mitybos standarto“ kriterijus. Kokius maisto produktus rinktis, ką iš jų pagaminti, kiek ir kaip valgyti.

Skatiname vaikus praturtinti savo kasdieninį maistą, valgomą ugdymo įstaigoje, vertingomis medžiagomis, o kartu ruošiame sveikuoliškus sumuštinius. Dalijamės vienu iš tokių receptų:

Viso grūdo ruginė duona, sviestas, avokadas, „Activus“ kviečių gemalai ir gražgarstės (kitaip dar vadinamos rukola). Patraukliai supjaustykite mažais gabaliukais ir nepatikėsite – vaikai valgys pasigardžiuodami.