Įtakingo kontrabandos tinklo aukso gysla: kaip dešimtys tūkstančių virsdavo milijonais

Artūras Tamulionis
Artūras Tamulionis
  © Dmitrijus Radlinskas

Vilniaus apygardos teismas jau kelerius metus (tiesa, pastaraisiais metais byla itin stringa) nagrinėja, kaip įtariama, Šiaulių verslininko Artūro Tamulionio (gim. 1966 m.) galimai organizuoto stambaus kontrabandos tinklo bylą, kurioje įdomiausia yra ne tai, kad A. Tamulioniui ir galimiems jo bendrams priskiriama viena didžiausių nepriklausomos Lietuvos istorijoje sulaikytų kontrabandinių cigarečių partijų, bet tai, kokie asmenys galimai globojo įtariamą kontrabandos organizatorių – Alfa.lt žiniomis, Šiaulių verslininkas turėjo ne tik įtakingų politikų, Seimo narių užtarimą, bet ir, kaip įtariama, buvusio Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro Aivaro Povilaičio protekciją. Kodėl politikai ir aukšti pareigūnai galėjo užmerkti akis prieš nusikaltimus? Galimai dėl cigarečių kontrabandos pelningumo – Alfa.lt žiniomis, už keliasdešimt tūkstančių eurų Rusijoje pirktos cigaretės įvežtos į Lietuvą jau būdavo vertos kelių milijonų litų.

Tarp medienos pjuvenų – rekordinė kontrabanda

Teisėjai jau kelerius metus aiškinasi, kaip 2009 m. birželio 16-osios naktį į Lietuvą per Lavoriškių pasienio postą galėjo pervažiuoti du vilkikai, vežę maždaug 4 mln. litų (dabar – apie 1,16 mln. eurų) cigarečių kontrabandą. Šis krovinys laikomas didžiausia kontrabandine rūkalų partija, kuri Lietuvoje pakliuvo į muitininkų rankas per šešerius metus – nuo 2003 metų iki 2009 metų birželio.

Prie vilkikų „Volvo“ MKT vairų tąkart sėdėjo Lenkijos pilietis L. S. ir į teisiamųjų suolą sėdęs vairuotojas Virginijus Rimkus, o kontrabandos organizavimu prokuroras Justas Laucius kaltina A. Tamulionį – verslininką iš Šiaulių, kuris, kaip įtariama, gali pasigirti naudingomis pažintimis su aukštais politikais, buvusiu Šiaulių apygardos vyriausiuoju prokuroru A. Povilaičiu, o kartu – ir šio pagalba. Dar du asmenys, kuriems pateikti kaltinimai, – Šiauliuose veikiančios transporto ir logistikos paslaugų bendrovės „Furita“ vadovas Valdas Vabolis ir Darius Bironas, kuriam, Alfa.lt žiniomis, kaltinimai yra pateikti ir dar vienoje byloje, šiuo metu nagrinėjamoje Vilniaus apygardos teisme.

A. Tamulionio su bendrais, kaip įtariama, organizuotas kontrabandos krovinys vos per plauką neišsisuko nuo muitininkų – vilkikai jau buvo įveikę muitinės patikrą, tačiau muitininkams užkliuvo tai, kad šiais vilkikais gabenti medienos pjuvenų briketai buvo laikomi puspriekabėse-šaldytuvuose. Kam reikėjo šilumos nebijančius briketus laikyti šaltai, muitinės pareigūnams neatėjo į galvą, todėl vilkikai buvo grąžinti pakartotinai patikrinti, o šiuo metu tarp briketų buvo aptikta maždaug 1600 dėžių (800 tūkst. pakelių) – vienu vilkiku vežta maždaug 800 dėžių rusiškų cigarečių „Imperial Classic“, kitu – maždaug tiek pat dėžių cigarečių „Jing Ling“. Šios cigaretės 2009 metais buvo vadinamos tranzitine kontrabanda – rūkalais, skirtais ne Lietuvos, bet Vakarų Europos rinkai.

Kontrabandoje – aukso gysla

Anot teisme anksčiau apklausto muitinės pareigūno, rekordinės cigarečių kontrabandos operacijoje dalyvavo tiek lietuviai, tiek lenkai, tačiau jų vaidmenys buvo nevienodi: lenkai pirko cigarečių kontrabandą, tačiau lietuviai, šiuo atveju, kaip įtariama, A. Tamulionis ir bendrai, turėjo suorganizuoti pervežimą.

Įtariamas suokalbis į pareigūnų akiratį, anot liudytojo, pakliuvo dar 2009 m. pavasarį, buvo nustatyta, kokie vaidmenys teko dabar į teisiamųjų suolą sėdusiems vyrams: A. Tamulionis kaip stambus verslininkas ir pervežimų bendrovės savininkas, įtariama, vadovavo operacijai, tarptautinių pervežimų vadybininkas V. Vabolis turėjo suorganizuoti medienos pjuvenų briketų kelionę į Lietuvą ir rūpintis keliaujančiu kroviniu, o V. Rimkus turėjo vairuoti vieną iš kontrabandos prifarširuotų vilkikų.

Tam tikras vaidmuo galimai teko ir D. Bironui, kuris, kaip ne kartą teigė A. Tamulionis, su šia byla visai nėra susijęs – pareigūnai nustatė, kad D. Bironas 2009 m. birželį buvo Maskvoje ir galimai galėjo perdavinėti pinigus už kontrabandines cigaretes.

Pareigūnai įamžino telefoninius pokalbius tarp D. Birono ir A. Tamulionio, o iš šių aiškėja, kad cigarečių kontrabandoje vyrai aptiko aukso gyslą – Rusijoje kontrabandinis krovinys galimai kainavo dešimtadalį to, ką buvo galima gauti Lietuvoje.

Maždaug 800 dėžių cigarečių „Imperial Classic“, kaltinamojo akto duomenimis, kartu su pridėtinės vertės mokesčiu yra verti kiek daugiau nei 1,877 mln. litų (543 616 euro), o tiek pat dėžių cigarečių „Jing Ling“ – 1 911 518 litų (553 613,88 euro). Anot parodymus davusio pareigūno, tikėtina, kad 600–700 dėžių rūkalų tuo metu galėjo kainuoti 40 tūkst. eurų.

Bylos duomenimis, į teisiamųjų sėdę A. Tamulionis ir D. Bironas telefonu galėjo kalbėti apie 84 tūkst. eurų sumą.

Įklampino godumas?

Nors A. Tamulionis savo kaltę neigia, jam nepalankius parodymus teisme jau yra davęs buvęs muitininkas, kontrabandos karaliumi tituluojamo Viliaus Karaliaus gaujos narys Olegas Kurta.

O. Kurta teismui pasakojo, kad 2009 m. pavasarį Lenkijoje susitiko pažįstamą, kuris jo teiravosi, ar nėra Lietuvoje žmonių, kurie norėtų investuoti į cigarečių vežimą. Tą patį pavasarį O. Kurta buvo susitikęs ir su A. Tamulioniu – anot V. Karaliaus byloje teisiamo vyro, jis su A. Tamulioniu bendravo jau seniai, o kadangi pasitikėjo pažįstamu verslininku, papasakojo apie lenkų pasiūlymą.

A. Tamulionis, anot O. Kurtos, pasakė, kad galima būtų su lenkais susitikti ir pasiaiškinti kai kuriuos niuansus.

2009 m. gegužę A. Tamulionis, V. Vabolis ir O. Kurta nuvyko susitikti su bendrininkais Lenkijoje: pasak liudytojo, buvo sutarta, kad pelnas turėjo būti per pusę, tačiau investuoti į rizikingą operaciją abi pusės taip pat turėjo po lygiai. O. Kurta, vertėjavęs lenkams ir lietuviams, teigė, kad iš A. Tamulionio turėjo gauti 10 tūkst. litų atlygį.

Iš O. Kurtos parodymų aiškėjo, kad lenkai su lietuviais buvo sutarę dėl vieno vilkiko ir nežinojo, kad lietuviai pasirūpins dar vienu vilkiku, kurio atvežtos cigaretės, tikėtina, turėjo ne keliauti į Lenkiją, bet likti Lietuvoje – liudytojas teigė, kad po to, kai birželio 16-ąją buvo sulaikyti abu vilkikai, bendrai buvo susitikę, buvo aiškinamasi, kas padaryta ne taip – tuomet ir paaiškėjo, kad partneriai iš Lenkijos nieko nežinojo apie antrąjį vilkiką ir lietuvių vairuotoją.

Iš verslininko nori milijonų

Jei teisiamųjų kaltė bus įrodyta, A. Tamulioniui gali tekti ne tik sėsti už grotų, bet ir atlyginti padarytą žalą – civilinį ieškinį šioje byloje yra pateikusi Vilniaus teritorinė muitinė. Ieškinio dydis – 3 016 091 lito, per 873 520 eurų.

Dar 2014 m. ieškinys buvo kiek didesnis, tačiau administraciniam teismui iš A. Tamulionio jau priteisus apie 97 312 eurų (apie 336 tūkst. Lt) ieškinio dydis buvo sumažintas atitinkama suma. Iš viso A. Tamulionio žala valstybei vertinta apie 970 832,7 euro (apie 3 mln. 352 tūkst. Lt).

Kad galima žala būtų padengta, areštuotas didelės vertės A. Tamulioniui ir jo bendrovėms priklausantis turtas – advokato Sauliaus Juzukonio vertinimu, vien tik areštuoto nekilnojamojo turto vertė siekia apie 2 896 200 eurų (apie 10 mln. Lt), o kur dar areštuoti brangūs daiktai – iki 5 792 eurų (20 tūkst. Lt) vertės telefonas „Vertu“, 37 650 eurų (130 tūkst. Lt) vertės laikrodis „Breguet“ ir 11 584 eurų (40 tūkst. Lt) vertės laikrodis „Cartier“.

Teisiamiesiems – džiugios žinios

Tačiau, kaip minėta, įtariamų kontrabandininkų bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas jau kone metus bergždžiai stovi vietoje – tiek laiko teisėjams nepavyksta apklausti Lenkijoje suimtų tariamų A. Tamulionio ir kitų kaltinamųjų bendrų, o kol nuteisti ir tebeteisiami lenkai parodymų neduos, nekalbės ir teisiamieji.

Dar praeitų metų pradžioje teisėjų kolegija ne vieną kartą bandė nuotoliniu būdu apklausti liudytojus iš Lenkijos, tačiau dėl pačių įvairiausių priežasčių nepavykdavo to padaryti. Teisėjų kantrybė ne kartą buvo pasiekusi ribą ir planuota apsiriboti tik pagarsinant anksčiau liudytojų duotus parodymus, tačiau to padaryta iki šiol nebuvo.

Geros žinios teisiamųjų laukė ir paskutinio posėdžio metu – kadangi pasikeitė vienas iš teisėjų kolegijos narių, liudytojų iš Lenkijos apklausa vėl buvo atidėta.

Kaltinamųjų gynėjai taip pat pageidavo, kad iš naujo būtų apklausti visi liudytojai, kadangi, anot advokatės Ingridos Botyrienės, „pasikeitusi teisėjų sudėtis neleis visapusiškai įsigilinti į visas bylos aplinkybes“. Jei toks prašymas būtų buvęs patenkintas, teismui būtų tekę iš naujo atlikti jau nuveiktą didelį darbą, tačiau buvo nutarta netenkinti šio prašymo ir paaukoti vieną posėdį tam, kad būtų pagarsinti jau anksčiau duoti liudytojų parodymai.