Rusijos dujotiekių strategams – sunkus tikrovės išbandymas

„South Stream” sustabdė Europos Komisijos delsimo taktika
„South Stream” sustabdė Europos Komisijos delsimo taktika
© SCANPIX
Alfa.lt
2016-01-21 18:56

Karas Ukrainoje paskatino Rusiją ieškoti naujų gamtinių dujų tiekimo Europai kelių, tačiau naujas konfliktas su Turkija tik dar kartą patvirtino, kad tai nebus lengva užduotis. Netgi „Nord Stream” projekto tęsinys, vadinamasis „Nord Stream II”, gali susidurti su rimtomis kliūtimis, analitiniame straipsnyje teigia privati žvalgybos bendrovė „Stratfor”.

Vienas įdomiausių Rusijos prezidento Vladimiro Putino pastarojo meto susitikimų įvyko sausio 8 dieną. Maskvoje jis priėmė Italijos premjerą Matteo Renzi. Viena pagrindinių pokalbio temų buvo Rusijos ir Italijos bendradarbiavimas energetikos srityje. Italija išlieka viena aršiausių „Nord Stream II” projekto priešininkių tuo metu, kai galimybės atgaivinti kitus Rusijos dujotiekių projektus išlieka itin miglotos.

„Rusijos ir Ukrainos santykiams pasiekus dugną, Maskva desperatiškai ieško dujotiekio kelio pas klientus žemyne, kuris neitų per Ukrainą. Vis dėlto kiekviena įmanoma alternatyva susiduria su žymiais politiniais, ekonominiais ar techniniais apribojimais, – nurodo „Stratfor” savo ataskaitoje. – Rusijos energetinei milžinei „Gazprom” esant finansiniame nepritekliuje, o Europos Sąjungai pasiryžus sutraukyti įmonės beveik monopolinę įtaką Centrinėje ir Rytų Europoje, fiskalinis pragmatizmas gali paskatinti Kremlių iš naujo įvertinti savo ambicingus energetinius tikslus.”


Rusija neturi daug laiko. Šių metų sausio 1 dieną Ukraina gerokai padidino tranzito mokesčius per jos teritoriją judančioms Rusijos gamtinėms dujoms. Anksčiau „Gazprom” mokėjo po 0,07 JAV dolerio už 100 kilometrų dujotiekio, kuriuo pereidavo 1 mln. britų terminių vienetų (BTU) gamtinių dujų. Pagal naują tvarką „Gazprom” turi mokėti po 0,35 JAV dolerio už 1 mln. BTU ties Rusijos ir Ukrainos siena bei dar nuo 0,48 iki 0,93 dolerio – kai gamtinės dujos išeina iš Ukrainos teritorijos.

reklama

Tuo pačiu metu Kijevas rengiasi įgyvendinti Rusijos interesams neparankų ES Trečiąjį energetikos paketą ir ambicingai pertvarkyti šalies dujų rinkos reguliavimą. Kuo labiau Ukraina tols nuo Rusijos nustatytų žaidimo taisyklių, tuo labiau stiprės Maskvos siekis rasti alternatyvų gamtinių dujų tranzitui per Ukrainos teritoriją.

Jau 2019 metais baigia galioti Rusijos ir Ukrainos susitarimas dėl dujų tranzito. Derybų metu Maskva norėtų pasiremti konkrečiais faktais, kurie paneigtų jos priklausomybę nuo Ukrainos dujotiekių sistemos. Tačiau tam būtina išplėsti dabartinius Rusijos gamtinių dujų eksporto pajėgumus kitomis kryptimis. „Stratfor” abejoja, ar Maskva pajėgs iki 2020 metų įgyvendinti bent vieną iš šiuo metu svarstomų infrastruktūros projektų.

„TurkStream”

„Turkijos srautas” dar praėjusių metų pirmoje pusėje atrodė kaip stiprus projektas. Vis dėlto iš pradžių jį pristabdė politiniai nesutarimai Turkijos parlamente. Valdančioji „Teisingumo ir plėtros partija” tik lapkričio mėnesį laimėjo pakartotinius parlamento rinkimus ir surinko jai reikalingą daugumą. Tačiau jau lapkričio 24 dieną Turkijos naikintuvai pasienyje su Sirija numušė Rusijos bombonešį „Su-24”, o Maskva jautėsi priversta eskaluoti diplomatinį konfliktą ir nutraukė didelę dalį prekybinių ryšių su Turkija. Tuo pačiu sustiprėjo abejonės ir dėl „TurkStream” projekto ateities.

„South Stream”

„Pietų srautas” buvo oficialiai paskelbtas „mirusiu” dar 2014 metų gruodį, kai „Gazprom” vadovybė oficialiai pareiškė visas viltis dedanti į „TurkStream” projektą.

Dabartinėje situacijoje kiek atsigavo gandai, kad „South Stream” dar galėtų būti atgaivintas. Tiek Rusija, tiek ir Bulgarija buvo priverstos neigti slapta besiderančios dėl galimybių atnaujinti projektą. Tačiau oficiali Sofijos pozicija – kad „South Stream” buvo įšaldytas, o ne visiškai nutrauktas. Pasitaikius progai Bulgarija mielai pasipelnytų iš rusiškų dujų tranzito. Tuo metu jos vadovybė tenkinasi Europos Komisijos pažadais, kad Pietryčių Europoje galėtų būti kuriamas naujas gamtinių dujų prekybos mazgas.

Tam, kad „South Stream” galėtų būti atgaivintas, Rusijai ir Bulgarijai reikėtų atskirai įtikinti Serbiją, Vengriją ir Italiją – kitas tranzito šalis. Tai pareikalautų dar daugiau laiko. Be to, „Gazprom” tektų ieškotis naujų verslo partnerių arba vienai pačiai finansuoti visą brangų projektą. Ne mažesnė kliūtis – tai, kad pagal pirminį planą „South Stream” dujotiekis Juodąją jūrą kirstų Turkijos teritoriniuose vandenyse. Esant dabartinei situacijai ir tai atrodo menkai tikėtinas variantas. Alternatyva – Rusijai pareikšti pretenzijas į didesnę okupuoto Krymo išskirtinę ekonomikos zoną, pasak „Stratfor”, beveik neabejotinai atneštų Maskvai naujų tarptautinių sankcijų.

„Nord Stream II”

„Šiaurės srauto” tęsinys sprendžia kiek kitokias Rusijos problemas. Maskva norėtų kuo tvirčiau prie savęs pririšti Vokietiją, planuojančią atsisakyti branduolinės energetikos, ir kitas šiaurines ES valstybes nares. Tam priešinasi tradiciniai Rusijos įtakos plėtros Europoje priešininkai, visų pirma Lenkija, Lietuva, Latvija ir Estija, be to, prisideda Slovakija ir netgi Italija. Pastaroji, „Stratfor” vertinimu, greičiausiai nori atkeršyti Vokietijai, kuri priešinosi „South Stream” projektui, o pati noriai parėmė jai naudingą „Nord Stream” dujotiekį.

reklama

„Teigiama, kad V. Putinas mėgina užsitikrinti M. Renzi paramą – ar bent jau neutralumą – „Nord Stram II” atžvilgiu, mainais siūlydamas Italijai prisidėti prie projekto”, – rašo „Stratfor” analitikai.

Tuo pačiu jie nurodo, kad Europos Komisija stokoja formalių mechanizmų, kaip sustabdyti jos kritikuojamą dujotiekio projektą. Viskas, ką gali EK pareigūnai, – atidžiai tirti, ar „Gazprom” nepažeidinėja ES teisės aktų. Jau dabar aišku, kad Rusijos energetikos milžinė negalės teisėtai panaudoti visų turimų pajėgumų, kad aprūpintų „Nord Stream II” reikalingomis gamtinėmis dujomis. Tai greičiausiai reikš, kad „Gazprom” teks aršiai kautis dėl ES nuolaidų ir išimčių – tačiau ir jai pačiai teks kažką paaukoti, siekiant šių tikslų.

Svarbiausia pelnas?

Nors Rusija visą laiką yra kaltinama per energetinius projektus siekianti politinių tikslų, analitikų nuomone, dabartinė nepalanki eksportuotojams padėtis pasaulinėje angliavandenilių rinkoje gali gerokai sumažinti „Gazprom” manevro laisvę ir priversti daugiau atsižvelgti į ekonominę logiką.

„Gazprom” turi vis mažiau pinigų ir vis dažniau atšaukia seniau suplanuotus projektus. „Pelnas taps svarbiausiu veiksniu, lemsiančiu „Nord Stream II” ateitį, nes „Gazprom” privalo prisitaikyti prie konkurencingesnės Europos energetikos rinkos realybės”, – prognozuoja „Stratfor”.

Rusijos dujotiekių strategams – sunkus tikrovės išbandymas

„South Stream” sustabdė Europos Komisijos delsimo taktika
+2