Atvejai, kai aukščiausioji valdžia nusilenkia vienam asmeniui
Ar bus išgelbėtas Uspaskichas?

Viktoras Uspaskichas
Viktoras Uspaskichas
  © Karolis Kavolėlis / Alfa.lt

Šių metų vasario pirmąją Apeliacinis Teismas Darbo partijos įkūrėjui Viktorui Uspaskichui skelbs nuosprendį dėl juodosios buhalterijos byloje mestų kaltinimų. Tačiau jam pagelbėti gali teisingumo ministro Juozo Bernatonio praėjusį pavasarį pasiūlytos Baudžiamojo proceso pataisos, kurios leidžia realaus laisvės atėmimo išvengti tiems, kurie už sunkius nusikaltimus nuteisti ne ilgesnei nei 4 metų laisvės atėmimo bausmei. Būtent tokį bausmės už grotų laiką V. Uspaskichui ir buvo skyręs pirmosios instancijos Vilniaus apygardos teismas.

Pavasarį Seime priimtos pataisos, kurių, beje, nevetavo ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, leidžia bausmę V. Uspaskichui palikti nepakeistą, tačiau sudaro galimybes ją atidėti. Taigi jei politikas per ketverius metus po tokio galimo teismo sprendimo neprasižengtų, už grotų jam sėsti nereikėtų. Prokuroras Saulius Verseckas V. Uspaskichui siūlo ilgesnę – šešerių metų – laisvės atėmimo bausmę.

Tai nėra pirmas kartas, kada, galima įtarti, parlamentarai bando prastumti vienam žmogui naudingą įstatymų pataisą. Naujienų portalas Alfa.lt apžvelgia kitas skandalingiausias pastarųjų metų istorijas, kai politikai siekė prastumti vienam asmeniui naudingas įstatymų pataisas.

Pirmas atvejis – kova už Madalovą

Praėjusių metų pabaigą vainikavo skandalas Viešojo saugumo tarnyboje (VST), kai naujasis jos vadas Ričardas Pocius paskelbė apie senojo vadovo Sergejaus Madalovo esą įdarbintus giminaičius, nelojalius Lietuvai pareigūnus ir sovietinę armiją primenančią institucijos tvarką. Tąsyk S. Madalovą iškart ėmė gintis nemažai įtakingų politikų, tarp jų ir pirmasis atkurtos Lietuvos faktinis vadovas Vytautas Landsbergis.

Tačiau politikų reveransai S. Madalovui pernai nebuvo naujiena. Kiek anksčiau, 2010-aisiais, dešiniųjų vadovautas Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė įstatymo pataisas, leidžiančias S. Madalovui vadovauti VST iki 65 metų, nors iki tol tai buvo galima daryti tik iki 62,5 metų. Šias pataisas nedelsdama pasirašė prezidentė Dalia Grybauskaitė, o tuometis vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis pratęsė S. Madalovo tarnybą iki 70-ies.

Užkulisiuose tąsyk neslėpta, kad pataisos buvo surašytos būtent S. Madalovui – juolab kad šiomis įstatymo pataisomis daugiau nepasinaudojo nė vienas pareigūnas – to daryti nebeleido Konstitucinis Teismas.

Antras atvejis – Konstitucija Paksui

Ne pirmus metus trunka „Tvarkos ir teisingumo“ bandymai atverti duris į prezidento, Seimo ar savivaldos rinkimus savo ilgamečiam lyderiui Rolandui Paksui, kuris, pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą, to negali daryti nuo 2004-ųjų, kai apkaltos proceso tvarka buvo pašalintas iš prezidento posto.

Praėjusių metų pabaigoje iki galimybės kandidatuoti bent jau į Seimą R. Paksui buvo likę labai daug. Pirmą sykį, praėjusį rugsėjį, parlamentarai jau buvo pritarę R. Paksą reabilituojančiai Konstitucijos pataisai, tačiau kai dėl to paties reikėjo balsuoti antrąsyk, „tvarkiečiams“ į nugarą dūrė valdančiajai koalicijai priklausanti Darbo partija, kurios pusė atstovų tiesiog nepasirodė per balsavimą, tad nors dauguma parlamentarų balsavo už palankią R. Paksui pataisą, jų buvo per mažai.

Trečias atvejis – pataisa Ručiui

Prieš 2014-ųjų Kalėdas dovanos buvo užsinorėję „tvarkiečiai“. Tuomet, praėjus vos mėnesiui po to, kai su „Tvarka ir teisingumu“ siejamiems Algimantui Juocevičiui ir Ervinui Raistenskiui ir į Vilniaus merus partijos lyderio Rolando Pakso stumtam prodiuseriui Rolandui Skaisgiriui buvo pateikti įtarimai dėl prekybos poveikiu stambiu mastu, Seime „tvarkiečių“ politikai pasiūlė keisti Baudžiamąjį kodeksą ir prekybą poveikiu iš nusikaltimų sąrašo visai išbraukti.

Pataisose siūlyta straipsnį „Prekyba poveikiu“ keisti į „Tarpininko kyšininkavimas“, o pagal jį nebūtų baudžiamas asmuo, kuris tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti kyšį, ir liktų tik bausmė už patį kyšio davimą.

Kovos su korupcija ekspertai tuomet teigė, kad tokia pataisa būtų nustūmusi Lietuvą į besivystančių valstybių gretas. Beje, tuomet prokurorai paprašė panaikinti įtakingo „tvarkiečio“, parlamentaro Rimo Antano Ručio teisinę neliečiamybę. Tai padarius, netrukus politikui pareikšti įtarimai dėl prekybos poveikiu.

Analogiškas pataisas „tvarkiečiai“ bandė prastumti ir po pusmečio, jau praėjusiais metais, tačiau galiausiai jie liko it musę kandę. 2015-ųjų pabaigoje teisėsauga pareiškė įtarimus ne tik konkretiems asmenims, bet ir pačiai „Tvarkos ir teisingumo“ partijai.

Ketvirtas atvejis – kerštas už Gedvilą

Saviems naudingų įstatymų priėmimą išbandė ir Darbo partija. Kai pernai „darbiečiai“ privertė pasitraukti senąjį švietimo ir mokslo ministrą Dainių Pavalkį, naujuoju ministru buvo pasiūlytas Seimo pirmasis vicepirmininkas Vydas Gedvilas. Ir nors tąsyk premjeras pritarė tokiam „darbiečių“ pasirinkimui, šį blokavo prezidentė, pasirėmusi kriminalinės žvalgybos informacija.

Netrukus po to parlamente buvo pateikta pataisa, kuria būtų sudaryta galimybė paviešinti kriminalinės žvalgybos informaciją apie kandidatus į aukštus postus. Valstybės vadovams pateikiama informacija būtų išslaptinama, jei to paprašytų prezidentas, premjeras, Seimo pirmininkas, ir su tuo sutiktų pats asmuo bei kriminalinės žvalgybos institucijos vadovas. Pataisą išslaptinti taip pat galėtų prašyti pats asmuo, apie kurį ji surinkta.

Su tuo nesutiko Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), teigusi, kad „darbiečių“ siūlyta pataisa prieštarauja pamatiniams kriminalinės žvalgybos principams – ją priėmus būtų sukurta teisinė procedūra, kai suinteresuoti asmenys galėtų gauti informaciją, ar jų atžvilgiu nėra atliekami kriminalinės žvalgybos veiksmai. Galiausiai politikai nusprendė numarinti šią pasiūlytą pataisą.

Penktas atvejis – desperacija dėl Uspaskicho

Gelbėti V. Uspaskichą kai kurie parlamentarai bandė ir anksčiau. Vienas tokių atvejų – bandymas Seimo Žmogaus teisių komitete prastumti V. Uspaskichui palankų dokumentą, kuris jam galėjo padėti išsaugoti teisinę neliečiamybę Europos Parlamente. Tuomet, 2014-aisiais, prokurorai prašė europarlamentarų panaikinti V. Uspaskicho neliečiamybę tam, kad būtų galima tęsti dabartinį teismo procesą.

Tąsyk Seimo komitete bandyta prastumti dokumentą, kurio preambulėje buvo nurodyta, kad Darbo partijos byla yra politinė. Nepaisant įvairių manevrų Žmogaus teisių komitete, šio dokumento priimti nepavyko, o netrukus Europos Parlamentas panaikino V. Uspaskichui neliečiamybę. Tai, beje, buvo aštuntas kartas, kai įvairios institucijos sprendė dėl V. Uspaskicho neliečiamybės. Visus šiuos kartus Darbo partijos įkūrėjui tekdavo su ja atsisveikinti.

Šeštas atvejis – reveransas Paulauskui

Tai, kad parlamentarai bent jau bando pasirūpinti savais, rodo ir ilgamečio politinio veterano Artūro Paulausko istorija. Kai 2008 m. jo vadovaujami socialliberalai neįveikė 5 proc. rinkėjų Seimo slenksčio, parlamentas galimai siekė pasirūpinti šio už Seimo borto likusio politiko karjera.

Tuomet buvo pasiūlyta pataisa, kuria siekta, kad advokatas, iki 2004-ųjų išsibraukęs iš advokatų sąrašo, jeigu dirbo teisinį darbą, į advokatūrą galėtų grįžti be egzamino. Būtent A. Paulauskas iki tapdamas Seimo nariu kurį laiką vertėsi advokato praktika. Jis taip pat viešai teigė, kad nenorėtų laikyti egzaminų, nes ir taip turi ilgą teisinio darbo patirtį. Tačiau galiausiai dešiniųjų dominuotas Seimas atmetė šį siūlymą ir A. Paulauskui privilegijos nesuteikė.

Septintas atvejis – grumtynės su Valiu

Bene ryškiausias parlamentarų bandymas sukurti vienam asmeniui nepalankias įstatymų pataisas buvo ilgai trukusi Seimo kova su generaliniu prokuroru Dariumi Valiu. 2013 m. parlamentarai nepritarė Generalinės prokuratūros metinei ataskaitai ir ėmė viešai skelbti, kad po šio žingsnio D. Valys turėtų atsistatydinti, tačiau šį kišeniniu prokuratūros vadovu vadintą pareigūną ėmė ginti prezidentūra.

Siekdamas atleisti D. Valį, Seimas pabandė pakeisti savo statuto nuostatas, kurios leistų neigiamai įvertinus atskaitingų institucijų metines ataskaitas atleisti ir pačius vadovus. Tačiau po ilgų batalijų D. Valiui pavyko išsaugoti savo postą – parlamentarai sutiko tiesiog palaukti, kol jo kandidatūra pasibaigs, ir tada, tikriausiai keršydami prezidentūrai už D. Valio gynimą, du kartus nepatvirtino D. Grybauskaitės teiktų naujų kandidatų į generalinius prokurorus.

Galiausiai praėjusių metų pabaigoje Konstitucinis Teismas nusprendė, kad įgaliojimai Seimui pritarti ar nepritarti ataskaitai reiškia, kad institucijų vadovai yra „neapsaugoti nuo galimo spaudimo ar nepagrįsto kišimosi į jų veiklą“, todėl parlamentų bandymas tokiu būdu atstatydinti D. Valį buvo antikonstitucinis. Prieš tai Konstitucinis Teismas netgi buvo paskelbęs, kad Seimas apskritai negali iš generalinio prokuroro reikalauti ataskaitos, kuriai reikėtų parlamento ar Vyriausybės pritarimo, nes tai prieštarauja prokuroro nepriklausomumui.

Aštuntas atvejis – kova su prezidentės patarėja

Įstatymų keitimo vėzdu prieš pusantrų metų Seimas grasino ir prezidentei D. Grybauskaitei. Po to, kai ši atsisakė liudyti ikiteisminiame tyrime dėl valstybės paslapties atskleidimo, kuriame įtarimai buvo pareikšti jos vyriausiajai patarėjai Daivai Ulbinaitei, parlamentarai panoro iš Baudžiamojo proceso kodekso išbraukti nuostatą, kad prezidentas ikiteisminio tyrimo teisėjo gali būti apklausiamas tik jo sutikimu. Siūlyta, kad valstybės vadovą būtų galima apklausti bet kuriuo atveju – sutinka jis ar ne.

Visgi galiausiai pataisos parlamentarams priimti nepavyko, o D. Ulbinaitės byla šiuo metu nagrinėjama Aukščiausiame Teisme.

Politologas: tai gali būti politinio elito dovana Uspaskichui

Nors teisės aktais Seime pabloginti ar pagerinti atskirų asmenų padėtį bandyta dažnai, visgi dažniausiai tai nepavyksta. Nepaisant to, šįkart politinis elitas gali būti palankiai nusistatęs V. Uspaskicho atžvilgiu. Politologas Vytautas Dumbliauskas naujienų portalui Alfa.lt sakė nenustebęs dėl V. Uspaskichui palankių teisės aktų pataisų priėmimo, nes jau kurį laiką girdi gandus apie susitarimus, pasak kurių, V. Uspaskichui būtų paskelbtas nuosprendis, leisiantis likti laisvėje mainais į pasitraukimą iš politikos.

„Kiek kalbėjau su teisininkais ir politikais, privačiuose pokalbiuose visi yra įsitikinę, kad V. Uspaskichui neteks sėsti į kalėjimą. Taip, jis gali būti nuteistas fiktyvia bausme, tačiau sklando nuomonė, kad realiai jam nieko nebus. Tai girdžiu jau nuo 2015-ųjų vasaros. Nors tai ir gandai, panašu, kad neseniai padarytas viešas V. Uspaskicho pareiškimas apie traukimąsi iš politikos visa tai patvirtina“, – spėjo politologas.

Paklaustas, kodėl politikai gali būti suinteresuoti palankiu V. Uspaskichui teismo sprendimu, politologas teigė, kad šiuo atveju gali suveikti bendras valstybinio elito solidarumas.

„Reikia suprasti, kad viešoje opinijoje yra nuomonė, kad juodas buhalterijas tuo metu turėjo visi (kratos Darbo partijos būstinėje vykdytos 2006 m. – Alfa.lt past.). Atsiminkime, kad daugiau nei prieš dešimtmetį dėl įvairių juodųjų buhalterijų buvo pareikšti įtarimai socialdemokratui Vyteniui Povilui Andriukaičiui, konservatoriui Arvydui Vidžiūnui ir socialliberalui Vytautui Kvietkauskui. Nors vėliau tyrimai jų atžvilgiu buvo nutraukti (2004-aisiais – Alfa.lt past.), tačiau tuo metu partijoms reikėjo pinigų, tad jų virtuvė galėjo būti dėmėta“, – svarstė pašnekovas.

Pasak V. Dumbliausko, jei politiniame elite vyrauja įsitikinimas, kad prieš gerą dešimtmetį visos svarbesnės partijos turėjo juodąsias buhalterijas, šiandien politikams gali būti negražu, kad dėl to nukentės vienas V. Uspaskichas, todėl kai kurios partijos gali solidariai jį ginti.