Svarbiausias metų politinis įvykis prasidės teismo suole ir baigsis nenuspėjamomis derybomis

Algirdas Butkevičius ir Viktoras Uspaskichas
Algirdas Butkevičius ir Viktoras Uspaskichas
© Karolis Kavolėlis
„Alfa“ savaitė“
2016-01-05 13:48

Prasidedant 2016-iesiems su politologais, politikais ir ekspertais kalbėjome apie kelis svarbiausius klausimus šalies politiniame gyvenime. Kas laimės Seimo rinkimus ir valdys Lietuvą? Ar sės už grotų Darbo partijos (DP) įkūrėjas Viktoras Uspaskichas? Kaip rinkimų eigą pakeis vidaus reikalų ministro Sauliaus Skvernelio apsisprendimas?

Ar V. Uspaskichas sės už grotų?

Pirmasis svarbus šių metų įvykis – Apeliacinio teismo sprendimas Darbo partijos juodosios buhalterijos byloje. Pagrindinis nuteistasis – Darbo partijos įkūrėjas V. Uspaskichas, kuris dar pernai metų pabaigoje iš partijos neva pasitraukė. Politikai sako, kad jei V. Uspaskichą nuteistų, bet kokiu atveju tai dabartinės valdančiosios koalicijos nesukrėstų.

„Mes aiškiai ne vieną kartą pasakėme, kad esame pasiruošę išlaikyti koaliciją ir dirbti iki galo. Jau čia pusei metų kažką keisti nėra tikslo, o vidines Darbo partijos problemas jie patys turi išsispręsti, paprasčiausiai gyvenimas privers, lauksim, kas ten įvyks", – sakė Seimo vicepirmininkas, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas.

reklama

„Tikiuosi, kad teismo sprendimas bus objektyvus, teismas sugebės atsiriboti nuo spaudimo, bet (kad ir – red.) koks bebūtų teismo sprendimas, tai bus pretekstas koalicijos griovimui, ardymui ar panašiai“, – sakė Darbo partijos pirmininkas, Europos Parlamento narys Valentinas Mazuronis.

„Kažko ypatingo nesitikėčiau, kad staiga socdemai po teismo sprendimo pabus ir sakys, o Dieve, nenorim būti su tokia partija koalicijoje. Tai jie pasirinko nuo pat pradžių žinodami, kokia tai partija. Kaip DP po teismo seksis rinkimuose? Sunku pasakyti, bet kažkokio netikėto rezultato nelabai tikėčiausi, ta byla vyksta seniai“, – sakė Seimo opozicijos lyderis ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūnas Andrius Kubilius.

Politologai taip pat įsitikinę, kad valdančioji koalicija dirbs iki pat rinkimų.

„Jei galime kalbėti, kad tai būtų panaudota pretekstu išeiti iš valdančiosios koalicijos, vis tiek iki rinkimų per mažas laiko tarpas, kad Darbo partija galėtų savo įvaizdį perkonstruoti iš naujo ir kažką pakeisti. Kad ir kaip ten bebūtų, nemanau, kad turės esminės įtakos“, – sakė politologas Mažvydas Jastramskis.

Kas valdys Lietuvą po rinkimų?

Žinoma, svarbiausias metų politinis įvykis – Seimo rinkimai. Remiantis paskutinėmis apklausomis, pirmauja socialdemokratai, antri – Liberalų sąjūdis, o į trečią vietą išsiveržė Darbo partija. Politikai sako, kad apie naują valdančią koaliciją kalbėti dar anksti, tačiau neatmeta ir tokios – socialdemokratų, liberalų ir „darbiečių“ – koalicijos varianto.

„Mes tikrai pirmiausia turim palaukti visuomenės nuomonės, mes esam atviri kalbėti su visais vardan Lietuvos, aišku, bet tai turi būti suderintos bendros nuostatos, ir šiandien atsakyti į tą klausimą būtų sudėtinga“, – sakė ministras pirmininkas, LSDP pirmininkas Algirdas Butkevičius.

„Manau, pirma nušausim mešką, tada dalinsimės kailį, niekados nesakysim „ne, ne“ su tais, aš manau, gyvenimas parodys, ką parodė rinkimai Ispanijoje, atsiranda naujos politinės jėgos, niekas negali garantuoti, kad Lietuvoje neatsiras kokia partija ar gelbėtojų būrelis“, – mano Seimo vicepirmininkas A. Sysas.

Tiek „darbiečiai", tiek liberalai taip pat nespjauna į galimą koaliciją, tačiau pabrėžia, kad svarbiausiai bus sutarti dėl galimybės realizuoti savo rinkimų pažadus.

„Prioritetą skirčiau centro dešinės koalicijai, kurioje galėtų būti ir Tėvynės sąjunga, ir valstiečiai, bet jei matysime, kad yra galimybės realizuoti nemažai liberalių idėjų kituose formatuose, esame pasiruošę ir tokiuose dirbti. Turbūt sudėtingiausia įsivaizduoti koaliciją su populistinėmis partijomis, tokiomis kaip „Tvarka ir teisingumas“. Iš tikrųjų sveikiname lyderių pasikeitimą Darbo partijoje, manau, kad V. Mazuronio atėjimas leidžia iš tikrųjų sąlyčio taškų daugiau“, – sakė Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis.

reklama

„Kada mes kalbame apie ekonominius procesus, kada kalbame apie ekonomikos gyvinimą, su liberalais atrandame neblogą kalbą, o kai kalbame apie socialinius dalykus, liberalams teks ieškoti kompromiso“, – sakė Darbo partijos pirmininkas V. Mazuronis.

Konservatoriai ragina nenurašyti ir jų.

„Kiek mums prognozuoja visos apklausos blogus rezultatus, būnam po pirmaujančių partijų po rinkimų. Tai galvočiau, kad visos kitos prognozės, ką rodo įvykę rinkimai, nebūna tikslios“, – sakė konservatorių frakcijos Seime seniūnas A. Kubilius.

Politologai: liberalams reikėtų vengti Darbo partijos

Politologai galimas koalicijas mato skirtingai.

„Liberalų ir socdemų elektoratas pagal tam tikrus požymius skiriasi, bet pagal tai, kaip žmonės vertina šias partijas, būtų suprantama visuomenės. Manau, kad patys liberalai tikrai neatmeta tos galimybės ir pasilieka tą koalicinį manevravimą, kad tai galėtų būti, bet va, kas būtų tas trečias, kurio reikėtų koalicijai, sudėtinga pasakyti. Nemanau, kad liberalų įvaizdžiui būtų gerai eiti į koaliciją su Darbo partija, dar klausimas, ar nebūtų ieškoma kitos jėgos, gal naujos, – sakė politologas M. Jastramskis.

„Tikrai įsivaizduoju, kad socdemai surinks daugiausia balsų, bet kitas esminis klausimas, ar „darbiečiai“, „tvarkiečiai“ surinks savo ruožtu pakankamai, kad galėtų atstatyti dabartinę valdančią koaliciją, manau, kad gali nepakakti tų balsų. Jei bus apylygiai, esu tikras, kad prezidentė, kaip V. Adamkus 2000 metais, pirma leis dešiniesiems sudaryti tą vyriausybę, tai bus intriga“, – sakė politologas Kęstutis Girnius.

Skvernelio faktorius rinkimuose

Anot politologo M. Jastramskio, Seimo rinkimų eigą galėtų pakoreguoti populiariausias politikas – vidaus reikalų ministras S. Skvernelis.

„Manau, kad jis galėtų įtakoti ta prasme, jei pasirinktų eiti su opozicija ir viena iš santykinai, sakykime, istoriškai mažesnių partijų. Manau, jis liberalams galėtų labai sustiprinti pozicijas – būti vienas iš tų faktorių, kurie įgalintų kovoti dėl antros, gal pirmos vietos. Jei jis pas socdemus, jis jau to reitingo, kuris yra, aš manau, nepadidins, nebent apsisaugojimas, kad jis nepridarys bėdų kituose Seimo rinkimuose, – sakė politologas M. Jastramskis.

reklama

„Man būtų gaila, kad jei turime kompetentingą ministrą, kuris daro svarbų darbą, kad jis jaustųsi, kad jis turi lysti į politiką. Manau, jei jis taptų politiku, jo populiarumas greitai smuktų, nes jis turės pasisakyti įvairiais klausimais, kur jis ne itin kompetentingas, kur žmonės turi kitas nuomones. Manau, jis supras, kad būti geru ministru yra naudingiau, nei būti vidutiniu politiku“, – sakė politologas K. Girnius.

Tiesa, pats S. Skvernelis to, ar apskritai dalyvaus rinkimuose ir su kokia politine jėga, dar nėra pasakęs.

Svarbiausias metų politinis įvykis prasidės teismo suole ir baigsis nenuspėjamomis derybomis

Algirdas Butkevičius ir Viktoras Uspaskichas