Ar tikrai diskriminuojami privačių miškų savininkai?

Miškas
Miškas
  © 123rf.com

Naujas mokestis, skaičiuojamas nuo visų pardavimo pajamų už žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką (neatskaičius sąnaudų), buvo įvestas neatlikus išsamios analizės, nesuderinus su Europos Komisija. Lietuvos privačių miškų savininkų asociacija (LMSA) Europos Komisijai pateikė skundą dėl galimo ES teisės pažeidimo, taip pat kreipėsi į europarlamentarą Bronį Ropę prašydami EK pateikti užklausą.

Problema – kaip paskatinti ūkiškumą

Lietuvoje yra apie 250 tūkst. privačių miškų savininkų. Vyrauja smulkios valdos, vidutiniškai po 3,4 ha. Beveik trečdalis privačių miškų valdomi bendrosios nuosavybės teise, todėl sujungti valdų ribas, diegti kooperaciją privačių miškų ūkyje labai sudėtinga.

Daugeliui smulkiųjų savininkų miškas nėra pagrindinis pajamų šaltinis, iš jo siekiama tik savo reik­mėms apsirūpinti malkomis ar kita mediena. Tokie šeimininkai paprastai nemotyvuoti investuoti į mišką.

Mokslininkai, LMSA tai pripažįsta kaip rimtą problemą. Nenaudojami miškai – tarsi šeimininkės kepami, bet nevalgomi blynai. Jie naudos neteikia ne tik savininkams, bet ir valstybei. Nenaudojama mediena tręšta, pūva.

Privataus miškų ūkio plėtrai reikalingos papildomos skatinimo priemonės, kurios leistų padidinti ekonominį efektyvumą ir konkurencingumą. Antai Latvijoje privačių miškų savininkai ganėtinai ilgai buvo apskritai atleisti nuo pajamų mokesčio. Tik pastaruoju metu, sustiprėjus medienos pramonei ir pasiūlai iš privačių miškų, buvo nustatytas 10 proc. gyventojų pajamų mokestis, o atmetus miškų atkūrimo išlaidas jis siekia tik apie 5–7 proc.

Privatininkus siekiama išguiti?

LMSA vadovas dr. Algis Gaižutis siūlo prisiminti Paryžiaus klimato kaitos konferenciją, kurios metu buvo akcentuota miškų svarba mažinant klimato kaitą bei iškastinio kuro naudojimą. Miškų savininkams keliami reikalavimai, atsakomybė taip pat nuolat didėja. Privalu paisyti gamtos apsaugą reglamentuojančių ES Paukščių ir Buveinių direktyvų. Diskutuojama apie tai, kad, norint parduoti biokurą, reikės ne tik sertifikuoti miškus, bet ir turėti dar vieną sertifikavimo sistemą. Miškų šeimininkų neaplenks ir beatliekines technologijas skatinantys pakuočių ir jų atliekų tvarkymo reikalavimai.

„Visa tai pareikalaus papildomų sąnaudų. Ar pajėgsime akumuliuoti reikalingas lėšas?“ – nerimauja dr. A. Gaižutis.

Sąlygos ūkininkauti privačiuose miškuose per pastaruosius metus tik blogėjo, menko galimybės pasinaudoti KPP finansavimu, pajamos iš miško seko. Atsiradus prievolei, be kitų mokesčių, mokėti papildomą 5 proc. apyvartos mokestį, medienos tiekimas iš privačių miškų sumažėjo daugiau negu trečdaliu.

Nekerti miško – nereikia mokėti „apyvartos“ mokesčio. Matyt, toks ir buvo jo sumanytojų slaptas tikslas: išstumti iš rinkos privatininkus, patiesti raudoną kilimą urėdijoms – pašalinus konkurentą, joms lengviau realizuoti medieną.

Šalies ūkiui tai ne į naudą. Didėjant veiklos sąnaudoms miškų ūkyje mažėja darbo vietų, dėl žaliavinės medienos tiekimo nestabilumo verslas nesiryžta investuoti į naujus gamybinius medienos pramonės pajėgumus. O konkurentai kaimyninėse šalyse nesnaudžia, investuoja į naujas technologijas.

Įžvelgė panašumo su išmokų moduliacija

LMSA Briuseliui apskundė Lietuvą dėl privačių miškų savininkams įvesto apyvartos mokesčio, kuris galimai prieštarauja ES teisei, nes direktyvos dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su apyvartos mokesčiu, nuostata draudžia valstybėms narėms nustatyti arba palikti galioti apyvartos pobūdžio mokesčius, rinkliavas ir apmokestinimus. Gruodį asociacija gavo pranešimą, kad skundui nagrinėti paskirtas konkretus pareigūnas.

Europos Parlamento narys Bronis Ropė apsiėmė pateikti užklausą Europos Komisijai ir išsiaiškinti esminius dalykus: ar privačių miškų savininkų papildomas apmokestinimas atitinka pamatinį ES mokesčių mokėtojų lygybės principą, ar toks apmokestinimas, įvestas nesuderinus su EK, nepažeidžia ES teisės?

B. Ropė įžvelgia panašumo su tiesioginių išmokų žemdirbiams moduliacijos 2012 m. byla, kurią praėjusį lapkritį padėjo išnarplioti ES Teisingumo teismas. Pasak jo išvados, reikalavimas sumažinti papildomas nacionalines tiesiogines išmokas tam tikros grupės žemdirbiams, kuriems bendra nacionalinių ir ES tiesioginių išmokų suma siekia nuo 5 tūkst. iki 300 tūkst. Lt, yra neteisėta. Vienodi reikalavimai turi būti taikomi visiems.

„Europos Komisija atsakys raštu, o gali pažiūrėti biurokratiškai, tada lieka teismas“, – įvykius prognozuoja europarlamentaras. Dalyvaudamas metinėje asociacijos konferencijoje, kuri buvo surengta prieš Kalėdas, jis neabejojo LMSA pretenzijų teisėtumu.

Prašo nežlugdyti privataus miškų ūkio

Asociacijos konferencija vyko švenčių laikotarpiu, tarp svečių buvo ne tik europarlamentaras

B. Ropė, bet ir Seimo narys Kazys Grybauskas, ŽŪR vicepirmininkas Sigitas Dimaitis, Aplinkos bei Žemės ūkio ministerijų, valstybinių institucijų atstovai, mokslininkai. Kas laukia privačių miškų ūkio 2016-aisiais? Mintys ir prognozės labiau pesimistinės nei šventiškos.

LMSA nutarė kreiptis į valstybės valdžios ir valdymo institucijas bei parlamentinių politinių partijų vadovus, Seimo narius, ragindama privataus miškų ūkiui ištiesti pagalbos ranką.

Tobulinant finansinį reguliavimą pirmiausia prašoma panaikinti vadinamąjį apyvartos mokestį. Atkreipiamas dėmesys į būtinybę gerinti miško kelių priežiūros ir taisymo sąlygas visų nuosavybės formų miškuose. Infrastruktūros priežiūra pigiau atsieitų išnaudojant lokalius išteklius – pvz., miškuose vietos reikmėms įrengus mažuosius karjerus.

Dar viena įsisenėjusi problema – medžioklės reglamentavimas privačiose valdose. Kaip ir daugelyje kitų ES valstybių, Lietuvoje turėtų būti įtvirtinta privačių miškų ir žemės savininkų teisė savo nuosavybėje medžioti smulkiąją fauną. Be to, esant afrikinio kiaulių maro grėsmei privatininkai galėtų prisidėti reguliuojant šernų populiaciją.