Mitybos specialistė: neraginkime vaikų suvalgyti visko!

Raminta Bogušienė
Raminta Bogušienė
  © Organizatoriai
Alfa.lt
2016-01-04 12:00

Praūžus šventiniam laikotarpiui, vieni patyrėme persivalgymą, kiti girdėjome apie jį. Netgi tokį, kai atsiduriama ligoninėse. Ne paslaptis, kad mūsų šventiniai stalai, prekybos centrai „lūžta“ nuo maisto. Bijome ištuštėjusiomis lentynomis palikti šaldytuvą net vienai dienai. Pasitikus 2016 metus, organizacijos „Tikra mityba“ sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė dalijasi įžvalgomis apie saikingumą, kuris yra svarbiausias sveikatai palankios mitybos komponentas. Tačiau jis retai suprantamas teisingai, juk kaip kiekvienas žmogus yra skirtingas, taip ir porcijos dydis turi skirtis. Bet kaip žinoti, kiek yra saikinga?

Žinoma, kalba eina ne apie alkoholinių gėrimų saikingumą, tai atskira tema ir visiškai nesuderinama su sveikatai palankia mityba. Nekalbėsiu ir apie maisto pramonės gudrybes, tokias kaip skonio ir kvapo stiprikliai, druskos, cukraus, riebalų kiekiai ar nekramtomos konsistencijos maisto produktai, kad suvalgytume daugiau. Šį kartą visa atsakomybė skirta Jums, juk pokyčiai turi prasidėti nuo savęs.

Valgymo kultūroje sotumas – vis dar svarbiausias

Mes, lietuviai, išgyvenę laikus, kai maisto tikrai trūko, vis dar ieškome maiste sotumo. Ar žinome, kad sotumas ateina tik tada, kai dėmesys nukreiptas į tai, ką darome? O mes valgome greitai, retai mėgaujamės maistu, dažnai valgymas vyksta žiūrint televizijos laidas ar naršant socialiniuose tinkluose. Kai mūsų dėmesys nėra nukreiptas į maistą, kaip mes galime pajusti saiką ir pasakyti „gana“?

Daugelis suaugusiųjų ir ypač ankstesnės kartos atstovų pasakytų: maisto švaistymas – „nelegalu!”. Tai tiesiog ne tik nemandagu, bet dažnai sakoma – „Dievas nubaus“. Taip ir prarandami mūsų tikrieji pojūčiai, kurie ne tik veda į persivalgymą, bet ir gresia ligomis. Kaip su tuo kovoti?

Kovoti su niekuo nereikia, juk net Motina Teresė pasisakė tik už taiką. Taigi pavadinimas „maisto švaistymas” turėtų būti pakeistas į „maisto tausojimą”. Čia kalbama ne tik apie mūsų šiukšliadėžes, bet pirmiausia apie mūsų skrandžius, kurie XXI amžiuje, drįstu teigti, tapo šiukšliadėžėmis. Juk perteklinis nesuvirškintas maistas ne tik nenaudingas, bet ir veikia žalingai, žino visi. Valgoma ne tik nežiūrint, ką, bet dažnai – ir kaip, o svarbiausia – kiek.

Maisto švaistymas – ne tik į šiukšliadėžes, bet ir į mūsų kūnus

Sutinku su maisto tausojimo problematika, šiais laikais tai opi problema. Vakarų šalyse pagaminama per daug, suvalgoma, žinoma, taip pat per daug, bet švaistoma ne ką mažiau. Juk kiekviename žingsnyje dygsta prekybos centrai, net sezoniškumas, ir tas nesvarbus. Prekybos centrų dygimas vyksta ištisus metus.

Kiek juose yra maisto produktų, kurių tinkamumo vartoti terminas labai mažas? Juk tikrai daug: pieno produktai, duona, šviežia žuvis, mėsa, vaisiai ir daržovės. Vartotojai pageidauja, kad kiekvieno produkto lentynos būtų užpildytos vis šviežiais maisto produktais, nenori vaikščioti po prekybos centrą kaip sovietiniais laikas, kai lentynose buvo vienos ar dviejų rūšių duona, o atvežtinių vaisių apskritai nebuvo. Kur dedami pasibaigusio galiojimo maisto produktai? Dažniausiai naudojami gyvūnų šėrimui, biokuro ar komposto gamybai.

O kur dedamas maistas, kuris mūsų organizmui nereikalingas, perteklinis? Dažnu atveju suvalgomas. Kas virsta riebalais ar pasišalina kaip nesuvirškintos atliekos. Perteklinės kalorijos šiais laikais tapo kasdienybe. Persivalgome ne tik švenčių, bet ir kasdieninių valgymų metu. Kelis kartus ištampyti skrandžiai, žymiai sumažėjęs judėjimas, lyginant su mūsų senoliais. Jiems gauti kąsnį ant stalo reikėdavo ne už kampo nueiti į prekybos centrą, o žemę arti. Keldavosi anksti, dirbdavo fizinius darbus. Dabar norime valgyti taip pat sočiai, kaip mūsų senoliai, bet judėti nėra tikslo, juk viskas už kampo arba pakanka paspausti vieną pelės klavišą. Miegoti norime daug, valgyti – ne skaniai, bet labai skaniai.

Maisto švaistymas tiesiogine šio žodžio prasme ir perkeltine, kai persivalgome, yra ne kas kita, kaip laiko, pinigų ir sveikatos eikvojimas.

Išmokime ne valgyti, o ragauti!

Daugeliui nėra naujiena, kad vaikai jaučia saiką ir intuityviai žino, ką, kaip ir kiek valgyti, vos tik išvysta šį pasaulį. Tai kas gi atsitinka, kai jie paauga? Ogi tai, kad mes juos augindami bijome, kad jei pakankamai nepavalgys (mūsų nustatytas kiekis ne visada teisingas) – nusilps, susirgs. Bet dažniausiai atsitinka atvirkščiai – vaikai verčiami, raginami valgyti ne tada, kada jie nori, o tada, kada reikia. Juk suaugusieji žino geriau!? Dažnai raginama suvalgyti tai, kas lėkštėje, nes juk rūpinamės, kad vaikas būtų sotus. O tai atveda prie to, kad vaikai laikui bėgant nebejaučia nė saiko, nė ką ir kaip valgyti. Mūsų rūpestis įgauna atvirkštinį efektą. Viskas tik dėl to, kad mus taip augino, mūsų tėvus taip augino, o seneliai augo karo metu. Bet, brangieji, atsimerkime, karo nėra, maisto turime tiek, kad jo net netausojame ne tik išmesdami į šiukšliadėžes, bet jomis paverčiame ir savo kūnus. Visų blogiausia, kad taip auginame savo vaikus. Ar jums teko girdėti, kad šiuolaikinės civilizacijos šalyse nors vienas vaikas būtų susirgęs iš bado (suprantama, kalba neina apie asocialias šeimas)? Man rodos, dažniausiai juk suserga iš pertekliaus?!

Atkreipkite dėmesį, kaip valgo mažyliai. Maistas jiems – tai ne tik būtinybė, bet malonumas. Jie kiekvieną kąsnį sukramto, neskuba, mėgaujasi akimirka ir tik tada deda kitą kąsnį. Kai jaučiasi sotūs, sako – „gana“. Būkite mieli, nesiūlykite „ gal dar truputėlį?“ arba blogiausia „suvalgyti turi viską!“. Mokykimės iš vaikų nevalgyti, o ragauti ir pasimėgauti pačiu procesu.

Suprantama, kad tai nėra paprasta, juk mums aiškino, kad turime būti sotūs iki soties! Bent jau pabandykime šiais, 2016-ais, metais. Tėveliai, seneliai, auklėtojos ir kiti suaugusieji, kurie ugdo mūsų vaikų valgymo kultūrą, nesugadinkime įgimto vaikų saikingumo jausmo, kurį jie atsineša, mokytis jiems nereikia. Jie puikiai žino ir pasakys, kada jie yra sotūs, tik saugokime jų sąmoningumą. Įstaigos „Tikra mityba“ vykdomas socialinės atsakomybės projektas „Sveikatai palankūs“ ikimokyklinio ugdymo įstaigose formuoja valgymo kultūrą ne tik suteikdami teorinių žinių, bet ir praktinių įgūdžių visai ugdymo įstaigos bendruomenei.

Saikingumas turi išlikti ne tik valgant įprastus patiekalus, bet ir sveikatai palankius. Žiūrėkite skeptiškai į tokius pasisakymus, kad vaisius ir daržoves galima valgyti tiek, kiek norisi. Žinoma, tai galioja vaikams, kurie nėra praradę saikingumo sąmoningumo, bet tikrai retam suaugusiam.

Raginu šeimininkes, viešojo maitinimo sektoriaus virėjas, ugdymo įstaigų maitinimo organizatorius gaminti mažiau, bet kokybiškiau ir skaniau, atkreipti dėmesį į maisto pateikimą ir valgymo kultūros formavimą. Šeimose moterys turi suprasti, kad nuo jų priklauso ateities kartų valgymo kultūra, o po to eina ir sveikata.

Viskas labai paprasta – valgyti reikia ne tada, kada reikia, o tada, kada nori. Ne tai, ką siūlo, o tai, ko nori tavo organizmas. Ne tiek, kiek nori kiti, bet tiek, kiek reikia tau, kad gyventum sveikai.