Mokyklų kiemuose vaikams peršamas greitasis maistas

Greitas maistas
Greitas maistas
  © Organizatoriai
Alfa.lt
2015-12-17 17:00

Neretai šiuolaikiniai tėveliai žino, kad vaikų mityba – vienas esminių aspektų, garantuojančių geresnius jų vaikų mokymosi rezultatus, sveikatą, taip pat, kad ji turi įtakos emocinei ir psichologinei būsenai. Išleisdami savo vaikus į mokyklą, jie tikisi, kad ten jų mityba bus pasirūpinta. Žinoma, valstybės sveikatos politika vaikų mitybai ugdymo įstaigose skiria ypatingą dėmesį ir nuolat tobulina teisės aktus, atsižvelgdami į naujausius mokslinius tyrimus ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas. Tačiau kas rūpinasi maistu už mokyklos durų?! Juk nepriversime vaiko valgyti tik mokykloje, gyvename demokratinėje valstybėje, kur egzistuoja laisvės principai. O gal vaikus izoliuoti mokykloje bent per ilgąsias pertraukas?

Mokyklų valgyklos griežtai kontroliuojamos

„Paradoksas. Švietimo įstaigose nėra bulvių traškučių, gazuotų gėrimų, kavos, maisto, kuriame gausu cukraus ir druskos, rūkytų mėsos gaminių ir kitų produktų. Mokyklų valgyklos yra griežtai kontroliuojamos, kad atitiktų vaikų maitinimo aprašo reikalavimus. O štai mokyklos kiemuose – kebabai, mėsainiai, dešrainiai, gazuoti gėrimai, kava, saldumynai, pica, kramtomoji guma, bulvių traškučiai ir kitas menkavertis maistas”, – teigia VšĮ „Tikra mityba“ direktorė Danguolė Gasparavičienė.

Ar tai yra niša verslui mūsų vaikų sveikatos sąskaita? Greitojo maisto pasiūla šalia mokyklų – „puikus verslo žingsnis“ ugdyti jaunąją kartą sau naudinga linkme ar tiesiog dažnas sutapimas?!

Draudimais nieko nepasieksime

„Poreikis vaikams iš mokyklos bėgti per pertraukas į kioskus, parduotuves ir greitojo maisto įstaigas atsiranda todėl, kad mokyklų valgyklose dažniausiai būna ilgos eilės, o pertrauka – trumpa. Mokyklos pirmiausia turėtų spręsti eilių problemą. Švietimo ir mokslo ministerija įvedė dvi ilgąsias pertraukas, kurios galimai sumažina eiles. Labai naudinga būtų įsivesti ir „slenkančių pertraukų“ sistemą, pagal kurią, pasibaigus vienos klasės pertraukai, prasideda kitos klasės pertrauka ir pan. Taip pat turi būti sudaryta galimybė pasišildyti ir valgyti savo iš namų atsineštą maistą”, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas.

Mokyklose vaikai turi ne tik mokytis pagal ugdymo programas, tačiau taip pat reguliariai valgyti sveikatai palankų maistą, išeiti ir į lauką, juk nelaikysime jų uždarytų mokykloje kaip naminių gyvūnėlių narve?! Tačiau pasak Sveikatos apsaugos ministerijos atstovo Almanto Kranausko, „ugdymo įstaigos vidaus taisyklės neturėtų leisti be pateisinamos priežasties vaikams išeiti iš mokyklos teritorijos”.

Dažnu atveju „eidami prieš srovę“ nieko nepasiekiame. Taip yra ir šiuo atveju. Kai kurių šalių praktika rodo, kad tokie maisto subjektai leidžiami steigtis tik tam tikru atstumu nuo mokyklų. Argi tai nėra bėgimas nuo problemos? Tai kova, kurioje nugalėtojų nėra. Vaikai gyvenime nuolatos susiduria ir susidurs su tam tikro maisto pasiūla. Izoliavimas ar problemos perkėlimas 15 m ar 20 m nuo „vaikų židinio“ problemos neišspręs, galbūt kaip tik pakurstytų ugnį – siekti draudžiamo vaisiaus.

Išeitis yra – ugdyti sąmoningus vaikus

Svarbiausia – vaikų sąmoningumas. Atėjus maisto pasirinkimo laikui, kad jie nuspręstų teisingai, ką, kaip ir kiek valgyti. Vaikų ugdymas ir švietimas sveikos mitybos klausimu ne mažiau svarbus nei kitų dalykų mokymasis. Svarbu įrodyti, kad reti sveikatai nepalankaus maisto pasirinkimai neturi tokios didelės įtakos kaip kasdieniniai valgymo įpročiai.

„Visuomenėje būtina formuoti viešą nuomonę, kad menkaverčio maisto pasirinkimas ne tik sveikatai nepalankus, bet ir nemadingas. Būtina performuoti vertybes, sukurti ugdymo įstaigose valgyklos aplinką, kurioje būtų patrauklu jaunimui pietauti. Ne mažiau svarbu maisto pateikimas ir visos valgymo kultūros formavimas jau mokykloje”, – įžvalgomis dalijasi VšĮ „Tikra mityba“ direktorė D. Gasparavičienė.

Džiugu, kad Lietuvoje vis daugėja iniciatyvų, propaguojančių sveikos mitybos sklaidą tarp vaikų. Vienas iš tokių projektų – „Sveikatiada”, apimantis beveik 50 % Lietuvos mokyklų. Šis projektas gyvuoja jau 7 metus ir pernai įvairiose sveikatingumo veiklose dalyvavo virš 12 000 vaikų iš visos Lietuvos. Projekto metu vaikams patraukliomis priemonėmis suteikiama žinių ir praktinių įgūdžių apie sveikatą, sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą.


Mokyklų kiemuose vaikams peršamas greitasis maistas

Greitas maistas