Metams baigiantis: 12 svarbiausių 2015-ųjų politinių skandalų

Politiniai metų skandalai
Politiniai metų skandalai
  © Alfa.lt

Besibaigiantys 2015-ieji buvo dosnūs politologams ir žurnalistams. Jiems teko daug dirbti komentuojant reguliarius valdančiosios daugumos konfliktus su opozicija ir prezidente. Kivirčų netrūko ir tarp pačių koalicijos atstovų. Naujienų portalas Alfa.lt apžvelgia 12 svarbiausių skandalų, šiais metais privertusių klupti valdžioje ir opozicijoje esančius politikus.

Pirmas skandalas – Alytaus mero nuopuolis

Šių metų politinį sezoną atidarė savivaldos rinkimų kampanija. Joje, kaip visada, netrūko oponentų tyčiojimosi iš vienas kito, tačiau bene labiausiai pagarsėjo tuo metu Alytaus meru buvusio socialdemokrato Jurgio Krasnicko istorija. Tada į viešumą pateko garso įrašai, kuriuose girdėti, kaip J. Krasnickas vartoja necenzūrinius žodžius, teigia, kad yra komunistas, ir pasiunčia Lietuvą na***i.

Jurgis Krasnickas

Nors J. Krasnickas šiuos pokalbius vėliau vertino kaip šantažą, jo politinė karjera mero poste netrukus baigėsi. Rinkimų metu jį palaikė tik 9 proc. balsavusių rinkėjų, o meru tapo 66 proc. balsų surinkęs buvęs generalinis policijos komisaras Vytautas Grigaravičius.

Antras skandalas – neskaidrūs savivaldos rinkimai

Pasibaigus savivaldos rinkimams, įtampa nenuslūgo, mat paaiškėjo, kad dalis politikų galėjo būti išrinkti neskaidriai. Dėl to Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) anuliavo mero rinkimus Širvintų savivaldybėje bei tarybos rinkimus Trakų ir Šilutės savivaldybėse. Itin šiose istorijose linksniuota Širvintų mere išrinkta „darbietė“ Živilė Pinskuvienė.

VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas teigė, kad komisija gavo informacijos, jog per Širvintų mero rinkimų antrąjį turą buvo „vėl vežami rinkėjai, vėl pagirdomi“. VRK posėdžiuose teigta, kad antrojo turo metu Darbo partijos naudai galėjo būti papirkta bent 50 rinkėjų. Kad ir kaip būtų, tokia įvykių eiga nesutrukdė Ž. Pinskuvienei per pakartotinius rinkimus dar kartą užsitikrinti Širvintų mero postą. Ją palaikė daugiau nei du trečdaliai balsavusių rinkėjų.

Trečias skandalas – „Air Lituanicos“ uždarymas

Skambiausią pralaimėjimą per savivaldos rinkimų metu patyrė ilgus metus sostinę valdžiusio Artūro Zuoko koalicija. Ją pakeitė Liberalų sąjūdžio ir konservatorių vadovaujami politikai. Plačiausiai nuskambėjęs naujojo mero Remigijaus Šimašiaus darbas – A. Zuoko sukurtos, tačiau nuostolingos savivaldybės skrydžių kompanijos „Air Lituanica“ uždarymas. Tiesa, pats meras tiesiogiai prie to neprisidėjo, tačiau neigiamą požiūrį į šį projektą demonstravo nuo pat pradžių, kadangi avialinijos savo išgyvenimo strategiją esą grindė tik savivaldybės dotacijomis.

Artūras Zuokas

Vėliau žurnalistas Edmundas Jakilaitis nutekino laiškus, kuriuose matyti, kad Estijos investicinis fondas turėjo pasiūlymą, kaip išgelbėti „Air Lituanicą“. Tiesa, šį pasiūlymą kritikavo tiek žymesni ekonomistai, tiek pats R. Šimašius, teigęs, kad investuotojas viso labo buvo hipotetinis ir neketino prisiimti rimtų įsipareigojimų.

Ketvirtas skandalas – iš kepurės ištraukti partijų pirmininkai

Tai ne tiek skandalas, kiek daug kam netikėtas politinis posūkis. Praėjus savivaldos rinkimams, savo lyderius nusprendė keisti tiek konservatoriai, kuriems jau daugiau nei dešimtmetį vadovavo Andrius Kubilius, tiek Darbo partija, kurios neformaliu lyderiu nuo pat įkūrimo buvo Viktoras Uspaskichas.

Abi partijos, rinkdamos naujus vadovus, pasirinko skirtingas strategijas. Naujuoju konservatorių vadovu netikėtai tapo politinės patirties neturintis Vytauto Landsbergio anūkas Gabrielius Landsbergis, o „darbiečiai“ naujuoju pirmininku „pasamdė“ su Rolandu Paksu susipykusį ir iš partijos „Tvarka ir teisingumas“ pasitraukusį Valentiną Mazuronį. Tiesa, bent jau kol kas akivaizdu, kad nei viena, nei kita partija dėl to neišlošė – jų reitingai ir toliau išliko stabiliai neaukšti.

Penktas skandalas – švietimo ministro atstatydinimo istorija

Balandį apie save priminti nusprendė ir Darbo partija, netikėtai nusprendusi atstatydinti Švietimo ir mokslo ministerijai vadovavusį Dainių Pavalkį. Naujienų portalas Alfa.lt tuomet rašė, kad D. Pavalkio atleidimas sietas su „darbiečių“ siekiu centralizuoti vadovėlių leidybą ir pakeisti mokyklų direktorių skyrimo tvarką.

Prieš atsistatydindamas D. Pavalkis atleido minėtus interesus galimai protegavusią viceministrę Genoveitą Krasauskienę ir patarėją Ireną Ramelytę, tačiau vėliau, naująja švietimo ir mokslo ministre tapus Audronei Pitrėnienei, jos sugrįžo į darbą ministerijoje. Naujosios ministrės karjera bent kol kas – vienas ištęstas viešųjų ryšių skandalas, susidedantis iš mažesnių epizodų. A. Pitrėnienė gana reguliariai žiniasklaidoje išdygsta su savo keistais pasisakymais ar veiksmais.

Šeštas skandalas – prezidentė prieš Gedvilą

D. Pavalkio atstatydinimu netruko pasinaudoti antipatijų Darbo partijai neslepianti prezidentė Dalia Grybauskaitė. Naujuoju švietimo ministru „darbiečiai“ iš pradžių planavo skirti Seimo pirmąjį vicepirmininką Vydą Gedvilą, tačiau, nors tam pritarė premjeras Algirdas Butkevičius, D. Grybauskaitė šią kandidatūrą kategoriškai atmetė.

Vydas Gedvilas

Prezidentė motyvas – Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) jai pateikta medžiaga. Žiniasklaidoje virė įvairios versijos, koks buvo šios slaptos informacijos turinys. Teigta, kad V. Gedvilas protegavo Edžio Urbanavičiaus paskyrimą į Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) vadovus. Taip pat esą pažymoje buvo parašyta, kad kažkokio renginio metu už V. Gedvilo nakvynę viešbutyje sumokėjo Lietuvos krepšinio federacija. Dar viena versija – „Arvi“ įmonių grupės vadovas Vidmantas Kučinskas apmokėjo V. Gedvilo sąskaitas, tarp jų ir už bernvakarį. Ši informacija apie į Švietimo ir mokslo ministeriją pretenduojantį politiką prezidentei galėjo būti jautri dėl to, kad V. Kučinsko valdoma bendrovė Investicijų ir inovacijų fondas yra įsigijusi ISM Vadybos ir ekonomikos universitetą. Pats V. Gedvilas tąkart informaciją neigė, tačiau plačiau komentuoti nepanoro.

Septintas skandalas – prezidentė prieš Seimą

Ilgai prezidentės žeminančių pastabų klausęs Seimas galiausiai nusprendė susikauti su valstybės vadove. Šios kovos epicentru tapo naujo generalinio prokuroro skyrimo istorija. Parlamentarai atmetė net dvi D. Grybauskaitės siūlytas kandidatūras – teisėjų Nerijaus Meilučio ir Editos Dambrauskienės – į generalinio prokuroro postą. Įdomu tai, kad, viešai kalbėdami apie kandidatus prieš balsavimą, parlamentarai jiems negailėjo pagyrų, tačiau po slapto balsavimo paaiškėdavo, kad tikroji jų nuomonė būdavo kita.

Loreta Graužinienė ir Dalia Grybauskaitė

Tuomet kontratakuoti nusprendė prezidentūra. Susitikimo su Seimo valdyba metu ji pranešė turinti informacijos, kad penki Seimo nariai – socialdemokratai Julius Sabatauskas, Bronius Bradauskas, „darbietis“ Vytautas Gapšys, liberalas Vitalijus Gailius ir Mišriai grupei priklausantis Povilas Urbšys – galėjo neskaidriai daryti įtaką generalinės prokuratūros vadovo skyrimui. Teigta, kad E. Dambrauskienei netgi buvo siūloma išsipirkti postą.

Po to P. Urbšys kreipėsi į prokuratūrą, kad ji nuspręstų, ar pradėti ikiteisminį tyrimą dėl E. Dambrauskienei pateikto pasiūlymo, tačiau ši dėl to apsispręsti pavedė STT. Viskas baigėsi dar vienu keistu epizodu, kai galiausiai ikiteisminis tyrimas pradėtas nebuvo.

Aštuntas skandalas – socialdemokratų duobė

Metų pabaigoje į duobę pateko iki tol pavyzdingai rimtesnių skandalų išvengę socialdemokratai. Pirmiausia aiškintis dėl įvairiausių šešėlių teko premjerui Algirdui Butkevičiui, kai paaiškėjo, kad jis nėra deklaravęs informacijos apie savo žento Evaldo Vaitasiaus valdytas akcijas valstybės užsakymus laiminčioje viešųjų ryšių kompanijoje „Ministerium“. Tada į akiratį pakliuvo teisingumo ministro Juozo Bernatonio ryšiai su verslininkais, kurie galimai jam pastatė namą ir laimi viešuosius konkursus jo vadovaujamose ministerijose.

Po to į purvą dribo ilgametis Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas. Oponentams kliuvo tiek savivaldybei lojalaus laikraščio „Mano Druskininkai“ leidybos finansavimas, tiek savivaldybės vandens parko „Aqua“ nemokamos paslaugos aukštiems valdančiųjų politikams. Galiausiai į viešumą pateko socialdemokratų prieš praėjusius Seimo rinkimus sudarytas partiečių sąrašas, kuriame jie pageidauja gauti vieną ar kitą darbą valstybės tarnyboje.

Devintas skandalas – Skvernelis prieš Seimo pirmininkę ir prezidentę

Vienas iš politinių skandalų kilo politikams suklupus lygioje vietoje. Policijai gaudant iš jos pareigūnų automobilio pabėgusį ir automatą pagrobusį bėglį, Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė paskambino vidaus reikalų ministrui Sauliui Skverneliui ir pasiteiravo, kaip vyksta gaudynės. Kas vyko vėliau, neaišku, tačiau pokalbis nesusiklostė ir netrukus L. Graužinienė pareiškė, kad S. Skvernelis jai nurodė netrukdyti miegoti.

Pats S. Skvernelis aiškino, kad pokalbis su Seimo pirmininke buvo nekonstruktyvus ir ji trukdė dirbti. Kitą dieną ministrą žemu politiniu lygiu ministrą apkaltino ir D. Grybauskaitė. Tuomet jis įteikė atsistatydinimo pareiškimą, tačiau, praėjus savaitei, po susitikimo su iš Kinijos grįžusiu premjeru jį atsiėmė.

S. Skvernelio konfliktas su D. Grybauskaite bei L. Graužiniene nėra naujas – su pirmąja jis pykosi nenorėdamas griežtai smerkti kontrabandininką gaudynių metu nušovusius pasieniečius, o su antrąją kivirčijosi dėl Vadovybės apsaugos departamento pavaldumo. Politikos kuluaruose kalbama, kad S. Skvernelis planuoja dalyvauti kitąmet vyksiančiuose Seimo rinkimuose.

Dešimtas skandalas – koloradai Viešojo saugumo tarnyboje?

Metus užbaigė į viešumą iškilusi situacija Viešojo saugumo tarnyboje (VST), kuriai ilgus metus vadovavo nepriklausomybės pradžioje Lietuvai daug nusipelnęs Sergejus Madalovas. Naujasis VST vadovas Ričardas Pocius viešumoje pareiškė, kad VST tvarka primena sovietinę kariuomenę, joje dirba daug S. Madalovo giminaičių, tarnybos pareigūnai užsiiminėja neskaidriais verslais, o kai kurie jų apskritai yra nelojalūs valstybei ir socialiniuose tinkluose reiškia proputiniškas pažiūras.

Pats S. Madalovas tokius priekaištus atmetė ir teigė, kad daug giminaičių tarnyboje dirba todėl, kad jos kūrimosi pradžioje buvo itin sunkios darbo sąlygos ir buvo labai sunku prisikviesti pašalinių žmonių, o nelojalių pareigūnų yra vos keletas. Ilgametį VST vadą viešoje erdvėje gynė pirmasis atkurtos Lietuvos faktinis vadovas Vytautas Landsbergis.

Vienuoliktas skandalas – Balerinos kova už išlikimą

Beveik visus metus truko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovo Kęstučio Jucevičiaus, pravardžiuojamu Balerina, kova už išlikimą. Vidaus reikalų ministras S. Skvernelis nuo pat pradžių neslėpė neigiamai vertinantis FNTT vadovą, apie kurį žiniasklaidoje skelbta gausybė pikantiškų istorijų.

Kęstutis Jucevičius bus tikrinamas poligrafu

S. Skvernelio nurodymu nuo 2014 m. gruodžio iki šių metų gegužės buvo atliekamas K. Jucevičiaus patikimumo patikrinimas. Klausimas dėl jo patikimumo kilo, kai FNTT vadovas buvo apklaustas Specialiųjų tyrimų tarnyboje kaip specialusis liudytojas, atliekant ikiteisminį tyrimą buvusio advokato Juzefo Kozubovskio byloje. Žiniasklaida yra skelbusi, kad tirta informacija, esą K. Jucevičius per tarpininkus reikalavo didelio kyšio, tačiau pernai spalį šis tyrimas nutrauktas.

Atliekant tyrimą dėl patikimumo, K. Jucevičių norėta patikrinti poligrafu, bet jis pamatęs klausimus, atsisakė į juos atsakyti. Baigus patikimumo tikrinimą, FNTT direktoriui grąžintas leidimas dirbti su slapta informacija. Kuluaruose kalbėta, kad K. Jucevičių galimai gelbėjo ryšiai Valstybės saugumo departamente, kurio direktoriaus pavaduotoju tuomet buvo jam esą artimas Romualdas Vaišnoras. Visgi S. Skvernelis galiausiai atkeršijo K. Jucevičiui. Metų gale jis sumažino jo kvalifikacinę kategoriją, kai tokį sprendimą pasiūlė K. Jucevičiaus profesionalumą vertinusi komisija. Dėl to FNTT vadovui turėtų sumažėti atlyginimas.

Dvyliktas skandalas – Seimas prieš Landsbergį

Galiausiai politinius metus vainikavo Seimo antausis Lietuvos nepriklausomybės tėvui Vytautui Landsbergiui. Laisvės premijos komisijai pasiūlius 2015-aisiais nominuoti pirmąjį Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininką Vytautą Landsbergį, šiam sprendimui parlamentaras nepritarė. Prieš balsavę politikai teigė, kad laisvės premija turėtų būti skiriama arba disidentams, arba tiems politikams, kurie vienija tautą. Tuo tarpu, V. Landsbergis, anot jų, nebuvo disidentu, be to, jis visuomenėje vertinamas itin prieštaringai.

V. Landsbergio gynėjai teigė priešingai – esą Seimas nesugebėjo perlipti per asmenines antipatijas ir į istorinius įvykius pažvelgti valstybiškai. Pats V. Landsbergis taip pat leido suprasti neigiamai vertinantis tokį sprendimą. „Gaila Seimo“, - tepasakė politikas.