Po teroro išpuolių Paryžiuje: keli pastebėjimai

Išaugusi terorizmo grėsmė reikalauja iš europiečių stiprinti saugumo priemones
Išaugusi terorizmo grėsmė reikalauja iš europiečių stiprinti saugumo priemones
  © SCANPIX

Po teroro išpuolių Paryžiuje norisi su jumis, gerbiami skaitytojai, pasidalyti pastebėjimais, kurie, mano galva, labai svarbūs.

Teroristinės islamistų grupuotės geriau mus pažįsta nei mes juos. Jie puikiai žino mūsų vertybes, mūsų gyvenimo būdą, mūsų kultūrą ir mūsų civilizaciją. Daugelis iš „Islamo valstybės” (IS) grupuotės kovotojų yra gimę ir užaugę Europoje. Jie yra vieni iš mūsų. Tačiau nereikia apsigauti – jie turi kitas vertybes, kitokį gyvenimo būdą. Mums sunku tai suprasti, mums neaiški kita civilizacija.

Po Rugsėjo 11-osios teroristinių aktų Jungtinėse Valstijose, o ypač 2004 metų išpuolių Ispanijos sostinėje Madride daugelis apžvalgininkų ir mokslininkų pradėjo kalbėti apie naują reiškinį – Europos islamizaciją. Europos valstybės ir jų valdžia iki šiol stengiasi integruoti islamo tikėjimo žmones į savo civilizaciją, leisdami jiems tikėti tuo, kuo tiki, leisdami gyventi taip, kaip gyvena, tačiau tikėdamiesi, kad musulmonai priims Europos visuomenių puoselėjamas vertybes ir jei ne jomis vadovausis, tai bent jau gerbs.

Tačiau neintegruoti teroristai puola Europos vertybes. Paskutinio teroristinio akto Paryžiuje metu taikiniais tapo neatsitiktiniai objektai ir žmonės. Taikiniais tapo koncerto salė, restoranai, kavinės – vietos, kur žmonės penktadienį renkasi linksmintis, atsipalaiduoti ir pailsėti. Islamo teroristams toks linksminimasis – didelio žmogaus moralinio nuosmukio ir iškrypimo ženklas. Jiems toks gyvenimo būdas nepriimtinas, jie jį niekina, jie pasiryžę mirti kovoje su šiuo visuomenės „pasileidimu“.

Teroristų taikiniais tapo jauni žmonės: architektai, dizaineriai, teisininkai, menininkai, muzikantai. Teroristai puikiai žino, kurią Europos visuomenės dalį reikia mušti, kad ją skausmingiausiai paveiktų. O mes nepažįstame savo priešo ir nesugebame su juo kovoti.

Mūsų dabartinės žvalgybos ir saugumo struktūros yra per silpnos kovoti su teroristų keliama grėsme. Grėsmė yra akivaizdi. Prisiminkime teroristinius aktus Jungtinėse Valstijose, Ispanijos sostinėje Madride, Didžiojoje Britanijoje. Prancūzijoje vien tik šiais metais įvyko trys teroristiniai aktai, vieną iš jų traukinio keleiviai sugebėjo, dar nepradėjus teroristui šaudyti, sustabdyti. Prancūzijos slaptosios tarnybos praneša laiku išaiškinusios ir sustabdžiusios dar 6 bandymus įvykdyti teroristinius išpuolius prieš nekaltus žmones.

Teroristams labai lengva veikti dideliame mieste, pavyzdžiui, Paryžiuje, kur gyvena daugiau nei 2 mln. žmonių ir kur atvyksta dar beveik tiek pat svečių, kur yra 2000 viešbučių, 13000 restoranų, 35000 kavinių. Prancūzijoje gyvena apie 6 mln. musulmonų. 13 tūkst. iš jų, policijos duomenimis, yra radikalūs. Prancūzijoje veikia nemažai mečečių, kuriose atvirai skleidžiamos ekstremistinės mintys.

Saugumo ir žvalgybos struktūros kovoje su IS teroristais naudoja įprastas saugumo priemones, pirmiausiai padidina teroro pavojaus lygį. Tai reiškia, kad gatvėse vaikščioja daugiau kareivių ir policininkų, kad jie turi teisę tikrinti žmones, kad valstybės sienų apsauga sustiprinta. Jei iki šio teroristinio akto Prancūzijos valstybės siena buvo kiaura, nevyko dokumentų ir vežamų per sieną daiktų patikros, tai dabar visa tai atsirado.

Akivaizdu, kad žvalgybos ir saugumo struktūros priemonės turi būti peržiūrėtos. Ekspertai tvirtina, kad terorizmo grėsmė bus įveikta tik tuomet, kai žvalgybos agentai įsiskverbs į teroristinių grupuočių „smegenų“ centrus, t. y. ten, kur gimsta teroristinių išpuolių idėjos ir rengiami teroristiniai aktai. Saugumo struktūros privalo visuomenei išaiškinti teroristo elgesio modelį rengiantis teroristiniam aktui, pagal kokius požymius galima atpažinti teroristą. Visuomenė privalo gerai žinoti šiuos požymius ir tapti aktyvia saugumo užtikrinimo dalyve.

Turi būti peržiūrėta visų ES valstybių narių žvalgybos ir saugumo struktūrų bendradarbiavimo politika. Terorizmo srityje negali likti nutylėjimų ir nepasitikėjimų. Tarnybos privalo dirbti kaip labai gerai sureguliuotas laikrodis. Teroristai, rengdami teroristinius išpuolius, veikia skirtingose šalyse, į tai būtina atsižvelgti.

Valstybių politikai su saugumo ekspertais privalo peržiūrėti įstatyminę bazę, reglamentuojančią kovą su teroro išpuoliais. Gal reikėtų išplėsti ją ir įtraukti ekstremistinių, teroristinių idėjų skleidimą viešu ir neviešu būdu kaip itin pavojingą visuomenei veiką? Prancūzijoje, nepaisant to, kad š. m. sausio mėnesį įvyko žiaurus teroristinis išpuolis prieš „Charlie Hebdo“ redakciją, iki šiol veikia mečetės, kuriose atvirai skleidžiamos ekstremistinės idėjos. Įsivaizduokite, kokia propaganda yra skleidžiama iš lūpų į lūpas arba mažose žmonių grupėse. Mano įsitikinimu, tokia veikla turi būti pripažinta nusikalstama, o asmenys, kurie šias mintis skleidžia, turi būti arba nuteisti, arba išsiųsti į savo gimtuosius kraštus.

IS teroristinė grupuotė yra pajėgi vykdyti itin sudėtingas ir brangiai kainuojančias slaptas operacijas. Per dvi savaites IS sugebėjo įvykdyti tris didelio masto teroristinius aktus: susprogdinti rusų keleivinį lėktuvą Egipte, užpulti „Hezbollah“ būstinę Beirute, įvykdyti teroristinius aktus Paryžiuje. Kiekvienai iš šių operacijų reikia finansinių lėšų ir laiko.

Teroristai, vykdę žudynes Paryžiuje, neatsirado per kelias valandas. Jie buvo rengiami gal net keletą metų. Vien tik žmogui išplauti smegenis iki tokio lygio, kad jis sutiktų mirti dėl idėjos, kovojant su, jo įsitikinimu, supuvusiu pasauliu, atima daug laiko. Papildomai tokius žmones reikia supažindinti su ginklais, apmokyti šaudyti, pasigaminti sprogmenis ir, kas yra svarbiausia, šaltakraujiškai žudyti. Daug laiko atima sprogmenų, ginklų pristatymas į slaptavietes. Prie Paryžiaus teroristų parengimo ir teroristinio akto įvykdymo prisidėjo kelios dešimtys žmonių.

Manau, kad atėjo laikas ES valstybėms narėms rimtai užsiimti terorizmo grėsme, skirti jai pakankamą dėmesį, o ne tik skambius pareiškimus. Pareiškimais ir visuomenės raminimais mes nenugalėsime teroristų ir neapsaugosime žmonių. Su blogiu reikia kovoti griežtomis priemonėmis. Negalima į pasaulį žiūrėti per rožinius akinius, pasaulį reikia matyti ir vertinti tokį, koks jis iš tikrųjų yra.