Ar (ne)šventieji konservatoriai skiriasi nuo socialdemokratų?

D. Kreivys ir A. Kubilius
D. Kreivys ir A. Kubilius
  © Audrius Bagdonas

Didžiausią valdančiąją socialdemokratų partiją užgriuvo virtinė skandalų. Aiškintis dėl įvairiausių šešėlių tenka premjerui Algirdui Butkevičiui, teisingumo ministrui Juozui Bernatoniui, Druskininkų merui Ričardui Malinauskui. Socialdemokratų politikus garsiai kritikuoja konservatorių politikai. Tačiau ar jie geresni už socialdemokratus? Ar dvi didžiausios Lietuvos partijos nėra panašios?

Kaip dabar socialdemokratus, taip ir konservatorius, jiems atėjus į valdžią 2008 m., skandalai lydėjo dviem lygmenimis. Nacionalinėje politikoje dėl įvairių įtarimų reikėjo aiškintis ryškiausioms partijos žvaigždėms, o vietiniu lygmeniu į teisėsaugos akiratį buvo patekę savivaldos „kunigaikščiai“.

Konservatorių elito skandalai – kliuvo Kubiliui ir jo globotiniui

2008–2012 m. premjeru buvusiam, tuometiniam konservatorių lyderiui Andriui Kubiliui rimtas šešėlis mestas 2010 m. gegužę, kai jis turėjo aiškintis dėl ryšių su partiją rinkimuose parėmusia bendrove „Alkesta“.

Tada „Valstiečių laikraštis“ skelbė, kad prieš 2008-ųjų rinkimus A. Kubilius asmeniškai susitiko su „Alkestos“ vadovybe, o netrukus ši bendrovė konservatoriams paaukojo 39 tūkst. Lt. Teigta, kad šį susitikimą galėjo organizuoti kitas konservatorius Arvydas Vidžiūnas. Abu politikai tai neigė.

2010 m. kelių tiesimu ir rekonstravimu užsiimančioje „Alkestoje“, kaip ir dar keliose bendrovėse, dokumentų poėmius atliko Konkurencijas taryba, kuri vykdė tyrimą dėl kartelinio susitarimo. Tuomet būgštauta, kad A. Kubilius gali daryti įtaką Konkurencijos tarybos atliekamam tyrimui.

Po to, 2011 m., į kur kas rimtesnį prezidentės Dalios Grybauskaitės įsikišimo pareikalavusį skandalą pakliuvo A. Kubiliaus aplinkos žmogumi laikomas tuometinis ūkio ministras Dainius Kreivys. Jį prezidentė paragino atsistatydinti, kai žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad Europos Sąjungos parama mokyklų renovacijai buvo skirta iš dalies jo motinos valdomai įmonei. Teigta, kad parašą dėl 6 mln. Lt paramos skyrimo motinos verslui padėjo būtent D. Kreivys.

Neseniai konservatorių partija paskelbė, kad D. Kreivys bus partijos rinkimų štabo vadovu per 2016 m. Seimo rinkimus. Alfa.lt spalį gavo atsakymą iš Generalinės prokuratūros, kad FNTT vis dar yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl UAB „Baltic solar solutions“ ir UAB „Baltic solar energy“ veiklos. Neoficialiomis žiniomis, pareigūnai aiškinasi bendrovėms UAB „Baltic solar solutions“ ir UAB „Baltic solar energy“ skirtos Europos Sąjungos paramos panaudojimą. Parama buvo skirta, kai Ūkio ministro pareigas ėjo D. Kreivys.

Partijos iždininko teismų maratonas

Bene labiausiai intriguojantis šešėlis buvo mestas neoficialiai konservatorių iždininkui vadintam Vitui Matuzui, kuriam 2012 m. pateikti įtarimai sukčiavimu. Nors dėl įrodymų stokos jis šiemet buvo išteisintas, prokurorai jo kaltę bandys įrodyti Lietuvos apeliaciniame teisme.

Dėl sukčiavimo, kyšininkavimo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi iškeltoje byloje V. Matuzas buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2009 metų balandžio iki 2011 metų pabaigos sostinėje sukūrė sukčiauti skirtą grupę, kuri surengė stambaus masto aferą, – su socialinio projekto „Drąsinkime ateitį“ lyderiu Edmondu Babensku įkūrė labdaros ir paramos fondą „Paramos iniciatyvos“, skirtą padėti senyvų žmonių ir žmonių su negalia asociacijoms, tačiau iš šio fondo savo reikmėms pasisavino apie 16 800 eurų (58 tūkst. Lt).

Prokuratūros manymu, nors fondas buvo įsteigtas E. Babensko vardu, faktiniu jo vadovu buvo V. Matuzas – rėmėjų ieškojęs Seimo narys iš E. Babensko ne mažiau kaip penkis kartus perėmė fondo prašymus dėl paramos skyrimo ir perdavė potencialiems aukotojams, tarp kurių – ir tragiškai mirusi Irena Matijošaitienė kartu su Visvaldu Matijošaičiu.

E. Babenskas, kaip įtarta, gautą paramą V. Matuzo paliepimu išgrynindavo Vilniaus bankomatuose, o pinigus dėdavo į labdaros ir paramos fondo kasą arba duodavo Seimo nariui. Finansines aferas, kaip teigia prokuratūra, bandyta slėpti apgaulingu apskaitos tvarkymu.

Anot prokurorų, V. Matuzas ne tik pasisavino pinigus, bet ir reklamavosi – nors ir žinojo, kad, būdamas Seimo nariu, negali užimti su Seimo nario mandatu nesuderinamų pareigų, kaip faktinis labdaros ir paramos fondo vadovas reklamavosi potencialiems rinkėjams Vilniuje, Panevėžio ir Radviliškio rajonuose.

Susikompromitavęs viceministras – į Kubiliaus konsultantus

2011 m. į teisėsaugos akiratį pateko konservatorių žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas. Jis kaltintas tuo, kad 2010 m. rudenį nurodė be konkurso Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių žemėtvarkos skyriaus vadovu skirti Vigimantą Kisielių. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužę A. Macijauską pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba.

Žiniasklaidoje taip pat skelbta, kad ant žemės ūkio viceministro šešėlis krito paaiškėjus, jog bendrovė „Baltic Amadeus infrastruktūros paslaugos“ savo vardu įsigijo penkis mobiliuosius telefonus „iPhone“, kuriuos perdavė naudotis žemės ūkio viceministrui A. Macijauskui ir neįvardijamam Nacionalinės mokėjimo agentūros darbuotojui.

Nors A. Macijauskas iš žemės ūkio viceministro pareigų atsistatydino 2011 m. rudenį esą dėl šeiminių aplinkybių, iškart po to jis tapo A. Kubiliaus visuomeniniu konsultantu.

Skandalai – ir tarp vietos „kunigaikščių“

Į įvairius skandalus patekdavo ir konservatorių atstovai savivaldoje. Ilgamečiam konservatorių merui Lazdijuose Artūrui Margeliui teko ilgus metus bylinėtis dėl to, kad jis galėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, siekdamas vienos politikės palaikymo konservatoriams Lazdijų rajono savivaldybės taryboje. Teigta, kad A. Margelis davė nurodymus savo pavaldiniams kuo skubiau įsteigti Marijai Bakšienei naują etatą įmonėje „Lazdijų šiluma“. Visgi galiausiai politiką išteisino Aukščiausiasis Teismas.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir dėl Radviliškio mero, konservatoriaus Antano Čepononio. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai šiame tyrime surinko duomenų, kad vykdant Radviliškio miesto parke kuriamo Latvių kultūros centro pastato rekonstrukciją galėjo būti klastojami dokumentai ir apgaule siekta užvaldyti didelės vertės ES ir savivaldybės biudžeto lėšas. Atliktų darbų kaina – 369 tūkst. Lt (106,8 tūkst. Eur).

Teisiamųjų suole atsidūręs A. Čepononis savo kaltę neigia. Jis tvirtina, kad nebuvo atsakingas už atliktus darbus. Po 2011-ųjų pabaigoje kilusio skandalo A. Čepononis buvo išverstas iš mero posto, tačiau po šių metų savivaldos rinkimų į jį sugrįžo.

Prieš šių metų savivaldos rinkimus į nemalonią istoriją pateko ir Anykščių meras Sigutis Obelevičius, kai viešojoje erdvėje pasirodė žinia, kad 55-erių konservatorius galėjo naudotis prostitučių paslaugomis. Dėl prostitucijos ne kartą policijai įkliuvusi 29-erių panevėžietė esą viešai papasakojo, kad jos klientas buvo ir S. Obelevičius, su kuriuo susipažino viename suaugusiesiems skirtame pažinčių portale.

Prieštaringos energetikos sektoriaus reformos

Tačiau daugiausiai aistrų pastaraisiais metais sukėlė ne atskiriems konservatorių politikams mesti šešėliai, o bendras A. Kubiliaus Vyriausybės energetikos sektoriuje vertinimas. Dėl to Seimas netgi buvo sudaręs laikinąją tyrimo komisiją, kuriai vadovavo socialdemokratas Artūras Skardžius. Praėjusių metų pavasarį po itin aštrių debatų, kurie baigėsi abipusiais kaltinimais valstybės išdavyste, Seimas patvirtino jos išvadas.

Jose pasisakyta apie konservatorių energetikos ministro Arvydo Sekmoko kontroliuotą Ignalinos atominės elektrinės uždarymą, Visagino atominės elektrinės, suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo, Lietuvos elektrinės 9-ojo bloko įgyvendinimą ir kitus svarbiausius 2009–2012 m. vykdytus energetikos projektus. A. Skardžius tada teigė, kad konservatorių diriguotos energetikos sistemos pertvarkoje aptikta gausybė galimų pažeidimų, tad dėl 8 epizodų komisija siūlė kreiptis į prokuratūrą.

Politikas yra minėjęs, kad, nagrinėjant A. Kubiliaus premjeravimo metų energetikos sektorių, labiausiai kliuvo gausybė pažeidimų viešųjų pirkimų srityje. Esą krizės laikotarpiu, 2009–2012 m., energetikos įmonėms teiktos teisinės, konsultacinės, viešųjų ryšių paslaugos atsiėjo daugiau kaip 250 mln. Lt. A. Skardžius teigė, kad to schema būdavo paprasta – be konkurso samdomi biurus Londone turintys užsieniečiai, o per juos, pavyzdžiui, pirkti vietiniai teisininkai su 3 kartus aukštesniais nei įprasta įkainiais.

Partijos pirmininko žmonai – verslo su energetikais šešėlis

Šiandien, praėjus tik kiek daugiau nei metams po laikinosios komisijos išvadų patvirtinimo, konservatoriams ir vėl reikia aiškintis dėl savo veiklos energetikos sektoriuje. Šįkart konservatorių partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio žmonos Austėjos verslu susidomėjo Seimo energetikos komisija.

Jai kliūna tai, kad A. Landsbergienės valdoma „Karalienės Mortos mokykla“ esą lengvatinėmis sąlygomis nuomojasi patalpas iš „Lietuvos energijos“ dukterinės įmonės „NT Valdos“, kuri įsteigta po A. Sekmoko įvykdytos energetikos sektoriaus pertvarkos. Be to, pastaroji ketina mokyklai pastatyti ir naują pastatų kompleksą, kuris bendrovei gali atnešti nuostolių. Pasak A. Skardžiaus, investicija į šį projektą siektų 7 mln. Eur su PVM, o dėl jo detalių „NT Valdoms“ būtina tartis su pačia A. Landsbergiene. Tiesa, pati bendrovė teigia, kad preliminarus projekto pelningumas atitinka įmonės strategijoje nurodytus rodiklius.

Nemaža dalis konservatorius apėmusių skandalų vėliau subliūško. A. Sekmoko vykdytos energetikos sektoriaus reformos kritika Seime buvo labiau formali, o vėliau paskelbti prokurorų įtarimai dėl Visagino atominės elektrinės viešųjų pirkimų krito ant su partija nesusijusių administratorių. Savivaldos lygmeniu A. Margelis buvo išteisintas, o A. Čepononis, nors ir dalyvauja teismų maratone, sėkmingai sugrįžo ir rajono mero kėdę. Partijos viršūnėse scenarijus taip pat labai panašus. A. Kubiliaus aplinkai artimas D. Kreivys atsipirko viso labo jam nepalankia VTEK išvada, o V. Matuzas jau kartą buvo išteisintas. Ar socialdemokratų politikus apgaubę skandalai baigsis kitaip?