Landsbergienės verslai energetikų pašonėje: kas, kam ir už kiek stato?

Austėja Landsbergienė
Austėja Landsbergienė
  © Dmitrijus Radlinskas

Socialdemokratus ėmus purtyti skandalų virtinei, kai kurie jų ėmė baksnoti ir į opozicijoje esančių konservatorių vadovo Gabrieliaus Landsbergio žmonos Austėjos Landsbergienės verslą. Esą šios valdoma „Karalienės Mortos mokykla“ lengvatinėmis sąlygomis nuomojasi patalpas iš „Lietuvos energijos“ dukterinės įmonės „NT Valdos“, o, be to, pastaroji ketina mokyklai pastatyti ir naują pastatų kompleksą, kuris gali neatsipirkti.

Landsbergienės verslą tiria Seimo komisija

A. Landsbergienės verslu susidomėjo Seimo energetikos komisija. Spalio 28-ąją į komisijos posėdį iškviestas „NT Valdos“ vadovas Olafas Martensas. Komisijos narys socialdemokratas Artūras Skardžius po šio posėdžio naujienų portalui Alfa.lt pasakojo, kad 2013 m. A. Landsbergienė iš „Lietuvos energijos“ dukterinės įmonės „NT Valdos“ sugebėjo išsinuomoti beveik 2000 kv. m patalpas.

Tačiau to A. Landsbergienei esą nepakako ir ji nusižiūrėjo laisvą šalia išsinuomotų patalpų esantį sklypą. Šioje valstybei priklausančioje žemėje „NT Valdos“ turės pastatyti „Karalienės Mortos mokyklos“ poreikiams pritaikytus pastatus su požeminėmis stovėjimo aikštelėmis.

Pasak A. Skardžiaus, investicija į šį projektą siektų 7 mln. Eur su PVM, o dėl jo detalių būtina tartis su pačia A. Landsbergiene.

„Kas labiausiai šokiravo – paaiškėjo faktai, kad komplekso statyba, kurios darbai pradėti, įvertinant tai, kad yra rengiami projektai, kiekvienas dokumentas privaloma tvarka yra derinamas su A. Landsbergiene. Jei A. Landsbergienė pareiškia kažkokias pastabas, privalu į tas pastabas atsižvelgti“, – pasakojo A. Skardžius.

Investicijos į neatsiperkantį projektą?

Politikas taip pat suabejojo, ar „NT Valdos“ investicija į „Karalienės Mortos mokyklos“ plėtrą bus finansiškai atsiperkanti.

„Bent jau komisijos nariams iš pateiktų rodiklių matyti, kad pastarųjų metų įmonės veiklos pelnas, imant atskirus metus ir atskaičius mokesčius, yra tik apie pusė milijono eurų. <...> Labai keista, kad įmonė, kuri investuoja 7 mln. Eur į naujai sukuriamą turtą, yra šokdinama nuomininko, kurio, įvertinus sutartyje numatomus mokėjimus ir sutarties 7 m. terminą, net pusės investicijų nesusigrąžins per tuos 7 m. „NT Valdos“, – kėlė klausimą pašnekovas.

A. Skardžius tikino, kad, jei „NT Valdų“ investicijos į A. Landsbergienės verslo plėtrą neatsipirks, nuostolius gali reikėti padengti energijos vartotojams.

„Energetikos įmonių kaštai persikelia energijos vartotojams ir jų niekas negali sukontroliuoti, nes konservatorių energetikos ministras Arvydas Sekmokas 2011 m. sukūrė tokią sistemą, t. y. įmones, kurios nėra kontroliuojamos Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK). Kas kokias sąskaitas išrašo tokioms energetikos įmonėms, tai jos po to rodomos kaip tų įmonių sąnaudos ir perkeliamos į tarifą“, – sakė politikas.

Be to, pasak A. Skardžiaus, vis dar nėra aišku, kaip „NT valdos“ susigrąžintų statybų metu sumokėtų 1,2 mln. Eur PVM mokesčio, nes A. Landsbergienės veikla neapmokestinama.

Anot parlamentaro, „NT Valdos“ šiuo metu net negalėtų nutraukti sutarčių dėl „Karalienės Mortos mokyklos“ komplekso plėtros, kadangi tokiu atveju jai tektų mokėti įvairias baudas.

„Nutraukti sutartį su šiuo verslu kainuotų matyt dešimtis tūkstančius eurų, neskaitant to, kas išleista projektavimui ir priešprojektiniams darbams“, – tikino A. Skardžius.

„NT Valdos“: mūsų rezultatai energijos tarifams įtakos neturi

Naujienų portalas Alfa.lt susisiekė su „NT Valdomis“ ir paprašė bendrovės pakomentuoti A. Skardžiaus teiginius. „NT Valdos“ vadovas Olafas Martensas patvirtino, kad bendrovė ketina statyti administracinius pastatus, kuriuose dalį ploto planuoja nuomotis „Karalienės Mortos mokykla“. Visgi galutinė projektui reikalingų investicijų suma dar nėra aiški.

„Šiuo metu vyksta naujų pastatų projektavimo darbai. Užbaigus šiuos darbus ir konkurso tvarka atrinkus generalinį rangovą, bus nustatyta galutinė reikalingų investicijų suma“, – rašoma Olafo Martenso portalui Alfa.lt atsiųstame atsakyme.

Laiške taip pat teigiama, kad ketinami statyti pastatai yra laisvo planavimo tipo, jų vidaus patalpos nesudėtingai gali būti pritaikomos bet kurio nuomininko poreikiams, tačiau „kadangi dalį patalpų ketina nuomotis „Karalienės Mortos mokykla“, su būsimu Nuomininku derinama projektinė dokumentacija, daugiausia vidaus patalpų planavimas.“

Portalui Alfa.lt pasiteiravus, ar investicijos į A. Landsbergienės verslo plėtrą atsipirks, O. Martensas teigė, kad preliminarus projekto pelningumas atitinka įmonės strategijoje nurodytus rodiklius. Jis taip pat atmetė A. Skardžiaus teiginius, esą, jei bendrovei nepasiseks, nuostolius teks dengti energijos vartotojams.

„NT Valdos“, UAB yra pelno siekiantis verslo subjektas, o įmonės veiklos rezultatai neturi jokios įtakos energijos tarifams. Pažymėtina, kad visą savo veiklą, t. y. nekilnojamojo turto ir transporto būklės palaikymą, priežiūrą, remontus ir rekonstrukcijas, statybas, investicinius projektus vykdo negaudama jokių valstybės dotacijų, kitų išmokų“, – teigė O. Martensas.

„Lietuvos energija“ ir VKEKK: „NT Valdos“ sąnaudos tarifuose neatsispindi

Analogišką atsakymą atsiuntė ir VKEKK, kurios portalas Alfa.lt pasiteiravo, ar „NT Valdos“ iš tikrųjų gali vartotojams nurašyti savo sąnaudas.

„Atkreipiame dėmesį, kad „NT Valdos“ niekaip nėra susijusi su reguliuojama energijos perdavimo, skirstymo ar tiekimo veikla“, – teigė VKEKK Veiklos ir valdymo skyriaus patarėja Aistė Griškonytė.

„Lietuvos energijos“ Korporatyvinės komunikacijos tarnybos direktorė Ernesta Dapkienė taip pat patvirtino, kad „NT Valdų“ komercinė veikla neatsispindi elektros energijos tarifuose.

„NT Valdos“ yra pelno siekianti bendrovė ir visas investicijas atlieka įvertindama jų atsiperkamumą. „NT Valdų“ komercinė veikla nėra reguliuojama ir su ja susijusios sąnaudos niekaip neatsispindi reguliuojamuose elektros energijos ar kituose tarifuose.

„NT Valdos“ Gervėčių g. 4 projektuoja naujus administracinius pastatus. Vertinama, kad šis projektas įmonei bus pelningas, atsižvelgiant į esamą situaciją patalpų nuomos rinkoje, būsimas pelningumas atitiks įmonės veiklos strategijoje keliamus tikslus“, – rašoma portalui Alfa.lt atsiųstame „Lietuvos energijos“ laiške.

Ministras: tai yra normali praktika

Portalas Alfa.lt pasiteiravo, ką apie susidariusią situaciją mano energetikos ministras Rokas Masiulis. Jo atsakymus perdavė patarėjas Mantas Dubauskas. Iš pradžių R. Masiulis patikino, kad „NT Valdos“ savo veiklą vykdo be valstybės dotacijų ar kitų išmokų, o jos veiklos rezultatai neturi įtakos energijos tarifams, „todėl teiginys, kad statybos sąnaudas turės padengti energijos vartotojai, yra neteisingas.“

Ministras taip pat teigė, kad tai, jog „Lietuvos energijos“ turtą valdančios „NT Valdos“ užsiima investicijomis į nieko bendro su energetika neturintį verslą, yra normali praktika.

„NT Valdos“, kaip bet kuri kita įmonė, turi savo strategiją, tikslus bei investicijų planus. Tai, kad įmonė investuoja į projektą, iš kurio tikisi pelno, yra normali praktika“, – rašoma ministro patarėjo atsiųstame atsakyme.

Kaune Landsbergienei jau uždarė duris

Šių metų spalio gale jau skelbta, kad A. Landsbergienei nepavyko sudaryti analogiško nuomos sandorio su Kauno energetikais. Konservatorių vedlio žmona buvo nusitaikiusi į Kauno Savanorių prospekte esantį pastatą, kuris priklausė Kauno miesto savivaldybės valdomos įmonės „Kauno energija“ antrinei bendrovei „Kauno energija NT“. Jame A. Landsbergienė ketino įkurti privatų vaikų darželį.

Po savivaldos rinkimų Kaune pasikeitus politinei vadovybei sandoris buvo sustabdytas, o „Kauno energijos“ generalinis direktorius Rimantas Bakas teigė, kad minėta nuomos sutartis įmonei galėjo būti nuostolinga.