Psichiatrai: savižudybės romantizavimas skatina pakelti prieš save ranką

Savižudybė
Savižudybė
© 123rf.com
BNS
2015-09-09 12:25

Pernai Lietuvoje nusižudė 930 žmonių, tai yra 155 asmenimis mažiau nei 2013 metais, trečiadienį spaudos konferencijoje Seime pranešė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Psichiatrijos klinikos vadovė, profesorė Virginija Adomaitienė.

Tyrimą atlikę medikai teigia, jog savižudybių mažėjimą gali lemti ir augantis gydytojų psichiatrų skaičius, ir įvairūs socialiniai veiksniai, ir, pavyzdžiui, Darbo biržos veikla, kuomet žmonėms suteikiama svarbi pagalba netekus darbo.

Gydytojos psichiatrės pristatytas tyrimas atskleidė, jog savižudybių skaičius Lietuvoje mažėja, išskyrus 2013 metus. 2010 ir 2011 metais Lietuvoje nusižudė po 1018 asmenų, 2012 metais - 927, 2013 metais - 1085 žmonės. Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė spaudos konferencijoje sakė, kad apie 80 proc. nusižudžiusiųjų pakeldami ranką prieš save buvo neblaivūs.

Tuo metu Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorė Ona Davidonienė sakė, jog savižudybių skaičiaus šoktelėjimą 2013 metais galėjo paskatinti aktoriaus Vytauto Šapranausko savižudybė, kuri, anot jos, buvo stipriai romantizuojama žiniasklaidoje.

„Kviestume tikrai labai atsakingo atspindėjimo šitos problematikos“, - žurnalistams sakė O.Davidonienė.

Tyrimas apie savižudybių dinamiką Lietuvoje taip pat atskleidė, jog mažiausiai gyventojų nusižudo Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityse, o daugiausiai - Alytuje, Marijampolėje, Utenoje ir Tauragėje. V.Adomaitienė sakė, jog kasmet vyrų nusižudo keturis - penkis kartus daugiau nei moterų, apie 65 proc. visų nusižudžiusiųjų buvo 25 - 59 metų amžiaus. Visgi nusižudančių asmenų skaičius labiausiai didėja tarp 60 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų, taip pat - kaimo gyventojų.

Pasak V.Adomaitienės, didėjant psichiatrų ir šeimos gydytojų skaičiui nusižudžiusiųjų skaičius reikšmingai mažėja.

Ji pasakojo, kad savižudybių skaičius didėja augant nedarbo lygiui, o savižudybių skaičius mažėja didėjant darbo užmokesčiui. V.Adomaitienės teigimu, savižudžių potencialiai mažėja ir didėjant registruotų bedarbių skaičiui.

„Registracija darbo biržoje suteikia ne tik socialines garantijas, bet suteikia galimybes ir gauti darbą. Tuo pačiu galima daryti prielaidą, kad Darbo biržos veikla išties yra labai naudinga, reikalinga ir sąlygoja netgi galimai savižudybių skaičiaus mažėjimą Lietuvoje“, - sakė gydytoja.

Nuo šių metų pradžios pradėjo veikti Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtas Savižudybių prevencijos biuras. O.Davidonienė, kurios vadovaujamo centro patalpose šis biuras dirba, pasakojo, jog biuras išsikėlė dvi užduotis: rinkti informaciją apie savižudybes ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, taip pat užmegzti kontaktus su savižudybių prevenciją vykdančiomis institucijomis, nes, pasak jos, šios institucijos yra neretai kritikuojamos dėl tarpusavio nebendradarbiavimo.

„Buvo institucijų, kurioms padėjome pirmą kartą sueiti į vieną vietą ir pasikalbėti“, - pasakojo O.Davidonienė.

Jos teigimu, Lietuvoje reikia plėsti asmenų, kurie susiduria su savižudybine rizika, sąvoką. Pasak Valstybinio psichikos sveikatos centro vadovės, tai nėra tik psichiatrai ar šeimos gydytojai, tačiau ir greitosios medicinos pagalbos, ir policijos, ir kitų gelbėjimo tarnybų darbuotojai.

„Ką išgirdome, tikrai privertė sunerimti. Buvo praktiškai choru sakoma, kad šitiems specialistams vis dar trūksta žinių kaip atpažinti tą savižudybinę riziką, tai viena. O antra, kaip elgtis ją atpažinus“, - komentavo O.Davidonienė.