Auštrevičius: kas pataikauja, o kas siūlo sprendimus Graikijai?

P. Auštrevičius
P. Auštrevičius
  © Karolis Kavolėlis / Alfa.lt
Petras Auštrevičius | Politikų tribūna
2015-07-10 17:47

Šios savaitės Europos Parlamento plenarinė sesija Strasbūre socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje įsiminė dėl itin karštų debatų Graikijos skolų krizės tema, į kuriuos Europos Parlamento prezidento Martino Schulzo pakvietimu atvyko ir pats Graikijos premjeras Alexis Tsipras. Kraštutinių partijų atstovai A. Tsiprą pasitiko su aplodismentais, tačiau kiti europarlamentarai laikėsi žymiai santūriau. Noriu papasakoti, kaip vyko diskusija su A. Tsipru.

Alexis Tsipras savo įžanginėje kalboje išreiškė norą toliau bendradarbiauti su Europos partnerėmis bei teigė norįs rasti išeitį iš krizės, tačiau konkrečių pasiūlymų nepateikė. Kalbėdamas apie krizės priežastis, A. Tsipras pažymėjo, kad kreditorių skolinti pinigai papildė ne paprastų graikų kišenes, bet buvo skirti gelbėti bankus. Taip pat jis teisinosi, kad griežto taupymo priemonės kreditorių įvestos 2010-aisias metais Graikiją pavertė eksperimentiniu triušiu ir nedavė norėtų rezultatų - tiek nedarbo lygis, tiek valstybės skola ir toliau augo. Alexis Tsipras pabrėžė tai, jog Graikijos krizės priežastis yra eurozonos lyderių negebėjimas surasti išeities iš susiklosčiusios krizinės skolų situacijos.

Europos Parlamento reakcijos į Graikijos premjero pasisakymą buvo labai įvairios

Europos liaudies partijos frakcijos lyderis Manfredas Weberis savo kalboje buvo itin griežtas Graikijos vyriausybės atžvilgiu. Jis kaltino A. Tsiprą dėl vykdomos provokacinės politikos derybų metu, aiškių pasiūlymų nepateikimu ir melavimu Graikijos žmonėms. Nepasitenkinimą A. Tsipru išreiškė sakydamas: „Jūs užsiimate provokacija, mes ieškome kompromiso. Jūs siekiate nesėkmės, o mes sprendimo. Jūs nekenčiate Europos, mes mylime Europą“. Taip pat jis priminė, kad Europoje yra penkios šalys (tarp kurių ir Lietuva), kuriose pragyvenimo lygis žemesnis nei Graikijoje. Jis taip pat priminė apie Latvijos 2009-ųjų metų krizę, kurią latviams pavyko įveikti tiesiog atsakingai pertvarkant savo biudžetą.

Socialistų ir demokratų frakciją atstovaujantis italas Giannis Pittella kalbėjo, kad Europos Sąjunga be Graikijos - tiesiog neįsivaizduojama, taip ji prarastų savastį. Tačiau sutiko su nuosaikiųjų frakcijų lyderiais, kad norint išspręsti krizę vyriausybė turi pradėti reformų įgyvendinimą, kovą su korupcija ir mokesčių vengimu. G. Pittella tiki, jog Graikijos politinės jėgos rodo teigiamus ženklus ir yra nusiteikusios rasti krizės sprendimą, tačiau tam reikia ne tik reformų, bet ir diskusijų dėl skolos restruktūrizavimo, kurios suteiktų graikams daugiau vilties.

Liberalų ir demokratų aljanso už Europą lyderis Guy Verhofstadtas išsiskyrė itin įsimintina kalba, kurioje buvo akivaizdžiai išreikštas pyktis A. Tsiprui: „Mes kaip lunatikai einame Graikijos pasitraukimo iš eurozonos link. O pastaraisiais mėnesiais tiesiog bėgame „Grexit‘o“ link, ne mes būsime tie, kurie apmokėsime sąskaitas. Tai bus eiliniai Graikijos žmonės.“ G. Verhofstadtas reiškė nusivylimą dėl to, kad A. Tsipras kalba apie reformas, bet taip ir nepateikia jokių konkrečių pasiūlymų. Liberalų lyderis įvardino penkis aiškius dalykus, kuriuos turėtų įvykdyti Graikijos vyriausybė, norėdama rasti išeitį iš recesijos: klientalizmo sistemos atsisakymas, bankų privatizavimas, rinkų liberalizavimas, darbo vietų kūrimas, o taip pat privilegijų ortodoksų bažnyčiai, saloms, armijai ir t.t. panaikinimas. Baigdamas savo komentarą Guy Verhofstadtas paklausė Graikijos premjero: „Ar jūs norite būti prisimintas kaip rinkiminė klaida, ar kaip didis reformatorius? “ G. Verhofstadto pasisakymo įrašas sulaukė didelio pasisekimo socialiniuose tinkluose ir net pačioje Graikijoje, jį peržiūrėjo 7 milijonai žmonių arba dvigubai daugiau nei balsavusių Graikijos referendume.

Europos vieningųjų kairiųjų jungtinės frakcijos atstovė Gabriele Zimmer, aiškiai palaikė A. Tsiprą. Ji prisiminė Vokietijos įsiskolinimą Europai dar nuo antrojo pasaulinio karo laikų, kuomet tos skolos nebuvo grąžintos dešimtis metų. Dėl to 1953 metais buvo pasirašytas Londono skolų susitarimas, kuriuo buvo nuspręsta nurašyti daugiau nei pusę Vokietijos skolos sumos taip padedant Vokietijai sugrįžti į ekonominio augimo vėžes. G. Zimmer tą patį siūlo ir Graikijos atveju.

Euroskeptiškos Europos Parlamento frakcijos „Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europa“ vienas iš vadovų Nigelis Farage'as vėl pademonstravo savo kraštutines pažiūras. A. Tsiprui jis sakė, kad Europoje egzistuoja nauja Berlyno siena - Euras. Pridurdamas, kad ne tik Graikijai, bet ir visam Viduržemio jūros regionui iš Euro jokios naudos. Dėl to, jo manymu, A. Tsipras turėtų išvesti savo tautą iš eurozonos.

Ne taip seniai suformuotos taip pat euroskeptiškos Europos tautų ir laisvės frakcijos Europos Parlamente lyderė Marine Le Pen panašiai kaip ir Nigelis Farage'as palaiko Graikijos išėjimą iš eurozonos, tikėdama, kad tai turėtų padėti šaliai. Taip pat ji išpeikė Europos institucijas, sakydama, kad jos parodė savo tikrąjį veidą, bandydamos laimėti Graikijos referendume. M. Le Pen įsitikinimu Europa bijo, jog pasaulis pamatys, kad be Euro gyvenimas gali būti geresnis. Ji teigia, kad dabar yra pats laikas atsisakyti Euro kaip Europos Sąjungos šalyse, nes joms nuo to būtų tik geriau.

Pateikdamas Europos Parlamento politinių grupių atstovų pasisakymus siekiu parodyti, kad Europos politikai tebesilaiko skirtingų, jeigu ne priešingų pozicijų Graikijos krizės atžvilgiu. Vieni siekia sprendimų, kiti siūlo toliau „maitinti“ Graikiją ES pinigais, treti ir toliau propaguoja ES silpninimo planus. Tokia Europos politikų nuomonių įvairovė silpnina bendrą ES poziciją ir didina galimybę A. Tsiprui manipuliuoti viešąja nuomone bei vengti aiškių ir reikalingų sprendimų.

Nekviesdamas referendumui siekiu teisingai informuoti Lietuvos piliečius, kokios yra jų remiamų politikų atstovaujamų grupių pozicijos ir kaip sėkmingai laikomasi rinkimų metu duotų pažadų.

Tikiu, kad skaitytojai gali patys pasidaryti protingas išvadas.

Petras Auštrevičius yra Europos Parlamento narys, Liberalų ir demokratų aljanso už Europą (ALDE) frakcijos vicepirmininkas