Graikijos derybų maratonas: Cipras tęsia „kovą“ su tarptautiniais kreditoriais

Graikijos premjeras A. Cipras
Graikijos premjeras A. Cipras
  © SCANPIX
BNS
2015-06-25 13:52

Graikijos premjeras Aleksis Cipras ketvirtadienį Briuselyje tęsia derybų maratoną su tarptautiniais kreditoriais, siekdamas susitarimo, kuris leistų skolų prislėgtai šaliai išvengti nemokumo.

Derybos bus tęsiamos, nors trečiadienį graikų premjeras griežtai užsipuolė skolintojus, esą šie atmeta jo siūlomus reformų planus.

A. Cipras trečiadienį vėlai vakare dalyvavo dvi valandas trukusiame susitikime su pagrindinių jo šaliai skirtos finansinės pagalbos programos prievaizdų – Europos Komisijos, Tarptautinio valiutos fondo ir Europos centrinio banko – vadovais, informavo pareigūnai.

Šis susitikimas buvo surengtas, kai anksčiau trečiadienį septynias valandas vykusiose diskusijose nepavyko pasiekti persilaužimo.

Šalys sutarė pratęsti derybas ketvirtadienį 9 val. (10 val. Lietuvos laiku), viliantis parengti susitarimą, kad būtų galima pateikti jį apsvarstyti euro zonos šalių finansų ministrams per vėliau ketvirtadienį numatytą Eurogrupės susitikimą.

19-a euro zonos finansų ministrų trečiadienį nutraukė savo derybas dėl tolesnės finansinės pagalbos Graikijai skyrimo, nurodę, jog neturi pakankamai informacijos, kad galėtų, kaip buvo numatyta, visą vakarą tęsti diskusijas. Eurogrupės derybos bus pratęstos ketvirtadienį 13 val. (14 val. Lietuvos laiku).

Laikas sparčiai senka – Atėnai iki birželio 30 dienos turi grąžinti TVF maždaug 1,54 mlrd. eurų. Negavusi papildomos finansinės pagalbos, šalis gali būti priversta skelbti nemokumą ir chaotiškai pasitraukti iš euro zonos, o tai tikriausiai turėtų rimtų padarinių pasaulio ekonomikai.

Vienas ES šaltinis naujienų agentūrai AFP sakė, kad po A. Cipro derybų su ES ir TVF „esama vilties, kad susitarimas tarp institucijų (skolintojų) ir Graikijos valdžios bus pasiektas“.

„Dar nepasiekėme susitarimo, tačiau esame pasiryžę tęsti darbą, kad būtų atlikta tai, kas būtina“, – sakė Eurogrupės vadovas, Nyderlandų finansų ministras Jeroenas Dijsselbloemas (Jerunas Deiselblumas) žurnalistams po to, kai Briuselyje vykęs finansų ministrų susitikimas buvo nutrauktas po maždaug valandą trukusių diskusijų.

Eurogrupės derybose – trečiose per mažiau nei savaitę – turi būti pritarta susitarimui su Graikija, kad būtų galima jį pateikti galutiniam patvirtinimui 28-ių ES valstybių lyderiams per ketvirtadienį ir penktadienį vyksiantį Bendrijos viršūnių susitikimą.

Prieš taupymo politiką pasisakantis A. Cipras į Briuselį atvyko anksti trečiadienį dalyvauti svarbiame susitikime su Europos Komisijos pirmininku Jeanu-Claude'u Junckeriu, TVF vadove Christine Lagarde bei Europos centrinio banko vadovu Mario Draghi.

Tačiau Atėnai atmetė, pasak jų, naujus kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti jau po to, kai šalis praėjusią savaitę pristatė savo reformų planą, kad būtų rasta išeitis iš penkis mėnesius trunkančios aklavietės, kurioje šalis atsidūrė, kai sausį į valdžią atėjo A. Cipras.

„Tokia keista pozicija galbūt slepia du dalykus: arba jie nenori susitarimo, arba jie tarnauja kažkieno interesams Graikijoje“, – sakė A. Cipras prieš derybas.

Graikijos premjeras žadėjo rinkėjams, kad užbaigs penkerius metus trukusią griežto taupymo politiką, kurią vykdė ankstesnė vyriausybė pagal dviejų 240 mlrd. eurų finansinės pagalbos programų sąlygas, ir nesutiko su kreditorių reikalavimais karpyti išlaidas bei įgyvendinti pensijų reformą.

Kreditoriai savo ruožtu atsisakė pervesti Atėnams paskutinę 7,2 mlrd. eurų išmoką pagal dabartinę pagalbos programą, kuri baigs galioti birželio 30-ąją. Tą pačią dieną Graikija privalo grąžinti TVF 1,5 mlrd. eurų.

ES Vadovų tarybos pirmininkas praėjusią savaitę įspėjo apie „nekontroliuojamo, chaotiško „Grexident“ – graikų pasitraukimo iš euro zonos – pavojų. Neatmetama, kad šalis gali pasitraukti ir iš ES, kurios nare tapo 1981-aisiais.

Įgyvendinus naują reformų planą, kurį sekmadienį pristatė Graikija, tikimasi surinkti 8 mlrd. eurų, daugiausia padidinus mokesčius verslui ir labiau pasiturintiems, pakėlus PVM ir apkarpius išlaidas gynybai.

Tačiau antradienį Atėnams pateiktuose atsakomuosiuose pasiūlymuose kreditoriai ragina panaikinti ankstyvo išėjimo į pensiją galimybę ir pensinį amžių nuo 62 iki 67 metų padidinti ne iki 2025 metų, o iki 2022-ųjų.

Kreditoriai atkakliai laikosi reikalavimo PVM tarifą maitinimo įstaigoms padidinti nuo dabartinių 13 proc. iki 23 procentų. Atėnai būgštauja dėl tokio žingsnio pasekmių svarbiam turizmo sektoriui.

Kreditoriai taip pat siūlo pelno mokestį didinti nuo 26 iki 28 procentų. Graikų pateiktame reformų plane numatyta jį padidinti iki 29 proc. nuo 2016 metų.

Tarptautiniai skolintojai taip pat nori, kad išlaidos gynybai būtų apkarpytos ne 200 mln. eurų, kaip siūlo Atėnai, bet 400 mln.

Graikijos vyriausybė įspėjo, kad bet koks susitarimas iki birželio 30-osios dar turės būti patvirtintas parlamento daugumos, o tai gali išprovokuoti skilimą A. Cipro partijoje „Syriza“, kur nemažai kairiojo sparno narių reiškia nepasitenkinimą, kad lyderis išsižada rinkimų kampanijos pažadų.

Atėnų susitarime su kreditoriais taip pat turi būti numatyti tolesni veiksmai. ES pareigūnai užsiminė, jog finansinės pagalbos programa gali būti pratęsta iki metų galo, o vėliau galbūt skirtas trečiasis pagalbos paketas.

Nuo krizės pradžios 2010 metais Graikijai buvo skirtos dvi didžiulės paskolų programos, ir dabar ją slegia milžiniška skola, atitinkanti 180 proc. šalies bendrojo vidus produkto.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

Graikijos derybų maratonas: Cipras tęsia „kovą“ su tarptautiniais kreditoriais

Graikijos premjeras A. Cipras