Iššūkis prokuratūrai – kitos Ulbinaitės veikos

K. Braziulis (Evgenia Levin-zeneka nuotr.)
K. Braziulis (Evgenia Levin-zeneka nuotr.)
  © Archyvas

Prezidentės patarėja Daiva Ulbinaitė išteisinta. Ji nenutekino valstybės paslapties, nes jos VSD pažymoje nebuvo. Tačiau galimai ji padarė kitą pavojingą visuomenei veiką. Įdomu, ar prokuratūra tirs šią veiką?

Teisėjas nutartyje savaip aiškina valstybės paslapties sąvoką. (Teismo nutarties neskaičiau, remiuosi tik spaudoje esančios informacijos turiniu, todėl galiu klysti.)

„Valstybės paslaptimi gali būti savo turiniu itin svarbi informacija, kurios atskleidimas sukeltų grėsmę svarbiausiems valstybės interesams, visuomenės ir valstybės gyvenimo pagrindams, pažeistų svarbiausius Konstitucijos reguliuojamus bei ginamus ir saugomus santykius“, – konstatuoja teismas.

„Valstybės paslaptis – nustatyta tvarka įslaptinta politinė, karinė, žvalgybos, kontržvalgybos, teisėsaugos, mokslo ir technikos informacija, kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali sukelti grėsmę Lietuvos Respublikos suverenitetui, teritorijos vientisumui, gynybinei galiai, padaryti žalos valstybės interesams, sukelti pavojų žmogaus gyvybei“, – konstatuoja Valstybės ir tarnybos paslapties įstatymas.

Svarbus momentas, kurį praleido teisėjas, yra formuluotė „gali sukelti pavojų žmogaus gyvybei“. Ar gali sukelti pavojų žmogaus gyvybei neteisėtas informacijos, sudarančios valstybės paslaptį atskleidimas, ar negali, pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą gali atsakyti tik ta institucija, kuri parengė pažymą ir suteikė jai valstybės paslapties kategoriją. Tik ji viena žino šaltinius, iš kurių yra gauta informacija, kurios pagrindu surašyta pažyma. Tik ji viena žino, koks pavojus gali kilti jos šaltiniams.

Nei teismas, nei tuo labiau D. Ulbinaitė šios informacijos žinoti negali, kaip ir negali jos adekvačiai bei objektyviai įvertinti. Tik VSD specialioji ekspertų komisija arba Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija gali objektyviai įvertinti pažymoje esamą informaciją ir pasakyti, ar ji sudaro valstybės paslaptį, ar ne. Tol, kol šios institucijos nepasakė savo galutinio žodžio dėl VSD pažymoje esančios informacijos, ji yra laikoma tokia, kokią kategoriją jai priskyrė VSD, t. y. valstybės paslaptį sudaranti informacija, pažymėta žyma „Slaptai“.

Taigi prezidentės patarėja D. Ulbinaitė ne žurnalistams turėjo atskleisti VSD pažymos turinį, o privalėjo įstatymuose nustatyta tvarka kreiptis į VSD vadovą arba į Paslapčių apsaugos koordinavimo komisiją, prašydama jų dar kartą įvertinti pažymoje esančią informaciją ir panaikinti slaptumo žymą „slaptai“, nes pažymoje esanti informacija, jos įsitikinimu, nesudaro valstybės paslapties ir todėl negali būti griežtai saugoma. Tolimesnis šios informacijos laikymas valstybės paslaptimi gali atnešti didelės žalos valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui.

Tačiau D. Ulbinaitė pasielgė priešingai. Ji neteisėtai, nebijau rašyti šio žodžio, nes kai ji pažymos turinį atskleidė žurnalistams, slaptumo žyma ant jos vis dar buvo, atskleidė slaptos VSD pažymos turinį žurnalistams. Ji pagal savo pareigų aprašymą neturėjo teisės atskleisti slaptos informacijos žurnalistams.

Priimkime teismo sprendimą tokį, koks jis yra. Jei reikės, VSD Specialioji ekspertų komisija organizuos tokią, kokios reikia, išvadą ir išslaptins VSD pažymą. Pagal teismo nutartį D. Ulbinaitė neatskleidė valstybės paslapties. Tačiau ji galimai atliko kitą pavojingą veiką – piktnaudžiavo tarnyba, viršijo įgaliojimus, dėl to didelės žalos patyrė valstybė, juridinis asmuo (BNS) ir fiziniai asmenys (žurnalistai). Baudžiamojo kodekso 228 str. „Piktnaudžiavimas”. Dešimtys žurnalistų buvo slapta sekami: klausomasi jų telefoninių pokalbių ,skaitomi jų korespondencija, renkama apie juos informacija duomenų bazėse. Jų namuose, darbo vietose ir garažuose atliktos kratos, paimti personaliniai kompiuteriai. Jie buvo tardomi ne vieną kartą. Jiems padaryta žala akivaizdi.

Įdomu, ar prokuratūra tirs ir ar ištirs šią D. Ulbinaitės galimai pavojingą visuomenei veiką?