Ekskursija po apleistą Liepkalnio radiotechninį batalioną

Gera žinia – Vilniuje turime dar vieną masinę apleistą vietą – nuo Liepkalnio radiotechninio dalinio pašalino aktyvią apsaugą (pamirsta.lt nuotr.)
Gera žinia – Vilniuje turime dar vieną masinę apleistą vietą – nuo Liepkalnio radiotechninio dalinio pašalino aktyvią apsaugą (pamirsta.lt nuotr.)
  © Archyvas
Pamirsta.lt | Alfa.lt
2015-04-28 19:45

Gera žinia – Vilniuje turime dar vieną masinę apleistą vietą – nuo Liepkalnio radiotechninio dalinio pašalino aktyvią apsaugą, rašo www.pamirsta.lt. Tiesa, pasivaikščioti viduje be didesnių problemų buvo galima ir anksčiau, bet piktas sargas trukdydavo normaliai apžiūrėti teritorijos namukus, vydamas smalsuolius lauk. Dabar, jam pasišalinus, į vidų masiškai patraukė visokiausi marginalai, vieni, norintys papildyti savo žinių bagažą ir adrenalino kiekį kraujyje, kiti, norintys papildyti piniginę iš viduje rastų daiktų.

Kalbu apie Liepkalnyje, prie pat Minsko plento, esantį ir miškuose pasislėpusį karinį dalinį, kurį prieš keletą metų jau bandėme nesėkmingai aplankyti. Deja, tada pritrūko įžūlumo (o galbūt įgūdžių, nors kartais tai būna vienas ir tas pats), kad patektume į vidų, tačiau dabar gal pavyks tai iš dalies kompensuoti, nes apžiūrėjome ne vien bunkerį ar teritorijos dalį, bet ir visiškai visus teritorijos pastatus, net į kontrolės punkto sarginę pavyko užsukti. Žodžiu, teritorija apžiūrėta visa, galima dėti stiprų pliusą.

Šiek tiek istorijos

Pradėsime nuo trumpos istorijos ir aprašymo, ką tie radiolokaciniai daliniai iš tikrųjų darydavo. Pirmiausia, Liepkalnio radiotechninis batalionas turi ilgesnį pavadinimą – 2308-asis atskirasis radiotechninis batalionas, karinio dalinio numeris (k/d nr.): 75285, šaukiamasis „шлях“, priklausęs 81-ajai radiotechninei brigadai, išlikusiai iki šiol. Šio dalinio istorija prasideda 1958 metais, kai Kaliningrade buvo įkurtas 5-tas radiotechninis pulkas. 1974 metais pulkas buvo išplėstas iki 81-osios radiotechninės brigados, išlikusios iki dabar.

Šios radiotechninės brigados batalionai ir atskirosios kuopos buvo išsibarsčiusios po visą Baltijos regioną, miškingose kalvotose teritorijose, tarp jų ir Vilniuje, prie Minsko plento – ant dirbtinai supiltų pylimų ir natūralių kalvelių stovėjo oro erdvę stebintys galingi radarai ir radiolokacinės stotys. Būtent šie radarai ir buvo Baltijos oro erdvę gynusio 27-ojo priešlėktuvinės gynybos korpuso „akys ir ausys“, jie pirmieji pamatydavo oro erdvės pažeidėjus Vilniaus apylinkėse. Informacija apie juos iš karto keliaudavo į Baltijos regiono pagrindinę vadavietę – Mucienieki miestelyje prie Rygos, o iš jos – į smulkesnes priešlėktuvinių brigadų vadavietes, tokias kaip „Форсаж” Rygoje ar mūsų vadavietę Visoriuose, šaukiniu „Откол“, kuri savo ruožtu duodavo atakos įsakymus brigadų divizionams Mickūnuose, Lentvaryje ir Kaline ginkluotiems priešlėktuvinėmis raketomis.

1993 metais, rusų kariškiams pasitraukus, teritorija atiteko Lietuvos kariuomenei. Sunku spręsti apie tai, kas joje buvo vykdoma vėliau – greičiausiai pratybos, kaip ir daugelyje sovietų paliktų dalinių. Sunku pasakyti, kiek tame yra tiesos. Jei kas žinote ką nors konkrečiau – rašykite komentaruose, bus įdomu sužinoti.

Bazės planas

Pradėsime nuo nedidelio, lakoniško bazės plano, kad būtų paprasčiau sekti pasakojimu. Bazė įsikūrusi prie pat Minsko plento, miškingoje teritorijoje, įsiterpusi tarp Minsko plento ir Kalnėnų kolektyvinių sodų, užimdama nemažai – beveik 2 ha. Teritorijoje – apsaugos postas, degalinė, kareivinių ir administraciniai pastatai, taip pat nemažas bunkeris, tiesa, visiškai išplėstas, iš kurio ir vyko operatyvinis oro erdvės stebėjimas.

Bazės schema paprasta: 1 – kontrolės punktas, 2 – kareivinės, 3 – administracija, 4 – bunkeris/vadavietė, 5, 7 – sandėliai, 6 – placas, 8 – degalinė, 9 – tualetas, 10 – sauna/pirtis. 11, 12, 13, 14 – radarų kalvelės, visiškai vienodos, sujungtos keliuku, supančiu visą bazę iš vidaus. Straipsnyje turėsime progą apžiūrėti beveik visus šiuos išvardytus objektus, praleisime nebent tuos, kuriuose beliko tik šiukšlynas ir nieko įdomaus.

Prie bazės privažiuojant nuo Minsko plento – vartai. Kadaise čia buvo įrengtos galingos halogeninės lempos, apšviečiančios įėjimą, saugomą pikto apsauginio, išprašiusio mus lauk net nepasakant, kas tai yra ir kas šio objekto savininkas. Dabar mus pasitinka išlaužtos sarginės durys.

Įvažiavimo vartai

Varteliai

Ant durų – uždažyta sovietinė žvaigždė

Žvaigždė

Įėjimas į vidų – per kontrolės punktą. Kontrolės punkte – budėtojo kambariukas, kuriame, panašu, jau kurį laiką baliavoja vietinis jaunimas. Paliktas butelis ir prigliaudyta saulėgrąžų – geriausiomis pacanų tradicijomis.

Budėtojo kambarys

Budėtojo kambarys

Dokumentacija budėtojui

Budėtojo dokumentacija

Išėję iš sarginės, patenkame į teritoriją. Pirmas po akimis pasitaikęs pastatas – tualetas, dešinėje.

Tualetas

Tualetas

Tualeto viduje

Tualetai

Dezinfekacijos reglamentas ant sienos

Dezinfikacija

Šalia pastatų – didelė požeminė vadavietė. Taip, čia ne civilinė sauga, čia visiškai kitas dizainas – mažos, siauros įėjimų durys, ilgi koridoriai, dideli atstumai tarp gyvybiškai svarbių bunkerio patalpų – karinis bunkeris visame gražume.

Įėjimas į vadavietę

Vadavietė

Šarvuotos durys, saugančios įėjimą

Šarvuotos durys

Koridorius, per visą bunkerio ilgį

Koridorius

Šviesa koridoriuje

Šviesa

Pirmoji ir didžiausia patalpa – operatyvinio oro erdvės stebėjimo. Šioje patalpoje ant sienoje kadaise kabojusių planšetų būdavo rodomi oro erdvėje esantys objektai.

Nuotraukų ir teksto autorius: www.pamirsta.lt

Internete radau, kaip tie planšetai galėjo atrodyti. Nuotraukos paimtos iš puslapio http://www.webpark.ru/, tikras jų autorius nežinomas.

Visos kitos patalpos – tuščios. Yra tik kelios išimtys.

Ryšių mazge – išplėšta ryšių aparatūra, mus dominanti dėl surašytų šaukinių. Sunku nepastebėti prie poros jungiklių besipuikuojančio užrašo “Откол” – mūsų Vilniaus PLG brigados vadavietės Visoriuose šaukinio. Akivaizdu, radiotechninis batalionas, aptinkantis taikinius ir Vilnių saugančio PLG pulko vadavietė turėjo tiesioginį ryšį.

<…>Išlipus per avarinį išėjimą, patenkame prie administracinio pastato – paskirtį galima spėti iš to, ką galima surasti viduje. Viduje – nebaigto remonto dvasia, daugybė baldų, sukrautų į krūvas.

Tarp administracinio ir kontrolės punkto – dar vienas pastatas. Čia buvo kareivinės, valgykla, katilinė ir kitos smulkios patalpos.

Keliaukime toliau. Už kareivinių, prie pat kontrolės punkto – stendas su instrukcijom, kaip reikia elgtis su ginklu.

Tokių stendų dalinyje būta ir daugiau. Deja, dabar iš jų beliko tik rėmai, todėl sunku pasakyti, kas juose buvo iškabinta. Greičiausiai – dalinio pavadinimas ir propogandiniai plakatai, aiškinantys, kaip garbinga atiduoti gyvybę už tėvynę.

Takeliu grįžkime prie administracinio pastato ir eikime į teritoriją gilyn, link jos gale esančių radarų kalvų. Prie pat vadavietės – placas.

Paėjus dar toliau – visai netoli nuo radarų – pastatukas, pažymėtas KTP – taip ir nesugebėjau išsiaiškinti, kas tai galėtų būti.

<…>Takeliu grįžkime prie administracinio pastato ir eikime į teritoriją gilyn, link jos gale esančių radarų kalvų. Prie pat vadavietės – placas.

<…>Toliausiame bazės gale – radarų kalvos. Ant šių kalvų stovėjo mobilūs radarai, kurie ir stebėjo Vilniaus oro erdvę. Kalnelių čia 4 ar 5, nelabai aukšti, su privažiavimu nuo kelio, radarui užvilkti į viršų.

Šiam kartui tiek. Ar vieta verta dėmesio – siūlau spręsti patiems. Iš vienos pusės, nieko super įspūdingo dalinyje kaip ir nėra, tačiau iš kitos – vieta šviežia, visai netoli miesto, turint pora laisvų valandų visai vertėtų užsukti ir pasivaikščioti. Žodžiu, aš kelionę užskaitau, ačiū už dėmesį.

Daugiau kelionės detalių galite pamatyti nuotraukų galerijoje!

Ekskursija po apleistą Liepkalnio radiotechninį batalioną

Gera žinia – Vilniuje turime dar vieną masinę apleistą vietą – nuo Liepkalnio radiotechninio dalinio pašalino aktyvią apsaugą (pamirsta.lt nuotr.)
+63