Gedimino kalno papėdė: neteks medžių ir turės skulptūrą skalikams

Skulptūros Lietuvos skalikams Vilniuje maketas (savivaldybės nuotr.).
Skulptūros Lietuvos skalikams Vilniuje maketas (savivaldybės nuotr.).
  © Savivaldybė

Vilniaus Gedimino kalno papėdėje vėl sumažės medžių, bet atsiras naujų pėsčiųjų takų, veja, apšvietimas ir lietuviškų skalikų skulptūra. Sostinė taps trečiuoju miestu Lietuvoje, įamžinusiu vienintelę lietuvišką šunų veislę. Skulptūras lietuviškam skalikui jau turi Telšiai ir Klaipėda.

Skulptūra skalikams Mindaugo ir Gedimino pašonėje

Kitą pavasarį Gedimino kalno papėdė, kur stovi apleista vasaros kavinė „Rotonda“, turėtų atgyti. Bus atnaujinamos pėsčiųjų kelio dangos, įrengtas apšvietimas, atnaujinta veja, želdiniai, pjaunami ir genimi seni medžiai. Atsiras ir nauja skulptūra lietuviškiems skalikams. Šią idėją sostinei pasiūlė Lietuvos medžiotojų draugija, priminusi, kad lietuviško skaliko veislė išvesta mūsų šalies medžiotojų ir yra viena seniausių medžioklinių šunų veislių. Idėjai, pasak sostinės savivaldybės atstovų, pritarė ir apklausoje dalyvavę vilniečiai.

Tris skalikus sukūrė skulptorius Romualdas Kvintas. Medžiotojai, savivaldybės atstovai įsitikinę, kad teritorija, kurioje yra paminklas Lietuvos karaliui Mindaugui ir LDK kunigaikščiui Gediminui, visai tinkama įsikurti ir didikų dvaruose laikyti pamėgtų šunų atminimo ženklui. Rašytiniai šaltiniai liudija, kad jau XV amžiuje kunigaikščiai į medžioklę pasiimdavo ir būrį skalikų.

Skalikas, kurį už pavadėlio laiko jūreiviška kepure pasipuošęs bronzinis berniukas, jau stovi ir Klaipėdos kruizinių laivų terminale. Prieš ketverius metus skulptūra su užrašu „Lietuvos skalikas“ atsirado ir Telšiuose. Jos atidarymas per miesto šventę virto tikromis iškilmėmis. „Ceremonija prasidėjo Katedroje mišiomis, skirtomis medžiotojams. Jie turėjo savo klubų ar būrelių vėliavas, o tie, kurie buvo su skalikais, stoviniavo prie šventoriaus.

Po mišių medžiotojai ir jų šeimų nariai su savo augintiniais bei šunų mylėtojai patraukė į miesto centrą – ten, aikštėje, pastatytas paminklas“, – rašo rajono laikraštis „Plungė“.

Medžių klausimas: kirsti ar saugoti?

Nors skulptūrą skalikams Vilniuje vieni miestiečiai vertina teigiamai, kiti – skeptiškai, daugiau diskusijų kelia medžių klausimas. Tvarkant teritoriją aplink „Rotondą“, ketinama nupjauti aštuonis „avarinius“ medžius, kuriuos pažeidęs puvinys, o kamienas palinkęs, ir apgenėti dar keturiolika.

„Prieš keletą dienų, lydimi arboristo (arboristai – specialistai, žinantys medžių ekosistemą, siekiantys išsaugoti juos sveikus kraštovaizdžio kontekste) Sigito Algio Davenio, apžiūrėjome pažymėtus medžius papėdėje. Tikrai yra papuvusių medžių, bet pažymėtų daugiau nei 14. Arboristo pastebėjimu, daugelį jų galima išgelbėti“, – „Facebook“ grupėje „Gelbėkime Vilniaus medžius“ parašė viena jos narė, mananti, kad taip bus naikinami tiek sveiki, tiek nesveiki medžiai.

Miesto medžiai, pasak paties S. A. Davenio, dažniausiai apgenimi nekvalifikuotai ir taip sužalojami. Be to, plečiantis miestui, prireikia tiesti komunikacijas, medžiai kartais tampa kliūtimi.

„Aplink „Rotondą“ yra tas vadinamas savivaldybės saugomas kaštonų žiedas, jį, kiek pamenu, irgi nori truputį praretinti, kirsti silpnesnius, kurie konkurencinėje kovoje skursta ir brolių po truputėlį marinami, bet kai kuriuos medžius galima išgelbėti. Gal ir nereikėtų nupjauti visų aštuonių medžių. Paprasčiausiai reikėtų daugiau tuo rūpintis: galima rasti daugiau lėšų kabeliams aplink nutiesti, šaknis išsaugoti – viskas įmanoma“, – sakė specialistas.

Parke medžių, jo nuomone, pasodinta kiek per daug ir per tankiai, bet tai galima išspręsti tvarkant jų lajas, šaknis. „Neginu aš visų, nes yra ir paliegėlių – ilgą laiką medžiai buvo marinami, dabar reikia daug laiko ir pastangų, kad išgyventų. Bet dabar daugelis sprendimų priimami žiūrint ne į konkretaus medžio fiziologiją, o labai mechaniškai, mužikiškai, sprendžia viską praktiškai direktorė (Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato vadovė), mūsų net neatsiklausia“, – sakė S. A. Davenis, manantis, kad miesto strategai dažnai priima sprendimus neatsižvelgdami į tikrąją situaciją.

Seniems parko medžiams tarpti sąlygos ne pačios geriausios – aukštai sukilę vandenys, jų šaknys ne itin stiprios, o tikimybė, kad jie išvirs, santykinai didelė. Tačiau, paieškojus lėšų ir specialistų, daugelį jų galima būtų išgelbėti. Tuo labiau kad aplink „Rotondą“ auga daugiau nei trisdešimt kaštonų, savivaldybės tarybos sprendimu paskelbtų saugomu botaniniu gamtos paveldo objektu.

Vis dėlto Vilniaus savivaldybė gelbėti medžių ar vietoje nukirstų sodinti naujų neketina. „Medžių atsodinta nebus, nes atsižvelgta į Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos nuomonę, jog ši parko dalis yra per tamsi – dėl tankaus apsodinimo neprasiskverbia saulės šviesa“, – paaiškino savivaldybės Ekonomikos ir investicijų departamento Investicinių projektų skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Lajauskaitė.

Vilniaus pilių parko teritorijos tvarkyti skirta 57 tūkst. eurų, didžiąją dalį finansuoja Aplinkos ministerija, likusią – sostinės savivaldybė.

Gedimino kalno papėdė: neteks medžių ir turės skulptūrą skalikams

Skulptūros Lietuvos skalikams Vilniuje maketas (savivaldybės nuotr.).