Pokyčiai: moterys į šauktines, vyrai į tėvystės atostogas?

Kariuomenėje daugėja moterų
Kariuomenėje daugėja moterų
  © Andrius Vaitkevičius

Politikams prakalbus apie šauktinių tradicijos grąžinimą, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą užplūdo skundai, kad šauktinių pareiga nebus privaloma moterims. Daugiausia dėl to skundėsi vyrai. Vienos moterys tapti šauktinėmis nesiveržia, kol neaišku, kaip tai paveiks jų karjerą, išsilavinimą, padėtį darbo rinkoje. Kitos, priešingai, įsitikinusios, kad dėl vyraujančių stereotipų moterims būtų sunku patekti į kovinius dalinius ar specialiąsias pajėgas – tektų sėdėti prie popierių. Trečios norėtų turėti galimybę atlikti alternatyviąją tarnybą – ne bėgioti miškais su ginklais, bet išmokti panaudoti kitus turimus įgūdžius, jei būtų kviečiamos į visuotinius apmokymus.

Daryti karjerą kariuomenėje sunkiau nei vyrams?

„Lietuvoje vis dar negali tikėtis, kad, būdama moterimi, pateksi į kovinius būrius – kariuomenėje geriausiu atveju pasiūlys sėdėti kabinete su popieriais. O vyrams – genetiškai, ne psichologiškai – galimybės visos, jie tik nenori“. Tokį pastebėjimą savo paskyroje „Facebook“ parašė vilnietė Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (TSPMI) studijuojanti Kornelija Dūdaitė, sporto salėje prisiklausiusi vyrų kalbų apie tai, kaip pašaukti į kariuomenę emigruos, ir argumentų, jog jie mokesčių mokėtojai, kuriuos ginti privalo NATO.

„Negins tokie kaip jūs, gins tokios kaip aš“, – neištvėrė mergina ir demonstratyviai ėmė daryti pritūpimus su svarmenimis, kol sporto salėje buvę ir kariuomenės idėją pliekę vyrukai pasišalino.

Šiek tiek ironiškas įrašas apie tai, kad tarnybos vengiančių jaunuolių vietas užims merginos, sukėlė tikrą audrą socialiniame tinkle. Ne menkesni žaibai svaidomi ir dėl galimybės į šauktines imti moteris. Šiuo metu pagal įstatymus lyties, amžiaus ir socialinės padėties reikalavimai šauktiniams į privalomąją karo tarnybą nelaikomi lygių galimybių pažeidimu.

Šauktinių idėjai pritarianti tarptautinių santykių magistro studijas pasirinkusi K. Dūdaitė, jei tik pavyks suderinti su mokslais, rinksis bazinius karinius mokymus ir sieks profesionalios karjeros specialiosiose pajėgose. Jai neramu tik dėl to, ar dėl griežto protokolo jos kandidatūra nebus atmesta, bet pasiryžo, jei reikės, investuoti į operaciją, kurios metu būtų užsiūtos nuo tuščiavidurių auskarų – tunelių – ausyse likusios skylės.

„Dėl šauktinių kariuomenės dabar daugiausia triukšmo kelia vyrai, norėdami įrodyti, kad jie – mokesčių mokėtojai, išlaikantys šitą valstybę ir nenorintys prarasti savo karjeroms tokių reikšmingų devynių gyvenimo mėnesių. Tuo metu moterys kaip galimos šauktinės lieka neminimos.

Būdama moteris ir domėdamasi viešuoju diskursu apie moterų galimybes, suprantu, kad mūsų šaukimas į kariuomenę Lietuvoje kol kas sunkiai įsivaizduojamas žingsnis dėl mąstyme ir suvokime vyraujančių stereotipų, kad moterys vienaip ar kitaip negali prilygti vyrams, todėl joms patekti į kovinius dalinius ar specialiąsias pajėgas išlieka labai sudėtinga. Tačiau visi kažkodėl pamiršta tai, kad svarbiausias gero kario bruožas – motyvacija. O kuo toliau, tuo daugiau atsiranda motyvuotų savo kraštą ginti moterų, kurios pilietinę pareigą atliktų ne prasčiau, o dažnai netgi geriau negu vyrai“, – aiškino tarptautinių santykių programos studentė, priminusi Izraelio pavyzdį, jos nuomone, įrodžiusį, kad moterų šaukimas valstybei naudingas.

Abi lytys turėtų būti šaukiamos atlikti pareigos tėvynei, ir nors studentė nesitiki, kad artimiausiu metu mūsų šalyje bus svarstoma tokia galimybė, lyčių lygybė šiuo klausimu galėtų parodyti, į ką mes lygiuojamės. Lietuvoje moterys karjeros kariuomenėje gali siekti dažniausiai administracinėje struktūroje, o, tarkime, Jungtinėse Amerikos Valstijose į elitinius SEAL (karinių jūrų pajėgų komandosų) dalinius jau leido stoti ir moterims.

„Aišku, galima rinktis bazinius karinius mokymus ir toliau bandyti patekti į kovinius būrius, tačiau tam reikia pereiti kur kas sunkesnius kelius nei analogiškų siekių turintiems vyrams. Paradoksalu, bet vyrai garsiai skelbia, kaip šaukimas į kariuomenę sumažins jų karjeros galimybes ir vertę darbo rinkoje, nors moterys vien dėl lyties susiduria su identiška problema, o po motinystės atostogų jų galimybės grįžti į darbo rinką išties stipriai sumažėja. Tad jei kalbėtume apie lyčių lygybę, visai sąžininga, kad dėl lyties jie susidurs su analogiškais sunkumais“, – įsitikinusi K. Dūdaitė.

Nusprendusios tapti savanorėmis, pasirinkti bazinius karinius mokymus, moterys gali prisidėti prie krašto gynybos – tiesa, vis dar trūksta informacijos apie galimybes siekti profesionalios karės karjeros studijuojant.

Gąsdina fiziniai sunkumai, nežinomybė dėl ateities

„Aš labai bijau kraujo ir atvirų lūžių. Žinoma, šaudyti visada norėjau išmokti, norėtųsi, ekstremaliai situacijai atsitikus, žinoti, kaip elgtis – nes dabar visi žinome ne per daugiausiai“, – prisipažino Vilniaus „Kibirkšties-VIČI“ komandoje žaidžianti krepšininkė Ieva Šimkutė.

Mintis tapti šauktine jos nevilioja: kareiviški užsiėmimai neatrodo patrauklūs, be to, merginai rūpi karjera. Jai mieliau kovoti krepšinio aikštelėje, o privaloma karo tarnyba sujauktų ir karjerą, ir šeimyninį gyvenimą, vaikų planavimą. Krepšininkė jau patyrė, kad net ir jai, fiziškai stipriai, buvo sunku įveikti parodomąsias kariškių kliūtis, kurias teko išmėginti per sezono atidarymą. „Žinau daug sportininkų, kurie dalyvavo kariškių paruošime, tai net graikų-romėnų imtynininkai, kurie turi daug jėgos, yra tvirtai sudėti, turėjo keblumų apmokymuose, ypatingai ilguose žygiuose. Neįsivaizduoju savęs su didele sunkia kuprine brendant per upes, purvą, įveikiant kliūtis ir ilgus atstumus“, – atvirai kalbėjo I. Šimkutė.

Devynių mėnesių karinius apmokymus atlaikę naujokai, tiek vyrai, tiek moterys, kuriam laikui iškristų iš įprasto gyvenimo ritmo, tai gali atnešti neprognozuojamų pokyčių jų karjerose, asmeniniame gyvenime. „Aš esu profesionalios kariuomenės šalininkė, nes manau, kad specialiai tam ruošti žmonės gali daugiau nei devynis mėnesius mokęsi ir neaišku, ar išmokę, eiliniai žmonės, kurie realaus karo atveju taptų lengvu taikiniu. Sutikčiau, kad šauktinių kariuomenė karo atveju būtų logiška, jeigu turėtume nuoseklią ir apgalvotą karinio parengimo sistemą, pradedant jau nuo mokyklos“, – savo nuomonę išdėstė vilnietė valstybės tarnautoja Reda Skeivytė.

Įsitvirtinę gyvenime, mokantys nemažus mokesčius, kuriantys darbo vietas žmonės, priversti savo veiklas laikinai nutraukti, anot jos, paskui taip lengvai jų atkurti gali nebepajėgti. Tarnautoja neįsivaizduoja ir emigrantų sugrąžinimo į tėvynę atlikti karinę tarnybą mechanizmo. „Dar vienas aspektas dėl nelygybės tarp profesionalų karių ir šauktinių – pirmieji tarnaudami kariuomenėje nepatirs jokių asmeninių nuostolių, nes gauna atlygį, ir ne tokį mažą, o šauktiniai jo negaus, nukentės jų šeimos, įsipareigojimai. O, kalbant apie moteris šauktines, jos dažnai dar ir vaikus vienos augina“, – į galimas problemas dėmesį atkreipė R. Skeivytė.

Apsisprendus turėti šauktinių kariuomenę, reikėtų ir nuoseklios politikos, kad žmonės galėtų pasiruošti būsimiems pokyčiams, juos suprasti.

Moterys į šauktines, vyrai į tėvystės atostogas?

Lietuvos Respublikos įstatymai numato, kad tik vyrų šaukimo į kariuomenę negalima laikyti diskriminacija. Iš kitos pusės, tas pats įtvirtinta ir dėl skirtingo pensinio amžiaus, kurį jau siekiama suvienodinti. Įstatymai keičiasi priklausomai nuo kintančio visuomenės požiūrio, kuris ilgainiui tampa akstinu politikams siūlyti teisės aktų korekcijas. Tokioms korekcijoms, kurios leistų karo prievolę atlikti ir moterims, pritartų ne viena lygias teises ginanti organizacija – bet su tam tikromis išlygomis.

„Būtų įdomu, kaip vyrai, kurie mano, kad moterys turi eiti į kariuomenę, atsakytų į klausimą, ar jie sutiktų tuos devynis mėnesius eiti vaiko priežiūros atostogų“, – šyptelėjo „Moterų informacijos centro“ projektų vadovė Rugilė Butkevičiūtė.

Į kariuomenę, organizacijos atstovų nuomone, reikėtų kviesti tiek vaikinus, tiek merginas, prieš tai išsprendus aktualias problemas. „Jei atsirastų lengvatos šauktiniams, pavyzdžiui, stojant į aukštąsias mokyklas, tai jas gautų tik vyrai, o tai jau būtų diskriminacija. Juk pasaulyje šauktinių pareiga nėra naujas dalykas. Mes esame už tai, kad moterys ir vyrai turėtų lygias teises ir pareigas, moterys taip pat būtų šaukiamos atlikti privalomąją karinę tarnybą, tačiau taip pat norime vienodo darbo užmokesčio už vienodą darbą moterims ir vyrams, lygaus atstovavimo politikoje, šeimos ir darbo įsipareigojimų derinime.

Kalbant apie vyrų skundus Lygių galimybių kontrolieriui, galima sakyti, kad vyrai stereotipiškai linkę prisiminti lyčių lygybės nuostatas tada, kai jiems tai paranku. Kartais tenka girdėti – neškit pačios tuos sunkius maišus, stalus, juk lyčių lygybė“, – pastebėjo R. Butkevičiūtė.

Į privalomąją karo tarnybą žiūrint per asmeninių poreikių akinius, gali pasirodyti, kad ji priimtina nedaugeliui moterų, bet pažvelgus per lyčių lygybės prizmę, atrodys kitaip. Tiesa, R. Butkevičiūtė sutinka, jog šauktinėms moterims reikalavimai turėtų būti nustatyti pagal jų fizinius pajėgumus.

Galėtų būti šaukiamos alternatyviai tarnybai

Šauktinių pareigą kai kurios moterys laiko nereikalinga prievarta – laisvoje visuomenėje galima rinktis tapti savanore. Galima netgi pasirinkti pacifistinį kelią.

Vis dėlto valstybės strategai, nusprendę, kad jai reikia abiejų lyčių šauktinių, turėtų apgalvoti ir galimas pasekmes, numatyti žalos mažinimo ir maksimalios naudos derinimo priemones asmeninio ir visuomeninio gyvenimo kontekste – pavyzdžiui, vienos šalys moterims po privalomosios tarnybos visiškai finansuoja studijas. Tokius kelius matanti „Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio“ atstovė Rasa Žemaitė mano, kad neapgalvotas žmonių „išėmimas“ iš natūralios gyvenimo tėkmės yra prastesnis pasirinkimas nei stabili, garantuojanti saugumą ir pasirinkimą ne karo metu sistema.

„Mano požiūris į tėvynės gynybą gerokai platesnis nei neišaugti berniukiški žaidimai tankais ir kulkosvaidžiais su visa įsmurtinimo schema. Ypač turint mintyje šiuolaikinę kariuomenę su dabartine karo specifika – juk bėgioti po apkasus ir durtuvais smaigstyti priešininkus vargiai tektų. Manau, moterys sėkmingai gali būti šaukiamos alternatyviai tarnybai – medikės, mokytojos, informacinių technologinių, viešųjų ryšių, socialinių tinklų ekspertės ir panašiai. Belieka atkurti pagarbą tėvynės gynimo pareigai, motyvacinę sistemą, kad žmonės turėtų galimybę ramiai atlikti pareigą pagal savo išgales, gebėjimus, jėgas, turimą patirtį ir išsilavinimą“, – sakė R. Žemaitė.

Dabartinė visuomenė jau kitokia nei anksčiau, todėl, aktyvias mamas vienijančios organizacijos atstovės nuomone, galima pagalvoti ir apie kitokias galimybes atlikti pareigą tėvynei. 

Pokyčiai: moterys į šauktines, vyrai į tėvystės atostogas?

Kariuomenėje daugėja moterų
+2