​Vilniaus senamiesčio grožis atsiveria iš paukščio skrydžio

​Vilniaus senamiesčio grožis atsiveria iš paukščio skrydžio
​Vilniaus senamiesčio grožis atsiveria iš paukščio skrydžio
  © Organizatoriai
Alfa.lt
2015-03-03 15:39

Vilniaus senamiestis, 1994 metais įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, dažnai laikomas baroko šedevru, miesto svečiams ir gyventojams savo grožį atveria ir iš paukščio skrydžio. Tiesa, tam nereikia sparnų, užtenka apsilankyti Vilniaus senamiesčio bokštuose. Būtent šie architektūrinio paveldo objektai, pasinaudojus Ūkio ministerijos administruojama Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų parama, prikelti naujam gyvenimui, ženkliai prisideda prie miestą garsinančių lankytinų objektų.

Raudoni senamiesčio stogai iš 68 metrų aukščio

Į sostinę pažvelgti iš paukščio skrydžio galima ir iš Vilniaus universiteto. Jis įkurtas 1579 metais ir yra viena seniausių ir žymiausių Vidurio ir Rytų Europos aukštųjų mokyklų. Ilgą laiką būdamas vienintele aukštojo mokslo įstaiga Lietuvoje, universitetas darė didelę įtaką ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių kraštų kultūriniam gyvenimui, išugdė ne vieną mokslininką, poetą ir kultūros veikėją.

Vienas įspūdingiausių Vilniaus universiteto pastatų − Šv. Jonų bažnyčios varpinė. Šis istorinis pastatas jau seniai domino miestiečius ir miesto svečius, tačiau kol lankymasis buvo nesaugus, apžiūrėti varpinės iš vidaus galimybės nebuvo. Įspūdingai varpinei atgimti padėjo projekto „Vilniaus universiteto Architektūrinio ansamblio Varpinės tvarkomieji statybos darbai“ įgyvendinimui skirta 1,37 mln. eurų ES struktūrinių fondų parama. Po ilgiau nei metus trukusių tvarkybos darbų apleista varpinė tapo nauju traukos centru į Vilnių vis aktyviau plūstantiems turistams ir sostinės gyventojams, kurie dabar iš viršaus gali grožėtis miesto panorama.

„Įgyvendinus šį projektą, atsivėrė naujas lankytinas objektas, kuris suteikia galimybę iš pačios senamiesčio širdies vos per 20 minučių apžiūrėti visą UNESCO saugomą Vilniaus senamiestį“, − pasakojo Vilniaus universiteto muziejaus direktorius Ramūnas Kondratas. Vienas svarbiausių darbų, atliktų projekto metu, varpinės renovacija, kuri apsaugojo pastatą nuo nykimo. „Prieš projekto įgyvendinimą specialistai buvo nustatę, kad dar 50 metų ir netvarkomas pastatas ims irti. Todėl buvo itin svarbu kuo greičiau pradėti tvarkybos darbus. Renovuojant varpinę kilo diskusijos dėl lifto įrengimo, tačiau buvo nuspręsta, kad jo nebuvimas neleistų šeimoms su mažais vaikais, senjorams ar žmonėms su negalia apsilankyti ir pamatyti Vilnių iš paukščio skrydžio. Kylant ar leidžiantis liftu galima matyti vieną didžiausių varpinės interjero vertybių – glazūrą. Ji susidarė ant vidinių bokšto sienų per gaisrą, kai nuo didelio karščio lydėsi plytos“, − padarytus darbus įvardijo muziejaus direktorius.

Kiekvienas apsilankęs Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčios varpinėje gali pasigrožėti ne tik kvapą gniaužiančiais senamiesčio vaizdais iš 68 metrų aukščio. Varpinės antrajame aukšte įrengta vienintelė Baltijos šalyse Fuko švytuoklė ir nedidelė ekspozicija apie žymiausius Vilniaus universiteto dėstytojus ir studentus. Šis turistinis objektas per 5− 6 sezono mėnesius sulaukia 30− 35 tūkstančių lankytojų, todėl jo svarba sostinė kultūriniam gyvenimui neabejotina.

Vilniaus bažnyčios didžiuojasi savo unikalumu Baltijos šalyse

Vilniaus senamiestyje esanti Šv. Jonų bažnyčios varpinė didžiuojasi išskirtiniu, vieninteliu Baltijos šalyse objektu – Fuko švytuokle. O šalia Lukiškių aikštės įsikūrusi dominikonų vienuolijos Šv. Apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčia džiaugiasi savo lobiu – didžiausiu karilionu Baltijos šalyse, kurį sudaro 61 varpas. Šis mažai kam girdėtas instrumentas − tai tarpusavyje suderintų įvairaus dydžio varpų komplektas, kurį gali sudaryti iki 80 varpų.

Prieš kelerius metus prasidėjęs I-asis Kariliono įrengimo Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo dominikonų bažnyčios bokšte etapas, šiandien vilniečiams ir miesto svečiams leidžia džiaugtis akivaizdžiai matomais rezultatais. Pasinaudojus ES struktūrinių fondų parama, sutvarkyta bažnyčios pietinio bokšto išorė ir vidus, taip parengiant jį kariliono įrengimui. Bažnyčios lankytojai gali apžiūrėti bokštą, kuriame įrengtas vienintelis Baltijos šalyse tokio dydžio muzikos instrumentas ir iš arčiaus pamatyti čia eksponuojamo varpo maketą. Taip pat bokšte esančioje Šv. Jackaus koplyčioje įrengta ekspozicija, supažindinanti lankytojus su bažnyčios bei dominikonų istorija, kariliono instrumentu ir Lukiškių aikšte.

Vilniaus panorama: pamatyk, priartink, įsiamžink

Vilniaus senamiesčio širdyje stovinčią Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovoarkikatedros bazilikos varpinę drąsiai galime vadinti miesto simboliu. Ilgą laiką vilniečius ir miesto svečius savo išore masinęs objektas, po remonto darbų tapo atviru ir šiuolaikinius kultūrinio turizmo poreikius atitinkančiu statiniu. Kiekvienas apsilankęs katedros varpinėje turi unikalią galimybę pasigrožėti Senamiesčio ir Antakalnio panorama, šalia esančios arkikatedros bazilikos fasadu, iš arti apžiūrėti jį puošiančius meno kūrinius, patyrinėti Gedimino prospekto dominantę.

„Vilniaus arkikatedros bazilikos varpinė atsidarė 2014 metų pavasarį. Iki pat praėjusių metų pabaigos varpinėje apsilankė apie 25 tūkst. lankytojų iš įvairių pasaulio šalių: amerikiečiai, italai, rusai, lenkai. Didžiausias įvertinimas – jų atsiliepimai ir padėkos mūsų darbuotojams už nuostabias akimirkas, praleistas viduje“, − kalbėjo projekto vykdytojo VšĮ „Sakralus menas“ direktorė Sigita Maslauskaitė - Mažylienė. Jos vadovaujama įstaiga, gavusi beveik 230 mln. eurų ES struktūrinių fondų paramos, atliko Katedros varpinės remonto darbus.

Atliekant rekonstrukciją buvo stengiamasi ne tik parodyti pastato autentiškumą, bet tuo pačiu integruoti šiuolaikines technologijas. „Mėgstantiems naudotis išmaniaisiais įrenginiais arba negalintiems užlipti iki bokšto viršaus, bet norintiems pasigrožėti iš ten atsiveriančiais Vilniaus miesto vaizdais, siūlome išbandyti virtualią apžvalgą „Vilniaus panorama: pamatyk, priartink, įsiamžink!“. Lankytojai gali valdyti 52 m aukštyje įrengtas kameras, kurios rodo, kas vyksta aplinkui tuo metu, padeda lankytojams susipažinti su miesto panorama ir žymiais architektūros paminklais. Komiksų mėgėjai gali susipažinti su Vilniaus įkūrimo legenda, žaisdami edukacinį kompiuterinį žaidimą „Gedimino sapnas“, − apie viename seniausių ir aukščiausių senamiesčio bokštų įrengtas naujoves pasakojo S. Maslauskaitė-Mažylienė.

Vilniaus Barbakano siena, saugojusi nuo priešų, šiandien atveria miesto panoramą

Virš Vilniaus senamiesčio iškilusios kalvos, visų dar vadinamos Barbakanu, išsirikiavę senoviniai mūriniai pastatai – buvusios Vilniaus gynybinės sienos ir bastėjos liekanos. Šiandien šią vietą aplanko jaunimas, šeimos su mažais vaikais ir miestą lankantys turistai, kaip vietą, iš kurios atsiveria nuostabi miesto panorama.

Barbakano kalvos istorija prasidėjo XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje, kuomet jaučiant grėsmę besikuriančiai centralizuotos Rusijos valstybei, Vilniaus gyventojų prašymu sumūryta miesto gynybinė siena. Ją statyti privalėjo visi miesto gyventojai, o kurie negalėjo statyti mūrinės –aštriakuolių sieną. 1522 m. baigus sienos statybą, joje įrengti penki vartai, kurių XVII a. padvigubėjo, ir atsirado du gynybiniai bokštai. XVII a. pirmojoje pusėje prie gynybinės sienos, Bokšto kalne, buvo pastatyta bastėja.

XVIII a. Vilniaus bastėjai pradedant netekti savo gynybinių funkcijų, ilgainiui ji virto miesto šiukšlynu, o grioviai ir mūrai buvo užpilti. XX a. antroje pusėje pradėti archeologiniai ir architektūriniai tyrimai bei bastėjos atstatymo darbai. 1987 m. įrengtas muziejus, kuris nuo 2008 m. dėl infrastruktūros netinkamumo lankytojų aptarnavimui buvo uždarytas.

Siekiant išsaugoti šį savitą Vilniaus senamiesčio bei UNESCO saugomos kultūros paveldo vietovės objektą ir pritaikyti jį viešiesiems turizmo poreikiams, įgyvendinamas projektas „Vilniaus bastėjos liekanų pritaikymas viešosioms turizmo reikmėms“, kuriam skirta daugiau nei 2,48 mln. eurų ES struktūrinių fondų paramos. Tik praeitų 2014 m. lapkričio mėnesį vėl duris atvėrusi Vilniaus bastėja lankytojus pasitinka restauruotomis vidaus erdvėmis, kuriose dar šiais metais planuojama įrengti ginkluotės ekspoziciją, o Vilniaus miesto ir gynybinės sienos istorija bus pateikiama infoterminaluose bei audiogiduose.

Vilniaus bastėjoje atlikti ne tik vidaus tvarkybos, bet ir sklypo sutvarkymo darbai, įrengta apžvalginė aikštelė, nuo kurios Vilnius matosi tarsi ant delno. Lietuvos nacionalinio muziejaus direktoriaus pavaduotojos finansams Eglės Pekarskaitės teigimu, apsilankiusių lankytojų skaičiai išties džiuginantys. „Nuo atidarymo dienos, per kelis mėnesius jau apsilankė 4 tūkst. lankytojų. Didžioji dalis jų Lietuvos gyventojai, žinoję rengiamų laikinųjų parodų tematiką ir tikslingai atvykę jų apžiūrėti. Tikimės, kad ilgainiui didės ir užsienio turistų srautai, nes turizmo sferos atstovai, gidai, dar nebuvo suplanavę šio objekto lankymo, o dabar jis yra įtraukiamas į turistinį maršrutą.“

Vilniaus gynybinės sienos bastėjai tapus kultūrinio turizmo objektu Vilniaus senamiestyje, vilniečiai ir miestą lankantys turistai gali pasigerėti atsiveriančia panorama. Tuo pačiu šio objekto sutvarkymas paskatins aplink kurtis dar daugiau apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiančių verslo subjektų. Sutvarkytas sklypas, kartu su Tymo kvartalu, turi visas galimybes sudaryti sąlygas masinių renginių vykdymui, o tai skatintų privačių turizmo paslaugų teikėjus investuoti į turizmo paslaugų (apgyvendinimo, maitinimo, informacijos ir pan.) plėtrą.