​Kirs biurokratinio drakono galvas: kiek žmonių neteks darbo?

Biurokratija
Biurokratija
  © 123rf.com

Ūkio ministerijos (ŪM) specialistų parengtas verslo įmones kontroliuojančių valstybės institucijų konsolidavimo planas šiuo metu intensyviai aptarinėjamas Vyriausybėje, o pirmuosius įstaigų sujungimo, panaikinimo darbus ketinama atlikti jau šiemet. Optimizavimo programos kūrėjai kalba apie biurokratinio aparato mažinimą ir sutaupytas valstybės biudžeto lėšas, tačiau iki šiol tiksliai nėra aišku, kiek valstybės tarnautojų dėl minėtų ministerijos planų gali netekti savo darbo vietų.

Apie ŪM planus mažinti verslo įmones kontroliuojančių institucijų skaičių viešai prabilta dar praėjusiais metais. Šiai iniciatyvai buvo pasitelkti UAB „Civitta“ nepriklausomi ekspertai, kurie atliko ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų vykdomų priežiūros funkcijų peržiūrą ir parengė konsolidavimo planą, kuriam, kaip Alfa.lt informavo ŪM, 2014 m. vasarį pritarė Vyriausybės strateginis komitetas. Ministro pirmininko potvarkiais buvo sudaryta 11 tarpinstitucinių priežiūros sričių konsolidavimo procesų darbo grupių.

Giganto idėjos atsisakyta

Kone daugiausia dėmesio iš ŪM parengtos institucijų konsolidavimo programos siūlymų sulaukė idėja į vieną gigantišką už mokesčius ir rinkliavas atsakingą instituciją sujungti Valstybinę mokesčių inspekciją ir Muitinės departamentą. Šiai institucijai siūlyta perduoti dalį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodros“) ir atskiras Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) funkcijas. Vis dėlto šiam siūlymui nebuvo pritarta.

Kaip Alfa.lt pranešė ŪM, praėjusių metų rugsėjį Vyriausybės strateginis komitetas pritarė galutiniams vienuolikos priežiūros institucijų veiklos konsolidavimo procesų darbo grupių parengtoms konsolidavimo vizijoms ir jų įgyvendinimo pasiūlymams:

  • Audito ir apskaitos tarnyba, Turto vertinimo priežiūros tarnyba ir Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos bus sujungiami į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir bankroto valdymo instituciją;
  • Valstybinė ne maisto produktų inspekcija ir Lietuvos metrologijos inspekcija bus prijungta prie Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos;
  • Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Ryšių reguliavimo tarnyba ir Valstybinė energetikos inspekcija bus sujungiama į vieną daugiasektorinį reguliuotoją;
  • 10 teritorinių visuomenės sveikatos centrų bus sujungiami į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą;
  • Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba ir Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba bus jungiamos į vieną konsoliduotą instituciją;
  • vietoje Aplinkos apsaugos agentūros, Valstybinės miškų tarnybos, Lietuvos geologijos tarnybos 8 regionų aplinkos apsaugos departamentų verslo priežiūrą vykdys Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba, o minėtų institucijų nepriežiūrinės funkcijos perkeliamos į Aplinkos apsaugos agentūrą;
  • bus įsteigta Švietimo valstybinę priežiūrą vykdanti institucija, perduodant jai Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros atliekamą bendrojo ugdymo mokyklų ir Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro atliekamas profesinio mokymo įstaigų išorinio vertinimo funkcijas.

ŪM praneša, kad į konsolidavimo procesą įtrauktos 59 ūkio subjektų priežiūrą vykdančios institucijos. Sėkmingai įgyvendinus konsolidavimo planus, priežiūros institucijų skaičius sumažės 25 biudžetinėmis įstaigomis, 14-oje priežiūros institucijų bus atsisakyta besidubliuojančių, neefektyviai vykdomų funkcijų, jas paskirstant kitoms priežiūros institucijoms.

Valstybės tarnautojai. Kiek jų kris?

Siekiant įvykdyti verslo subjektų kontrolę atliekančių valstybės institucijų konsolidavimo programos tikslus, dar teks priimti ne vieną įstatymo pataisą. Vis dėlto ŪM tikisi priežiūros institucijų konsolidavimo procesus užbaigti iki 2016 metų vidurio, o kai kurie konsolidavimo sprendimai esą bus įgyvendinti iki 2015 metų liepos.

Alfa.lt atsiųstame ŪM atsakyme ūkio viceministras Gediminas Onaitis tikina, kad institucijų konsolidacijos programos tikslas yra sumažinti valstybės išlaidas efektyviau organizuojant darbą bei optimizuojant ūkio subjektų priežiūros veiklą. Vis dėlto viceministras pripažįsta, kad, vykdant pertvarką, teks atleisti ir ne vieną valstybės tarnautoją.

„Konsoliduojamų institucijų reorganizavimas neišvengiamai pareikalaus tam tikrų organizacinių, žmogiškųjų bei finansinių išteklių“, – atsiųstame laiške teigia G. Onaitis.

Alfa.lt klausiama ŪM taip ir nepateikė konkrečių skaičių, kiek valstybės tarnautojų būtų atleista iš darbo, vykdant valstybės institucijų pertvarkos planą. Ministerijos paskutiniais duomenimis, priežiūros institucijose priežiūrą atlieka per 8 tūkstančių darbuotojų (8 879 remiantis priežiūros institucijų 2014 m. birželio mėn. pateiktais duomenimis).

Duomenų, kiek darbuotojų ketinama atleisti valstybės institucijų konsolidacijos metu, Alfa.lt nepateikė ir ŪM konsolidacijos komisijos pirmininkas, Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis.

„Tikrai aš tokių duomenų neturiu, nes jų niekas turbūt ir nepasakys, kadangi rengiami teisės aktų projektai. Projektai eis į Vyriausybę ir kai kurie jau yra atėję ir eis į Seimą“, – sakė A. Mačiulis.

„Natūralu, kad bendrąsias funkcijas vykdančių žmonių sumažės: nebereikės galbūt ūkvedžių tiek, nereikės viešųjų pirkimų kokio specialisto, nereikės galbūt finansininkų. <...> Bet tai nereiškia, kad jie būtinai turi būti atleisti iš darbo. Vieni galbūt gali persikvalifikuoti į specialiųjų funkcijų vykdymą“, – apie darbuotojų mažėjimą kalbėjo Vyriausybės kancleris.

Tuo metu ŪM ekspertų komisijai, kuri kūrė valstybės institucijų konsolidavimo gaires, vadovavęs dabartinis aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas tikino, kad apie konkrečius skaičius, kiek valstybės tarnautojų bus atleista pertvarkos metu, nebuvo kalbėta.

„Paprastai apie 7–10 procentų žmonių galėtų būti atlaisvinti“, – apytikslę statistiką vis dėlto pateikė K. Trečiokas.

„Buvo noras iš tų sutaupytų (lėšų – Alfa.lt) ne tiek paimti tas lėšas, bet didinti atlyginimus, motyvuoti žmones arba, sakysime, vietoje raštinės darbuotojų padaryti inspektorių, kuris dirbtų tiesiogiai tos įstaigos funkcijose, nes daug kur gavosi taip, kad tas administracinis valdymo aparatas prilygo jau ekspertams ar konkretų darbą atliekantiems žmonėms arba net didesnis, o tai jau yra nenormalu“, – komentavo K. Trečiokas.

Taigi, turint omenyje, kad institucijose, kurios bus pertvarkomos, dirba 8 879 asmenys, teoriškai darbo gali netekti nuo 621 iki 888 darbuotojų.

Ūkio subjektų priežiūrą atliekančių institucijų veiklos konsolidavimo plane nurodoma, kiek išeitinių kompensacijų tektų sumokėti atleistiems iš darbo asmenims. Optimistiniu projekto įgyvendinimu pavadintame plane (visai pertvarkai būtų išleista 27 mln. Lt arba apie 7,8 mln. Eur) numatyta, kad išeitinėms kompensacijoms bus skirta 4,4 mln. Lt (apie 1, 274 mln. Eur). Konservatyviu projekto įgyvendinimu įvardytame plane (visai pertvarkai būtų išleista 40,5 mln. Lt arba apie 11,7 mln. Eur) išeitinėms kompensacijoms numatyta 6,5 mln. Lt (apie 1,88 mln. Eur).

Valstybės tarnybos įstatyme numatyta, kad valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Neįgaliajam, nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaikus (vaiką) iki 14 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius.

Paragino nesislapstyti

Alfa.lt kalbinta Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė teigė negirdėjusi apie ŪM parengtą verslo įmones kontroliuojančių valstybės institucijų konsolidavimo planą. Vis dėlto valstybės tarnautojų atstovė teigė esanti nustebusi, kad valstybės institucijų pertvarkos planuose viešai nenurodoma, kiek darbuotojų teks atleisti konsolidacijos proceso metu.

„Tokie dalykai neturėtų būti paslaptyje. Turėtų mūsų visuomenė, valstybės tarnyba būti atviresnė, kalbėtis su žmonėmis. Juk reikia ir kiekvienam pamąstyti apie savo ateitį, kokios galimybės likti valstybės tarnyboje, ir būtų gerai iš anksto žinoti. <...> Žmonės turėtų būti informuojami. Jeigu jau yra tie konsolidacijos planai, viskas numatyta, numatyta, kokios darbovietės, kokios įstaigos, kokios institucijos bus naikinamos, tai iš tikrųjų reikėtų atviriau skelbti visa tai“, – kalbėjo I. Petraitienė.

Pašnekovė patikino, kad jos vadovaujamos profesinės sąjungos atstovai nebuvo kviečiami bendradarbiauti, rengiant konsolidacijos programos gaires, nepaisant to, jog ŪM planuose kalbama apie valstybės institucijų reformą.

„Europoje yra visai kita situacija ir tiesiog su pavydu žiūrime į kitų Europos šalių bendravimą, bendradarbiavimą, bendrą darbą tiek Vyriausybės, tiek ir profesinių sąjungų. <...> Aš nežinau, kodėl mus taip iš Vyriausybės pusės atribojo“, – stebėjosi I. Petraitienė.