​Nebebus policininkų, kurie dirbs už mažiau nei 1000 eurų?
O ar neliks „žulikų“ ir kyšių?

Policijos reidas
Policijos reidas
  © Policija

Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis neišsižada savo tikslo siekti, kad minimalus policijos pareigūnų atlyginimas Lietuvoje siektų 1000 Eur (apie 3 453 Lt). Anot jo, tokį lygį būtų galima pasiekti 2017 m. Vis dėlto, kaip tikina tiek vidaus reikalų ministras, tiek ir policijos generalinis komisaras Linas Pernavas, pareigūnų darbo užmokesčio didinimas nėra vaistas nuo visų sistemos ligų, kurių viena didžiausių išlieka kyšininkavimas. Policijos vadovybei pritaria ir pareigūnų profesinių sąjungų pirmininkas Vladimiras Banelis, kuris pabrėžia, kad policijos sistema po krizės atsigauna, tačiau, anot jo, paskui ją nespėja valdžios atstovai, kurių darbingumas priklauso nuo rinkimų sezono.

Tikslą tikisi pasiekti pasibaigus kadencijai

Praėjusių metų lapkričio mėnesį vidaus reikalų ministru paskirtas buvęs policijos generalinis komisaras S. Skvernelis naujienų portalui Alfa.lt teigė pamenantis savo viešai deklaruotą tikslą – kad policijos pareigūnų algos Lietuvoje pasiektų Estijoje vyraujančių pareigūnų darbo užmokesčių lygį, tai yra kad mūsuose minimalus pareigūno atlyginimas siektų 1000 Eur.

„2017 metais mes jį (1000 Eur atlyginimą – Alfa.lt) pasieksime. <...> Bus priimtas Statutas vidaus tarnybos (Seimo – Alfa.lt) pavasario sesijoje, neabejoju, ir tai bus prielaidos pasiekti, kad vidaus reikalų sistemoje minimalus atlyginimas siektų tą sumą“, – sakė vidaus reikalų ministras.

Vis dėlto S. Skvernelis tvirtino, kad policijos pareigūnų algų ir visai sistemai skirto finansavimo didinimas nėra kelias į permainas. Kiek anksčiau ministras pasakojo, kad Estijoje minimali policijos pareigūnų alga išaugo po nuosekliai vykdytų pertvarkų, po institucijų optimizavimo procedūrų, po pareigūnų skaičiaus mažinimo.

„Mano kaip ministro reikalas yra padaryti, kad tie darbo santykiai, kurie visoje vidaus reikalų sistemoje egzistuoja, būtų lankstūs, atitiktų atitinkamą darbo krūvį, pasiektų rezultatą. Kryptis, tai yra kai orientuojamasi į procesą, o ne į rezultatą, netenkina. Iš esmės tai yra ne užmokesčio klausimas, o vidinių pertvarkų, vidinių tobulinimų ir funkcijų optimizavimo klausimas“, – aiškino S. Skvernelis.

Panašia nuomone dėl policijos pareigūnų atlyginimų su Alfa.lt pasidalijo ir dabartinis policijos generalinis komisaras L. Pernavas.

„Taip, mano noras yra toks, kad policininkai tikrai uždirbtų daugiau. Sumos įvardinti aš nenorėčiau, bet norėčiau, kad užmokestis būtų orus ir toks, kuris leistų policininkui darbe galvoti apie darbą, o ne verstų galvoti apie tai, kaip jam išlaikyti šeimą. Ar pasieksime estų lygį? Aišku, galime į estus, į suomius, į vokiečius lygiuotis. <...> Taigi, sakyčiau, kad nebūtinai 1000 eurų, o minimaliai orus atlyginimas“, – komentavo L. Pernavas ir pabrėžė, kad šiuo metu visas dėmesys turėtų būti skiriamas ne pareigūnų atlyginimas, o pačios profesijos, darbo vietos patrauklumui didinti.

Tuo metu Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininkas Vladimiras Banelis, dalyvavęs ne viename susitikime su Estijos ir kitų šalių pareigūnais, teigė tikintis, kad 2017 m. Lietuvos pareigūnų minimali alga galėtų siekti 1000 Eur.

„Taip, iš principo realu. Aš tikiuosi, kad ministras ne tik liks prie kalbėjimo, bet ir imsis iniciatyvų“, – Alfa.lt sakė V. Banelis.

Didesnė alga – ne išeitis: „žulikas“ ims kyšius, gaudamas ir 2000 Eur

Policijos departamento duomenimis, 2014 m. bendras registruotų papirkimų skaičius policijos sistemoje padidėjo 3,5 proc. (2014 m. fiksuoti 896 papirkimų atvejai), palyginti su 2013 m. (2013 m. fiksuoti 866 papirkimo atvejai), 35 proc., palyginti su 2012 m. (2012 m. fiksuoti 662 papirkimo atvejai), ir 133 proc., palyginti su 2011 m. (2011 m. fiksuoti 385 papirkimo atvejai).

Vidaus reikalų ministras S. Skvernelis teigė, kad su korupcijos apraiškomis policijos sistemoje aktyviai kovojama ne vienerius metus, šioje srityje darbuojasi Imuniteto valdybos pareigūnai, rengiamos įvairios akcijos, tarp kurių – ir vaizdo fiksavimo prietaisai pareigūnų tarnybiniuose automobiliuose. Ministras pripažino, kad didesnis darbo užmokestis sumažina pareigūnų pagundą imti kyšius. Vis dėlto, S. Skvernelio teigimu, atlyginimo kėlimas, siekiant pažaboti kyšininkavimą, nėra universali išeitis.

„Jeigu yra „žulikas“, tai jis ims neteisėtą atlygį, turėdamas ir 1000 eurų, ir 2000 eurų (atlyginimą – Alfa.lt). Čia yra ne tame esmė. Esmė yra mentaliteto perlaužime, kontrolės sistemos įvedime ir kitų žmonių pritraukime. Vien atlyginimų pakėlimas šitoje vietoje neišspręs problemos“, – tikino vidaus reikalų ministras.

S. Skverneliui pritarė ir policijos generalinis komisaras L. Pernavas. „Reikia atkreipti dėmesį, kad mums buvo siūlomi kyšiai – aš apie realius dalykus kalbu, – siekiantys 40 tūkstančių, 80 tūkstančių litų. Tai reikia suprasti, matyt, kad vienas ar kitas šimtas litų (pridėtų prie atlyginimo – Alfa.lt) šiuo atveju problemos tikrai neišspręs“, – aiškino L. Pernavas.

Policijos vadovas pabrėžė, kad pastaruoju metu kovoje su korupcija sistemoje imtasi keisti taktiką ir didesnis dėmesys pradėtas skirti tiems, kurie siūlo kyšį pareigūnams.

„Šitame procese dalyvauja dvi pusės, tai yra vieni, kurie duoda ar pasiūlo, ir kiti, kurie bando paimti arba paima. Ilgą laiką dirbome „į vidų“, dirbome su savo darbuotojais, bet pamatėme, kad būtinai į šį procesą reikia įtraukti abi puses“, – komentavo L. Pernavas.

NPPSS vadovas V. Banelis savo ruožtu pažymėjo, kad kyšininkavimas policijoje galėtų būti pažabotas tik kompleksinėmis priemonėmis.

„Reikia, kad žmonės brangintų savo darbą, visų pirma, kad turėtų būti adekvačios socialinės garantijos, kad jie bijotų prarasti tą darbą. <...> Anglijos kolegos aiškiai parodo ir pasako savo pareigūnams – „štai, per tiek ir tiek metų gali uždirbti tokią ir tokią sumą, o ją uždirbęs tu pretenduoji į tokią pensiją“. Ir klausia, ar nori pareigūnas uždirbti tiek. Jei nori, tai paaiškina, kad reikia tarnauti nepriekaištingai, o jei „elgsiesi kitaip, tai prarasi tuos pinigus“. Tai toks sumų išdėstymas pareigūnus motyvuoja“, – apie motyvacines programas pasakojo V. Banelis.

Prašo nesikišti

NPPSS pirmininkas V. Banelis teigė, kad šiuo metu jaučiama, kad Lietuvos policija atsigauna po šalį 2008 m. užklupusios krizės. Pasak pareigūnų atstovo, policijos atsigavimą rodo ne tik nuosekliai augantis Policijos departamento finansavimas, didėjantys pareigūnų atlyginimai, bet ir besikeičiantis žmonių požiūris į policiją. 2011 m. visuomenės pasitikėjimas policija siekė 58 proc., o 2014 m. – 70 proc.

V. Banelis pažymėjo, kad nuolatiniuose susitikimuose su Seimo (Teisės ir teisėtvarkos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų nariai), prezidentūros atstovais, policijos vadovybe ir profesinės sąjungos nariais rodo iniciatyvą ir pateikia konkrečias priemones tobulinti tiek policijos, tiek ir visą vidaus reikalų sistemą. Vis dėlto, pasak NPPSS vadovo, šis iniciatyvumas ne visada yra lydimas politikų paramos.

„Jie (politikai – Alfa.lt), sunkmečiu laužydami policijai ir teisėsaugai stuburą, kuri išgyveno ir sugeba taip kapanotis iš minimalių resursų, net pelnyti ne jų, o žmonių pasitikėjimą, akivaizdžiai atsilieka, turi patys jungti 6 pavarą ar aukštesnę, kad pasivytų. Policija jau padarė tiek daug namų darbų, kad reikia jų sprendimo, o jie jų nepriima.

Taigi taip stabdoma teisėsaugos pažanga, nors ateina ir iš tribūnų aiškina, kad „gal kažką ten reikia patobulinti“. Galima patobulinti, bet atriškite rankas. Statutas gali duoti priemonių, kad galėtume eiti ir Estijos keliu. Estija turi savo įstatymą, pagal kurį ir gali tvarkytis, bet ten politikai nuolat nesikiša. O mūsų politikai yra nuolatiniame pavojuje, jų motyvacija yra linkusi sutrikti, ypač po rinkimų. Jeigu jiems imame taikyti specialias priemones – programas, akcijas, protestus, tai pavyksta juos reabilituoti ir atstatyti jų motyvaciją“, – komentavo V. Banelis.

Daugiausiai didėjo mažiausiai uždirbantiems

2014 m. Lietuvos policijos veiklos ataskaitoje nurodoma, kad pernai didėjo darbo užmokestis mažiausiai uždirbantiems pareigūnams. 2014 m. policijos pareigūnų darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, vidutiniškai padidėjo 172 Lt, iki 3 200 Lt, iš jų: pirminės grandies pareigūnams (patruliams, postiniams, vyresniesiems ir vyriausiesiems patruliams, kovotojams) 145 Lt, iki 2 637 Lt (2 026 Lt į rankas), vidurinės ir aukštesniosios grandžių pareigūnams (tyrėjams, specialistams, padalinių vadovams) – 182 Lt, iki 3 473 Lt (2 639 Lt į rankas).

Policijos departamentas praneša, kad 2014 m. visiems (apie 8 450) 1–10 kategorijų policijos pareigūnams buvo mokamas didesnis darbo užmokestis.

Departamento duomenimis, pradėjusių tarnybą patrulių ir postinių vidutinis darbo užmokestis yra 1 598 Lt (apie 1 277 Lt į rankas), specialistų – 2 070 Lt (apie 1617 Lt į rankas), tyrėjų – 2 160 Lt (apie 1 682 Lt į rankas).

Po 20 metų tarnybos patrulių ir postinių darbo užmokestis yra 2 719 Lt (apie 2 085 Lt į rankas), vyresniųjų patrulių ir vyresniųjų postinių – 2 901 Lt (apie 2 216 Lt į rankas), vyriausiųjų patrulių ir vyriausiųjų postinių – 3 135 Lt (apie 2 384 Lt į rankas), specialistų – 3 159 Lt (apie 2 402 Lt į rankas), tyrėjų – 3 300 Lt (apie 2 508 Lt į rankas), vyresniųjų tyrėjų ir vyresniųjų specialistų – 3 631 Lt (apie 2 760 Lt į rankas), vyriausiųjų tyrėjų ir vyriausiųjų specialistų – 3 961 Lt (apie 3 010 Lt į rankas), skyrių viršininkų – 4 660 Lt (apie 3 542 Lt į rankas).

​Nebebus policininkų, kurie dirbs už mažiau nei 1000 eurų?

Policijos reidas