​Per streso valdymą – į save

Rita Regalė
Rita Regalė
  © Organizatoriai
Alfa.lt
2015-02-12 19:00

„Kalbėdami apie stresą žmonės labai dažnai painioja terminus. Blogos žinios, konfliktai, finansiniai sunkumai, traumos, prastas maistas, užterštumas – anaiptol ne stresas. Stresas yra mūsų reakcija į visus šiuos dirgiklius, reakcija į patį gyvenimą“, – pokalbį apie tai, kodėl dauguma žmonių gyvena nuolat patirdami stresą, pradeda lektorė, asmenybės ugdymo trenerė Rita Regalė.

Jos teigimu, žmonijos nuo streso ir kasdienių įtampų neišgelbės galybė informacijos internete, medikų patarimai ar kalnai knygų, parašytų šia tema.

„Vieni tiesiog intuityviai žino, kaip valdyti stresą, ir tuo naudojasi iš įpročio, kiti galbūt žino, bet nesinaudoja, tretiesiems trūksta ir žinojimo, ir valios kapstytis iš diskomforto būsenos. Mūsų savijauta ir gyvenimo kokybė priklauso ne nuo žinių kiekio, o nuo kasdienio minčių avilio galvoje, elgesio įpročių, kalbų ir požiūrio į patį gyvenimą“, – pastebi lektorė R. Regalė.

Stresas – ne žmonijos rykštė, tai – nuolatinis palydovas, su kuriuo reikia išmokti sutarti, sako asmenybės ugdymo trenerė.

„Yra teigiamas stresas – eustresas ir neigiamas – distresas. Eustresas mus skatina veikti, planuoti daryti. Pavyzdžiui, tokį stresą jaučia sportininkai prieš varžybas ar lektoriai prieš seminarą. Distresas yra neigiama mūsų reakcija, tai – tas stresas, kuris išvargina, sukelia chroniškas ligas. Distresas veda link depresijos, pykčio, nevilties ar net apatijos. Taigi, jei mūsų reakcija į stimulus yra neigiama – distresuojame, jei teigiama – eustresuojame“, – paprastai paaiškina pokalbininkė.

Yra pastebėta, kad aukštesnio intelekto, didesnio sąmoningumo, platesnių pažiūrų žmonės neutraliau reaguoja į stresą sukeliančias priežastis. Jie rečiau išgyvena distresą.

Kokie žmonės pirmieji pasiduoda įtampoms ir tampa neigiamų emocijų įkaitais? Asmenybės ugdymo trenerės R. Regalės teigimu, į šią kategoriją dažniausiai patenka emocijų nesugebantys suvaldyti, jautrūs, siauros pasaulėžiūros asmenys.

Nuolatinė įtampos būsena ne tik sukelia blogą nuotaiką, nerimą, bet ir fizinius skausmus, chroniškas ligas.

„Kiekviena liga, negalavimas,  emocinis nestabilumas mums ir parodo, kad su mūsų požiūriu yra kažkas negerai, kad „ne taip veikia mūsų galva“, kad ne tomis vertybėmis ir principais vadovaujamės savo gyvenime. Deja, daugiau nei 80 proc. žmonių gyvenimo realybė yra persunkta baimės, naikinančios harmonijos būseną. 

Visa sistema kurioje gyvename, skatina vartoti ir bijoti: mirties, ligų, vienatvės, karo. Ir tik mūsų pačių sąmoningumas yra tam priešnuodis. Egzistuoja daugybė streso valdymo technikų. Nustebtumėte sužinoję, kokios jos paprastos, greitai išmokstamos ir efektyvios“, – pasakoja R. Regalė.

Lektorė veda transformacinius asmenybės ugdymo seminarus internetu bei praktinius užsiėmimus, kurių metu moko efektyvių streso valdymo technikų. Dėl jų galima greitai suvaldyti kylančią įtampą, panikos būseną ir atsikratyti nemalonių emocijų lavinos. R. Regalės teigimu, yra tokių pratimų, kuriuos atlikus įmanoma vos per 5–7 minutes atsigauti net ir po didžiausio šoko.

„Kitas labai svarbus dalykas, ko mokau žmones, tai – ką daryti, kad nebebūtų ko valdyti. Dalijuosi žiniomis apie būdus, kuriais įmanoma pašalinti stimulus, sukeliančius neigiamas reakcijas, praktiškai mokomės, kaip užkirsti kelią šioms proto šiukšlėms, turinčioms vienintelį tikslą – paklaidinti neigiamų emocijų labirinte“, – sako asmenybės ugdymo trenerė.

Pokalbininkės žodžiais, pagerinti savo gyvenimo kokybę galima kasdien skiriant nors kelias minutes streso valdymo pratimams.

Transformaciniai seminarai, pasak specialistės, yra mažiau populiarūs už mokymus, kurių metu lektorius tik žodžiu perduoda informaciją.

„Natūralu, juk žmogui tokio tipo užsiėmimuose reikia daug ką daryti pačiam, mokymasis vyksta per veiksmus. Tokiu būdu gaunama ne tik žinių, suformuojami nauji įgūdžiai ir įpročiai, bet ir paspartinami esminiai mūsų požiūrio į patį gyvenimą pokyčiai“, – pastebi R. Regalė.

Pagrindinis lektorės patarimas tiems, kurie šiandien gyvena konfliktuodami su stresu, – pradėti veikti.

„Dauguma žmonių net nesusimąsto, kad viskas gali būti kitaip, nes elgiasi kaip robotai, galvoja tą patį, jaučia tą patį, daro tą patį ir turi tą pačią savo gyvenimo realybę. Mūsų gyvenimas yra toks, apie kokį mes nuolat galvojame. Jeigu žmogus galvoja, kad gyvenimas kančia, tai jis ir gyvens kančioje, bet, kai jam nusibosta arba kai jau nebegali to nuolatinio skausmo pakęsti, ateina laikas permainoms. 

Sėkmingi žmonės žino, kad keistis reikia nuolatos, kad mokytis reikia visą gyvenimą, nes mes visi ir atėjome į šią planetą tam, kad įveiktume visus apribojimus, kliūtis, nuolatos tobulėtume ir augtume“, – linki asmenybės ugdymo trenerė R. Regalė.