​Skandalingai sužlugdytą rekordinio kyšio bylą liepė tirti iš naujo

Verslo centras "Neapolis"
Verslo centras "Neapolis"
  © Archyvas
Tomas Dapkus | Alfa.lt
2015-02-04 07:06

Generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis panaikino daugybę Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorų, tarp jų ir apygardos vyriausiojo prokuroro Simono Minkevičiaus, nutarimų ir atnaujino ikiteisminį tyrimą dėl įtariamo rekordinio šalies istorijoje – tuomet beveik 6 mln. Lt (1,737 mln. Eur) – kyšio. Byla generalinio prokuroro pavaduotojo nurodymu perduota Kauno apygardos prokuratūros kontrolei.

Po aukšto prokuroro dėmesio – bylos griūtis

2013 metų kovą Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdybos pareigūnai, tirdami, kaip įtariama, nusikalstamą teisininkų bei bankroto administratorių veiklą, atliko kratas pas advokatus. Buvo pateikti įtarimai bankroto administravimu užsiimančios bendrovės „Valeksa“ partneriui Dariui Daubarui ir advokatui, per kurį kaip per tarpininką esą ir buvo sutarta perduoti rekordinį kyšį. Ikiteisminį tyrimą kontroliavo ir jam vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

Jau vykstant tyrimui įvyko atranka į Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pareigas, juo tapo Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras S. Minkevičius. Netrukus byla pradėjo strigti.

Gavęs įtariamojo D. Daubaro prašymą ir patikrinęs tyrimo medžiagą S. Minkevičius iš dalies patenkino įtariamojo prašymą ir konstatavo, kad neva buvo pažeistas baudžiamojo proceso įstatymas. Esą tyrimą organizuojantis prokuroras ir tyrimo terminų laikymąsi kontroliavęs aukštesnysis prokuroras nesiėmė visų priemonių, kad tyrimas būtų atliktas ir nusikalstama veika atskleista per kuo trumpesnį laiką.

Pastarieji – Klaipėdos apygardos Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Jevgenijus Michailovskis ir to paties skyriaus prokuroras Vitalijus Gulenkovas – šį sprendimą apskundė Generalinei prokuratūrai.

Generalinei prokuratūrai skundęsis dėl Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro S. Minkevičiaus nutarimo, po kelių mėnesių tas pats prokuroras V. Gulenkovas pats savo 2 metus kontroliuotą tyrimą dėl įtariama rekordinio Lietuvoje kyšio apskritai staiga nutraukė.

Nepavyko tyliai numarinti tyrimo

Kilus skandalui, kad nutraukta, kaip skelbta teisėsaugos, didžiausio kyšio byla, visų akys nukrypo į Klaipėdos apygardos vyriausiąjį prokurorą.

Buvęs STT Panevėžio valdybos vadovas, Seimo narys Povilas Urbšys tada pareiškė, kad visuomenei turi būti atsakyta, kodėl tyrimas dėl rekordinio kyšio tyliai nutrauktas.

„Kai nėra atsakyta, yra pagrindo manyti, kad nutraukta dėl to, kad atsakomybės išvengtų asmenys, kurie galėjo padaryti šitą nusikaltimą“, – sakė Seimo narys P. Urbšys.

Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras gynėsi nieko nežinantis.

„Prokuroras yra nepriklausomas ir priima sprendimus vadovaudamasis savo įsitikinimu, priimant šį sprendimą nedalyvavau“, – gynėsi Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras S. Minkevičius.

Gruodžio viduryje Generalinė prokuratūra perėmė bylą tikrinimui.

Nurodyta ikiteisminį tyrimą atnaujinti

Generalinio prokuroro pavaduotojas D. Raulušaitis, įvertinęs Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro S. Minkevičiaus, šios prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorų nutarimus, juos panaikino ir ikiteisminį tyrimą atnaujino, o bylą perdavė Kauno apygardos prokuratūros kontrolei. Tai Alfa.lt patvirtino Generalinėje prokuratūroje.

„Taip, kontroliuosime mes, tyrimą atliks STT Kauno valdyba“, – Alfa.lt sakė Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Tomas Staniulis.

Stambus nekilnojamojo turto objektas

Alfa.lt primena, kad prieš kelerius metus susipyko aukščiausios klasės verslo centrą Klaipėdoje valdančios įmonės „Neapolis“ akcininkai Romas Grigalevičius ir Viktoras Gleizeras. Šiame centre įsikūrusios bendrovės „Statega“ vadovas Vladimiras Stefanovas nutarė pasinaudoti šiuo ginču ir perimti pastatą. Iš pradžių ketinta iš abiejų savininkų nupirkti akcijas. V. Gleizeras savo 50 proc. paketą pardavė be didelių ginčų. Tačiau kitas savininkas – R. Grigalevičius – akcijų parduoti nepanoro. „Statega“ bankui „Swedbank“ sumokėjo daugiau kaip 31 mln. Lt „Neapolio“ skolų ir, tapusi didžiausia bei lemiamą balsą turinčia kreditore, iškėlė bankroto bylą. Teismas bankroto administratoriumi paskyrė bankrotų administravimu užsiimančios bendrovės „Valeksa“ partnerį, buvusį Valstybės saugumo departamento (VSD) kapitoną Darių Daubarą.

Rekordinis kyšis – 6 mln. Lt

Netrukus STT Klaipėdos valdyba paskelbė, kad įtariama, jog „Neapolyje“ bankroto administratorius kartu su Vilniaus advokatu už bankrutuojančios bendrovės 31 mln. Lt kreditorinio reikalavimo pripažinimą pareikalavo ir susitarė priimti beveik 6 mln. Lt neteisėtą atlygį. Pareigūnai teigė, kad tarp sulaikytųjų ir vienas bankrutuojančios įmonės akcininkų. „Valeksos“ biure ir suimtojo partnerio bei advokato namuose STT pareigūnai atliko kratas.

„Neapolio“ bankroto byla buvo patikėta vienai iš bankrotą administruojančių įmonių. Jie pamatė, kad yra galimybė pasinaudoti teise vesti bylą ir patvirtinti reikalavimą arba vilkinti, pareikalauti kyšį už jų neva greitą darbą“, – yra sakiusi nukentėjusiųjų advokatė Svetlana Baracevičienė.

Bylos duomenimis, buvęs VSD kapitonas D. Daubaras, būdamas „Valeksos“ bankroto administratoriaus įgaliotu asmeniu, kartu su advokatu Tomu Puzinu susitiko su „Statega“ vadovu V. Stefanovu jo kabinete ir tarėsi dėl 5,7 mln. Lt kyšio sąlygų. Esą T. Puzinas pasiūlė V. Stefanovui pasirašyti sutartis, bei išdėstydamas mokėjimų schemas per du etapus, taip neva siekdamas užmaskuoti kyšio reikalavimą, sudarant fiktyvius sandorius tarp įmonių už tai, kad „Neapolio“ bankroto administratorius D. Daubaras pripažintų, jo paties byloje Klaipėdos teisme, ginčijamus „Stategos“ kreditorinius reikalavimus už 31 mln. Lt sumą.

Buvo pasirašytas garantinis raštas, pagal kurį įsiteisėjus taikos sutartims „Statega“ didesnis nei 31 mln. Lt finansinis reikalavimas būtų teikiamas teismui kaip neginčijamas. Visa tai fiksuota teisėsaugos, nes nukentėjusieji veikė pagal teismo patvirtintą nusikalstamos veiklos imitavimo modelį.

„Garantinis raštas buvo modelio tikslas, ne duoti pinigus, o išgauti rašytinį patvirtinimą, už ką pinigai reikalaujami, nes kyšis ne už tai, kad atėjau ir nupirkau, o kyšis už tai, kad kažką atlikti ar neatlikti, tas garantinis raštas ir yra rašytinis įrodymas, už ką buvo reikalaujami pinigai“, – yra sakiusi nukentėjusiųjų advokatė S. Baracevičienė.

Kiti abejotini vyriausiojo prokuroro tyrimai

Verta pastebėti, kad dar dirbdamas Generalinės prokuratūros departamento prokuroru S. Minkevičius taip tyrė „Ūkio banko“ bylą, jog pagrindiniam įtariamajam Vladimirui Romanovui net nebuvo skirta kardomoji priemonė ir pastarasis sugebėjo pabėgti į Maskvą. Jei byla nebūtų perduota kitam prokurorui, įtariamuoju nebūtų patrauktas ir „Boslitos“ vadovas Gintaras Skorupskas. Įtariama, kad šis prieštaringos reputacijos Kauno verslininkas V. Romanovui suorganizavus padėjo iššvaistyti apie 15 mln. Eur, nors jį S. Minkevičius bandė palikti tik liudytoju.

„Vilniaus energijos“ byla taip pat į teismą pateko tik bylą perėmus iš dabar Klaipėdos apygardos vyriausiuoju prokuroru dirbančio S. Minkevičiaus. Tikrindamas informaciją, portalas Alfa.lt toliau aiškinasi, kokie galimi prokuroro S. Minkevčiaus tiesioginiai ar netiesioginiai ryšiai galėjo leisti sudaryti sąlygas, kad būtų vilkinami ar žlugdomi ikiteisminiai tyrimai.

Šio straipsnio autorius yra Tomas Dapkus, viešoje erdvėje apkaltintas daręs politikams įtaką, kuri galimai nedera su žurnalisto etika. Alfa.lt iš „MG Baltic Media“ įsigijus žiniasklaidos grupei „Naujienų centras“ T. Dapkus šiame portale nebedirba.