Ar tikslingi izoliatoriai vaikų socializacijos centruose?

Paauglys
Paauglys
  © 123rf.com
Alfa.lt
2015-01-28 12:14

Seimo kontrolierius Augustinas Normantas suabejojo nusiraminimo kambarių, arba kitaip vadinamų izoliatoriais, vaikų socializacijos centruose tikslingumu. Vis dėl to, jei būtų nuspręsta, kad nusiraminimo kambarius naudoti tikslinga, švietimo ir mokslo ministrui Dainiui Pavalkiui siūloma imtis priemonių, kad naudojant šiuos kambarius nebūtų pažeistos vaiko teisės ir užkirstas kelias neteisėtam specialiųjų priemonių naudojimui vaikų socializacijos centruose.

Apsilankę vaikų socializacijos centruose, kur siekta įvertinti talpinimo į nusiraminimo kambarius tvarką, taip pat laikymo juose sąlygas, Seimo kontrolieriaus patarėjai nustatė, kad tik dviejuose –„Gruzdžių“ ir „Saulutės“ socializacijos centruose nėra nusiraminimo kambarių, o vaiką ištikus nevaldomam emocijų protrūkiui su juo bendrauja socialinis darbuotojas, psichologas. Kituose – į nusiraminimo kambarius vaikai talpinami pažeidžiant teisės aktus, o Kauno vaikų socializacijos centre neteisėtai naudojamos papildomos suvaržymo priemonės – antrankiai, guminė lazda, ašarinės dujos.

Seimo kontrolierius A. Normantas atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis teisės aktais vaikui turi būti sudaromos palankios pozityvios socializacijos, resocializacijos ir ugdymo sąlygos, o tai reiškia, kad pirmiausia būtina taikyti švelnesnes nusiraminimo poveikio priemones:

„Teisės aktai numato, kad vaikas į nusiraminimo kambarį patalpinamas, tik tuomet, kai dėl nevaldomo emocijų protrūkio kelia pavojų savo ir aplinkinių saugumui. Tačiau daugelyje socializacijos centrų vaiko patalpinimas į nusiraminimo kambarį taikomas kaip nuobauda“.

Patalpinant į nusiraminimo kambarius ne visuomet nurodoma, ar vaiko elgesys kelia pavojų sau ir aplinkiniams. Be to, Vėliučionių, Vilniaus ir Kauno socializacijos centruose nusiraminimo patalpose vaikai laikomi itin ilgai – iki 24 valandų, kai izoliavimas turėtų būti taikomas tik kaip kraštutinė priemonė, o jos taikymas turėtų būti kaip įmanoma greičiau nutrauktas.

Seimo kontrolieriaus patarėjai Vėliučionių socializacijos centre nustatė, kad net dviejuose nusiraminimo kambariuose neužtikrinamos tinkamos laikymo sąlygos (nepakankamas apšvietimas, ventiliacija) – nesudaroma galimybė pasinaudoti tualetu.

„Teisės aktai numato, kad turi būti užtikrinta, kad vaikas nepatirtų kankinimų ar kitokio netinkamo elgesio ar bausmių, vaikui būtų garantuojama sveika ir saugi aplinka, taip pat nusiraminimo kambariai atitiktų jiems keliamus įrengimo reikalavimus“, – sako Seimo kontrolierius A. Normantas.

Jungtinių Tautų Komitetas prieš kankinimą dar praėjusių metų gegužę paragino Lietuvą peržiūrėti vaikų socializacijos centrų, kur yra laikomi nepilnamečiai administracinio sulaikymo sąlygomis, veiklą, taip pat paragino užtikrinti šių centrų stebėseną siekiant įgyvendinti Konvencijos prieš kankinimą nuostatų laikymąsi.

Lietuvoje veikia per 400 laisvės suvaržymo vietų. Tai ne tik kalėjimai, tardymo izoliatoriai pataisos namai ar areštinės, bet ir psichiatrijos įstaigos, pasienio užkardos, socialinės globos, vaikų globos namai.