Skvernelis: klastoti eurai Lietuvą pasiekia iš užsienio
Sulaikyti 7 įtariamieji

Antradienį po Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) surengtos spaudos konferencijos apie padirbtų eurų problematiką šalyje vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis patikino, kad policija nesnaudžia ir yra sulaikiusi jau septynis įtariamuosius, o iš 260 galimai padirbtų euro atvejų tik 20 pasitvirtino kaip klastotės.

„Tai, kas šiuo metu vyksta Lietuvoje, eskaluojama informacija apie galimai padirbtus eurų banknotus, noriu pasakyti: nuo sausio 1 dienos turime pradėtus 127 ikiteisminius tyrimus dėl galimai suklastotų eurų platinimo, realizavimų ar naudojimo atvejų. Ikiteisminio tyrimo metu yra išimta iš apyvartos 64 vienetai euro banknotų, kurių bendra suma – apie 10 tūkst. eurų. Iš tų išimtų banknotų patvirtinta tik apie 20 atvejų kaip klastotės“, – teigė vidaus reikalų ministras S. Skvernelis.

Jo teigimu, situacija šalyje dėl galimai suklastotų euro banknotų yra kontroliuojama. Esą galime pasidžiaugti, kad bent jau įsivedę naują valiutą neturime plėšimų, grobimų ir panašių atvejų.

Daugiausia galimai padirbtų banknotų užfiksuota prekybos centruose, parduotuvėse pagal regioną: Kaune, Vilniuje bei Alytuje. Dominuojanti galimai padirbta valiuta – 50 eurų.

„Neturime duomenų, kad Lietuvoje būtų platinami šalyje pagaminti eurai“, – pridūrė ministras, esą galimos klastotės Lietuvą pasiekė iš Vakaruose esančių šalių.

„Kriminalinės policijos biuras neseniai paskelbė informaciją, kad vienoje iš Vakarų Europos valstybių yra užkirstas kelias galimam eurų gaminimui, dėl to, manau, Baltijos regioną pasieks mažiau padirbtų euro banknotų“, – sakė S. Skvernelis.

Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Renatas Požėla užtikrino, kad policijai itin svarbu, kokiais keliais į Lietuvą patenka suklastoti banknotai ir kas už jų slepiasi, todėl iš visuomenės pusės naudinga bet kokia informacija.

„Kriminalinės policijos biuras vykdo tyrimų stebėseną ir įžvelgia tam tikrus bendrumus, sistemiškumus, sąsajas. Kai kuriuose tyrimuose matome, jog yra tam tikros perspektyvos ir tikime ikiteismine sėkme“, – teigė R. Požėla.

„Šiuo metu pareikšti įtarimai 7 asmenims, – teigė R. Požėla. Paklaustas, ar tai nusikalstamo pasaulio atstovai, patvirtino. – Be abejo, jeigu jie tuo užsiima.“

Ministras pridūrė, kad kai kurie įtariamieji – šiuo metu specialiose įstaigose, kitiems paskirta kitokia kardomoji priemonė, taip pat yra suimtų asmenų.

Vidaus reikalų ministras Lietuvos išskirti iš kaimyninių šalių nenori, esą jose taip pat nustatomi valiutos klastočių atvejai.

„Kalbant apie kaimynus latvius, praėjusiais metais nustatyti 968 suklastotų eurų atvejai, dėl kurių pradėti tyrimai, o Estijoje 347. Įvertinkime tai, kad šios šalys jau ne pirmus metus turi įsivedusios eurą. Jei dabartinę situaciją Lietuvoje vertintume kaip bandymą patikrinti valstybę, manau, jis baigsis niekuo“, – įsitikinęs sakė S. Skvernelis. Jis pridūrė, kad tai nėra vien tik Lietuvos, tačiau visos euro zonos problema.

Ministras gyventojams siūlė, įtarus, kad turima galimai padirbta valiuta, nemėginti jos realizuoti, bet kreiptis į policiją. Priešingu atveju realizavus padirbtą valiutą žmogaus statusas automatiškai pakeičiamas į įtariamojo.

Paneigė mitą

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas spaudos konferencijoje paneigė šiuo metu vyraujančius gandus, kad padirbtą valiutą galima gauti net iš bankomato.

„Noriu užtikrinti, kad bankinė sistema yra tas filtras, iš kurios nepatenka nė vienas padirbtas euras į apyvartą: kelis kartus yra tikrinama pinigų kokybė, visi bankomatuose esantys pinigai yra kokybiški. Pinigų priėmimo bankomatai, nors jie gali priimti suklastotus banknotus, jie yra identifikuojami ir atskiriami, o po to vykdomi tyrimai. Daugeliu atvejų asmenys, kurie įneša padirbtus pinigus, yra identifikuojami“, – užtikrino S. Kropas, kad padirbti pinigai iš bankomatų pasiekti visuomenės negali.

Skvernelis: klastoti eurai Lietuvą pasiekia iš užsienio

Padirbti ir tikri eurai
+5