​Prieš pat Kalėdas Seime – skandalingas ir „tvarkiečiams“ naudingas bandymas švelninti antikorupcines nuostatas

Skandalingas ir „tvarkiečiams“ naudingas bandymas švelninti antikorupcines nuostatas
Skandalingas ir „tvarkiečiams“ naudingas bandymas švelninti antikorupcines nuostatas
  © Alfa.lt fotomontažas

Prieš pat Kalėdas Seime šventiškas nuotaikas užtemdė politinės intrigos. Rytoj vyksiančio paskutinio parlamento rudens sesijos posėdžio metu Seimo nariai bandys skubos tvarka priimti Baudžiamojo kodekso pataisas, kurios ne tik sušvelnintų bausmes už kyšininkavimą, tačiau ir apskritai panaikintų baudžiamąją atsakomybę už prekybą poveikiu.

„Tvarkiečiai“ paprašė Seimo kalėdinės dovanos?

Šias pataisas prieš pat šventes Seimui pateikė frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovai. Būtent ši politinė jėga labiausiai galėtų būti suinteresuota kuo greičiau priimti Baudžiamojo kodekso pataisas, kadangi jos atstovai yra įklimpę ikiteisminiame tyrime dėl galimai neskaidrių viešųjų pirkimų Vidaus reikalų ministerijoje.

Šiame tyrime įtarimai pareikšti buvusiam vidaus reikalų viceministrui Algimantui Juocevičiui, ministro patarėjui Ervinui Raistenskiui, dviem verslininkams, „tvarkiečiams“ viešųjų ryšių klausimais patarinėjusiam Rolandui Skaisgiriui. Be jų, šešėlis krenta ir ant iš ministro posto pasitraukusio Dailio Alfonso Barakausko bei parlamentaro Rimo Antano Ručio – jiems suteiktas specialaus liudytojo statusas, nuo kurio, pasak teisininkų, tik vienas žingsnis iki tapimo įtariamuoju.

Pagal „tvarkiečių“ siūlomas pataisas, Baudžiamojo kodekso straipsnis „Prekyba poveikiu“ keičiamas į „Tarpininko kyšininkavimą“, o pagal jį nebūtų baudžiamas asmuo, kuris tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti kyšį – liktų tik bausmė už patį kyšio davimą.

Tad sankcijos grėstų tik tam asmeniui, kuris davė kyšį arba jį priėmė, o sąvokos „tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti“ ir „tiesiogiai arba netiesiogiai pažadėjo ar susitarė priimti kyšį“ būtų išbrauktos.

Be to, „tvarkiečiai“ siūlo švelninti bausmes tarpininko kyšininkavimo atveju davus ar paėmus didelės vertės (daugiau kaip 250 MGL, t.y. maždaug 32 tūkst. litų) kyšį. Šiuo metu už tai baudžiama laisvės atėmimu iki septynerių metų, o „tvarkiečiai“ tarp sankcijų siūlo įtraukti baudą, laisvės apribojimą bei areštą. Dar norima braukti nuostatą, kad už šias veikas būtų baudžiamas juridinis asmuo.

Parlamente sudarytas nebylus visų frakcijų susitarimas?

Minėtoms „tvarkiečiams“ naudingoms pataisoms po pateikimo pritarta jau gruodžio 18-osios vakare, kai Seimo salėje būta mažai parlamentarų. Tąsyk jas palaikė 39 politikai, 13 balsuodami susilaikė ir nė vienas nebalsavo prieš. Beje, pataisoms atvirai pasipriešinti tąsyk nenorėjo ne tik socialdemokratai, bet ir itin aštriai „Tvarką ir teisingumą“ kritikuojantys konservatoriai bei Liberalų sąjūdis. Negana to, Darbo partijai formaliai vadovaujanti Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė pasiūlė šias pataisas priimti taikant ypatingą skubą, o prieš pat rytojaus posėdį ryte jas formaliai apsvarstyti rinksis ir parlamento Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

Jei jis pritartų Baudžiamojo kodekso pataisai, parlamentarai jas galėtų galutinai priimti jau Seimo posėdyje. Buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos viršininkas, šiuo metu parlamentaras Povilas Urbšys, naujienų portalui Alfa.lt tvirtino, kad tokie politikų žingsniai akivaizdžiai parodo, kaip šiandien Seime išsikerojusi politinė korupcija.

„Jei kalbame apie politinę korupciją, tai šis įstatymo projektas būtent ir parodo, kiek ji išsikerojusi mūsų valstybės Seime. Taip, kaip praeitais metais Darbo partija bandė naikinti Baudžiamojo kodekso straipsnius, pagal kuriuos jos nariams formuojami kaltinimai (prisidengiant religinėmis bendruomenėmis bandyta panaikinti juridinę atsakomybę partijoms), taip dabar„Tvarka ir teisingumas“ bando panaikinti atsakomybę pagal straipsnį, kur pareikšti įtarimai, su ta partija susijusiems asmenims, t. y. R. Skaisgiriui ir Vidaus reikalų ministerijos buvusiems pareigūnams. Kai klausiame, kaip Lietuvoje atrodo mafija, čia yra akivaizdus pavyzdys – valdžios galios naudojamos tam, kad būtų išvengta atsakomybės už nusikaltimus.

Prekybos poveikiu straipsnis atitinka aukščiausius kovos su korupcija standartus. Keista tai, kad P. Gražulis su K. Komskiu, kalbėdami apie CŽV kalėjimus, šneka apie tai, kad mūsų valstybė korumpuota ir užvaldyta grupuočių, kad joje nėra nė kvapo demokratijos ar teisingumo, tai tokiais projektais jie tą kvapą matyt nori „sugrąžinti“. Savas kvapas turbūt nesmirdi“, – piktinosi politikas.

Tiesa, premjeras Algirdas Butkevičius sekmadienį viešėdamas LNK televizijos laidoje „Alfa“ savaitė“ vylėsi, kad prekybą poveikiu naikinančios pataisos nebus priimtos.

„Aš manau, kad nebus priimti tie įstatymai, kurie, kaip jūs sakote, yra paruošti ir teikiami dėl tam tikrų žmonių apsaugos. Aš tikiu, kad, einant laikui, vis tiek mes tobulėjame ir turime suvokti savo atsakomybę“, – tvirtino Vyriausybinės vadovas.

Vis dėlto, P. Urbšio teigimu, kol kas aukščiausi politikai linkę vienaip kalbėti, o patyliukais priiminėti visiškai kitokius sprendimus.

„Teko stebėti, kaip buvo balsuojama Darbo partijos siūlytame variante netraukti atsakomybėn partijos kaip juridinio asmens. Nors socialdemokratai ir konservatoriai neišreiškė savo palaikymo, jų pozicija buvo pasyvi, nes kas kas, bet valdžios partijos puikiausiai žino, kaip veikia politinė korupcija, tad jos yra suinteresuotos naikinti straipsnius, kurie joms nenaudingi. Lyg ir kategoriškai pritarti jam negalima, tačiau elgiantis pasyviai sudaromos sąlygos tokiems projektams Seime ir toliau stumtis.

Su Darbo partija bei „Tvarka ir teisingumu“ susijusios korupcinės bylos vienaip ar kitaip socialdemokratus padaro įkaitais. Jie, norėdami bet kurias kaina išlikti valdžioje, turi toleruoti tą situaciją, nors viešai kalba priešingai, tačiau balsavimo metu nėra noro sutrukdyti Seimo kriminalizacijai“, – sakė Seimo narys.

Pataisos gali niekais paversti strateginį užsienio politikos tikslą?

Kito Seimo nario, Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko, buvusio Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovo Vitalijaus Gailiaus teigimu, netgi, žvelgiant iš profesinės pusės, „tvarkiečių“ inicijuojamose pataisose daug trūkumų.

Antra, pagrindinė nuostata atsisakyti atsakomybės juridiniam asmeniui yra ydinga, nes visi papirkinėjimai tuomet ir bus per juridinį asmenį. Šiaip pats projektas kažkiek kerta pasitikėjimą valstybe, nes skubos tvarka švelninti antikorupcines nuostatas nesinorėtų. Jei jau pavyko praeiti pateikimo stadiją, tai teisėkūros procese dabar reikėtų Vyriausybės išvados dėl mūsų įsipareigojimų, teisinio reglamentavimo, nes, iškritus normai, atsiranda spragos“, – sakė politikas.

Tačiau yra ir dar vienas svarbus aspektas, į kurį galėjo būti neatsižvelgta. Anot V. Gailiaus, dabartinis antikorupcinis teisynas būtinas Lietuvai norint tapti turtingiausias šalis vienijančios Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nare.

„Šiandien vienas iš Lietuvos užsienio politikos tikslų – įstoti į EBPO. Viena iš pagrindinių to sąlygų – ratifikuoti EBPO konvenciją dėl papirkinėjimo tarptautiniuose verslo sandoriuose bei užtikrinti, kad nacionalinė teisė atitiktų šios konvencijos įsipareigojimus. Toks projektas iš esmės eliminuoja Lietuvos galimybę galimybę jungtis prie EBPO“, – apgailestavo politikas.