Savivaldybės baigia išprašyti iš maudyklų šunis

Šuo vandens telkinyje
Šuo vandens telkinyje
  © 123rf.com
Rugilė Audenienė
2014-08-03 14:18

Šuns maudynės upėje ar ežere gali kainuoti iki dviejų šimtų litų – jei pamatys ir praneš kiti mauduoliai. Vis dėlto žmonių labiausiai nugultuose paplūdimiuose kartu su savo augintiniais besimaudančių žmonių mažėja. Gyvūnų teisių gynėjai sako, kad geriausia būtų pasinaudoti užsienio šalių patirtimi ir įrengti paplūdimių, skirtų poilsiautojams su augintiniais.

Su keturkojais ieško nuošalesnių maudyklų

„Nuvažiavau savaitgalį prie ežero, įlindome nusimaudyti. Netrukus atėjo šeima, sukrito į vandenį su didžiuliu šunimi. Jis dar ir aplojo besimaudančius. Mūsų sūnus alergiškas šunims, bet kai pasakėme pastabą, šuns šeimininkai tik pasišaipė, kad nepatinka – eikit iš čia“, – savo vasariška patirtimi pasidalijo vilnietė Agnė, pridūrusi, kad ten, kur nėra ženklų, draudžiančių vandens malonumais džiaugtis šunims, tokia situacija dažna.

Tiesa, žmonių pamėgtose poilsiavietėse dažnai būna taip tiršta žmonių, kad šunų augintojai nedrįsta jų atvirai leisti į vandenį.

„Ežeruose maudomi šunys jau retesnis reiškinys, žmonės atsižvelgia į paplūdimiuose pastatytus ženklus, draudžiančius juos maudyti žmonių maudymosi vietose. Aš per šiuos metus nemačiau, kad ežere kas maudytų šunį. Be to, tiek daug žmonių atvažiuoja, kiekviename kvadratiniame metre po kelis žmones dabar, kad tikrai gauname skambučių, patys piliečiai neleidžia taip elgtis – būna nusiskundimų, siunčiame policijos pareigūnus, kad įspėtų ar nubaustų“, – sakė Trakų seniūnas Kęstutis Vilkauskas.

Dešimtyje Trakų paplūdimių, remiantis savivaldybės tarybos patvirtintomis taisyklėmis, yra įrengti ženklai, draudžiantys maudyti šunis. „Taisyklėse draudžiama maudyti juos tam neskirtose vietose, o jei ten kur nors toliau, nuošaliau nuo žmonių tą darys – nieko tokio“, – svarstė seniūnas.

Kiekviename Vilniaus miesto prižiūrimame paplūdimyje yra įrengti specialūs ženklai, draudžiantys vestis į paplūdimius augintinius ir juos maudyti. Kaip Alfa.lt sakė savivaldybės atstovai, šiais metais buvo įspėta iki dešimties žmonių, kurie vedėsi augintinius į paplūdimius, bet baudų neskirta.

Už augintinių buvimą paplūdimiuose ribojančių taisyklių nesilaikymą gresia įspėjimas arba bauda iki 200 litų.

Norėtų atskirų paplūdimių

Šunų maudynes skirtingos savivaldybės traktuoja skirtingai. „Klaipėdos savivaldybės gyvūnų laikymo taisyklėse yra punktas, kad asmenims draudžiama vesti, neštis, eiti su gyvūnais ar juos su savimi turėti teritorijose, patalpose ir kitose vietose, pažymėtose draudžiamuoju ženklu, išskyrus gyvūnus, kuriuos naudoja pareigūnai, ir šunis vedlius.

Jei paplūdimyje bus toks ženklas, vadinasi, savivaldybės viešosios tvarkos pareigūnas arba policininkas gali nubausti“, – sakė Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė.

Šuns buvimas paplūdimyje ir maudynės, jei yra draudžiantis ženklas, jo šeimininkui gali užtraukti įspėjimą arba baudą iki dviejų šimtų litų. Daugelis užsienio šalių problemą išsprendė įrengę atskirus paplūdimius žmonėms su augintiniais. „Prieš kelerius metus gyvenau Didžiojoje Britanijoje ir važiuodavau su dviem šunimis į paplūdimius, kurie suskirstyti zonomis: vieni skirti būti su augintiniais, kituose draudžiama juos vestis. Italijoje irgi yra panašiai. Niekas ten nesirūpina dėl kirminų“, – pasakojo B. Kymantaitė.

Savivaldybės patvirtintose Vilniaus paplūdimių ir jų maudyklų įrengimo bei eksploatavimo ir žmonių elgesio vandens telkiniuose taisyklėse nustatyta, kad paplūdimiuose vedžioti šunis ir kitus gyvūnus bei maudyti juos, kai tuo metu maudosi žmonės, draudžiama. Šių taisyklių privalo laikytis lankytojai, visi juridiniai ir fiziniai asmenys, projektuojantys ir įrengiantys paplūdimius.

Vilniaus paplūdimių priežiūrą ir kontrolę vykdo Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

„Draudimas maudyti šunis paplūdimiuose ir maudyklose susijęs ne tik su tuo, kad šunys gali išgąsdinti ar įkąsti žmonėms, bet ir su ligomis, kurias gali platinti keturkojai. Šunims tuštinantis ant paplūdimio smėlio ar žolės gali patekti minėtų ligų sukėlėjų, kuriuos žmonės gali pernešti į savo organizmą liesdami rankomis smėlį ar žolę, o vėliau neplautomis rankomis imdami maistą. Taigi, jeigu žmonėms skirtuose viešuosiuose paplūdimiuose vedžiojami, maudomi šunys, iškyla rizika užsikrėsti parazitinėmis ligomis“, – aiškino Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Biruta Zdanevičienė.

Gauti vandens gurkšnį maudantis kartu su šunimis, pasak užkrečiamųjų ligų specialistų, nėra labai saugu: vanduo gali būti užterštas parazitinių ligų sukėlėjais.

„Parazitinėmis ligomis dažniau serga vaikai, kadangi žaisdami jie ypatingai daug kontaktuoja su smėliu, žole. Kaip žinoma, nusiplauti rankas su muilu paplūdimiuose dažniausiai nėra galimybės, tad valgydami ar liesdami veidą, burną, dėdami pirštus į burną, vaikai gali užsikrėsti. Be to, maudydamiesi jie kur kas dažniau gurkšteli ežero, jūros ar kito vandens telkinio vandens“, – sakė B. Zdanevičienė.

Pagrindinės parazitinės ligos, kurias gali platinti naminiai gyvūnai, yra toksokarozė, echinokokozė ir toksoplazmozė. Dažniausiai pasitaikanti šunų ir kačių platinama liga Lietuvoje – toksokarozė. Šios ligos šaltinis – užsikrėtę šunys ir katės, kurie su išmatomis į aplinką išskiria kirmėlių (toksokarų) kiaušinėlių.

Toksokaromis užsikrėtusių šunų netrūksta – iki 90 procentų mažų šuniukų ir apie 20 proc. suaugusių šunų yra infekuoti.

Kita sunki parazitinė liga – echinokokozė. Žmogus šia liga užsikrečia kaspinuočių kiaušinėliams per burną patekus į virškinimo traktą. Gyvūnai, kurių žarnyne vystosi, auga ir parazituoja kaspinuotis į aplinką kartu su išmatomis išskiria kiaušinėlius. Kaspinuočiai žmogui sukelia sunkius negalavimus, kurių negydant žmogus gali mirti.