Apie moteris, futbolą ir karą

Andre prisipažino, kad jį neseniai paliko mergina (www.andrezappa.com nuotr.)
Andre prisipažino, kad jį neseniai paliko mergina (www.andrezappa.com nuotr.)
Ieva Naujalytė- Eva
2006-09-05 11:39

Prieš trejus metus jie atvažiavo į Lietuvą ir čia pasiliko. Jie – grynakraujai italai Andre Zappa ir Piero Buttazzo. Kalbantis paaiškėjo, jog tik karas Italijoj priverstų juos palikti Lietuvą.

– Koks velnias jus nešė į Lietuvą?

reklama

A.: Kažkada dirbau Italijos radijo stotyje ir buvau išsiųstas Lietuvon daryti reportažo. Piero, mano draugas, sutiko važiuoti kartu, nes labai mėgo keliones.

P.: Gyvenam tik vieną kartą. Aš toks žmogus, kuris nepraleidžia nė vienos galimybės. Niekada negali žinoti, kuriam pasaulio kampely lemta būti laimingam.

– Spėju, kad kaip ir visi susižavėjot Lietuvos merginomis ir nusprendėte nebegrįžti?

A.: (šelmiškai šypsodamasis) Neeee... Ne dėl moterų. Tiesiog vienas žmogus tada mums pasakė: „Pasilikit Lietuvoj. „Davai“ darom muziką. (Kas tas žmogus, Andre taip ir neprisipažino.)

– Taip supratai, jog nori dainuoti?

A.: Tiesą sakant, dainavau dar gyvendamas Italijoje. (Bandydamas tuo įtikinti, Andre priklaupė ant vieno kelio ir sudainavo itališkos dainos posmą. Gražu.) Po to man vienas žmogus pasakė, jog turiu dainuoti lietuviškai. Pabandžiau, ir patiko! Be to, taip ir kalbą baigiu išmokti. (Kas tas „vienas žmogus“, mums vėl nepavyko išsiaiškinti)

– Piero, kuo Tu čia užsiimi?

P.: Groju kartu su Andre. Moku groti pianinu ir gitara, be to, turiu vieną „pub‘ą“ Vilniuje, Gedimino prospekte. Ten praleidžiu šešias dienas per savaitę nuo sutemų iki aušros. Mes, Italai, turim savitą verslo supratimą. Jūs mėgstat savo darbus pavesti pavaldiniams, o mes mėgstam viską daryti patys.

– Ar Lietuvoj Jums lengviau gyventi?

A.: Mes tiesiog įsimylėjom šią šalį. Kalbant apie karjerą, čia dar sunkiau – gausybė įvairių atlikėjų, šaltesnė publika ir visi iš mūsų, kaip užsieniečių, reikalauja kažko „tokio“. Taip pat mums labai nepatinka lietuviška žiema. Prie visko galim priprasti – prie jūsų temperamento, cepelinų, bet ne prie šalčio. (Vyrukai pasižiūri vienas į kitą siaubo apimtomis akimis)

Esu girdėjusi, jog esi aistringas futbolo fanas. Kaip jauteisi šeštadienį?

A.: Oooo... Labai gerai. Rrodos, jis laukė šio klausimo) . Tai buvo fantastiškos varžybos, o rezultatas – tobulas. Tokio aš ir norėjau. (Na jau... Pažiūriu į Andre nepatikliu žvilgsniu) Supranti, aš jau vadinu save lietuviu. Turiu čia labai daug draugų.

– O priešų neturi?

A.: Turiu. Labai liūdna, bet tikrai labai daug yra tokių žmonių, kurie apie mane negražiai kalba. Žinoma, dėl to kaltas pavydas.

– Ko jie tau pavydi?

– Daug ko gali pavydėti. Visų pirma gero gyvenimo, muzikos ir to, jog man sekasi truputėlį geriau nei jiems.

– O kaip italai reaguoja į tokį jūsų tėvynės išsižadėjimą?

A.: Gerai reaguoja. Tiesą sakant, po to, kai išvažiavom, tapom įžymūs. Visi žino, kad aš – Andre, gyvenantis Lietuvoj. Visi mus palaiko.

– Tai gal tapsit dar labiau žinomi ir važiuosit dainuoti atgal į Italiją?

A.: Kodėl jūs taip  mumis atsikratyt norit? nutaisau nustebusią veido išraišką, o vyrukai pradeda juoktis) Jūs niekaip mumis neatsikratysit. Grįžtumėm į Italiją, jei tik ten karas vyktų. (Čia tai vyrai...)

– Važiuotumėt kariaut?

A.: Neeee... Važiuočiau mamos aplankyt. (Atrodo, kalba nuoširdžiai.. Tobulas sūnelis)

O mama nebijo, kad parveši vieną dieną marčią iš Lietuvos?

A.: Mano mama nieko nebijo. Manau, jog ši mintis jai netgi patiktų.

– Kaip sekasi ieškoti tos „vienintelės“?

– Prastai... (Liūdna veido išraiška išduoda, jog palietėm skaudžią tema. Po poros sekundžių Andre staiga nusišypso ir į klausimą pradeda atsakinėti iš naujo) Turiu aš merginą. Tik ji gyvena kitoj planetoj. Neturi ši mergina nei rankų, nei kojų, tik didelę galvą. Toks yra mano moters idealas. (Štai ir supratau, kodėl jam nesiseka su moterim...)

O Tu žinai, ką reiškia mylėti?

A.: Vieną naktį sapnavau, jog turiu vaiką. Nemačiau savo žmonos veido, bet tada mane aplankė ypač gilūs jausmai.

(Nepriklausomų šaltinių teigimu, Andre į Lietuvą atvažiavo paskui vieną mergaitę. Tų pačių šaltinių teigimu, jam labai nesiseka su moterim.)

– Tai šiuo metu esate laisvi kaip paukščiai?

A.: Taip, mane neseniai paliko mergina. (Tai pasako tokia intonacija, kuri galėtų reikšti ne ką kitką, kaip tik „taip jai ir reikia“) Skyriau jai per mažai laiko, rodžiau per mažai dėmesio.

P.: Aš iš viso negaliu merginos turėti. Kuri normali mergina sutiktų prasidėti su manim? (Mintyse pagalvoju, jog tikriausiai bet kuri...) Visą laiką skiriu darbui. Kada nors, kai ateis laikas, pradėsiu galvoti ir apie šeimą.