Į juodojo viceministrų sąrašo skandalą nori pilti dar žibalo

Algirdas Butkevičius
Algirdas Butkevičius
  © Karolis Kavolėlis / Alfa.lt

Panašu, kad partija „Tvarka ir teisingumas“ nutarė įpilti žibalo į, rodos, jau berusenantį vadinamojo viceministrų juodojo sąrašo skandalą, nutardami siūlyti premjerui Algirdui Butkevičiui ir Seimo pirmininkei Loretai Graužinienei pradėti parlamentinį tyrimą dėl minėto sąrašo atsiradimo. Tuo metu valdančiosios koalicijos partnerių nuomonės dėl tyrimo pradėjimo išsiskyrė – socdemai mano, jog grįžti prie minėtos istorijos nėra reikalo, o „darbiečiai“ tikina, kad vadinamojo juodojo sąrašo istorija išryškino teisės aktų netobulumą, todėl analizė yra reikalinga. Be to, jie neatmeta, jog už viso skandalo gali kyšoti ir prezidentūros ausys.

Praėjusią savaitę posėdžiavęs partijos „Tvarka ir teisingumas“ prezidiumas nusprendė neteikti naujų viceministrų vietoje patekusiųjų į vadinamą juodąjį sąrašą, kuris buvo parengtas Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pažymos pagrindu.

„Tvarkiečiai“ turėjo nuspręsti, ką siūlys ūkio viceministru vietoje Kęstučio Trečiokio, šiam užėmus aplinkos ministro postą. K. Trečiokas šią savaitę žurnalistams sakė, kad viceministru neskirs partijos kolegos Almanto Petkaus, kurį žiniasklaida sako buvus įrašytą į vadinamąją juodąjį sąrašą. Partija taip pat turėjo pasiūlyti kandidatą į finansų viceministrus vietoje Vytauto Galvono, kuris, kaip pranešė finansų ministras Rimantas Šadžius, nebedirbs naujoje komandoje, teisėsaugai aiškintis aplinkybes dėl jo neva paimtos paskolos iš lošimų bendrovės savininko.

Į Vidaus reikalų ministeriją negrįš „Tvarkos ir teisingumo“ atstovas Algimantas Juocevičius, žiniasklaidoje įvardytas kaip figūruojantis Specialiųjų tyrimų tarnybos medžiagoje. Kitus du buvusius viceministrus – socialdemokratą Elviną Jankevičių ir nepartinį Žimantą Pacevičių – „tvarkietis“ ministras Dailis Alfonsas Barakauskas jau grąžino į buvusias pareigas. Šios partijos narė Daiva Matonienė ketvirtadienį paskirta toliau eiti aplinkos viceministrės pareigas.

Kaip Alfa.lt aiškino partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas Rolandas Paksas, „tvarkiečiai“ vis dėlto ieškos naujų viceministrų, nesiūlydami skirti tų pareigūnų, kurie esą buvo patekę į juodąjį STT sąrašą bent jau iki tol, kol vyktų parlamentinis tyrimas. Pasak partijos vadovo, „tvarkiečiai“ kandidatus į viceministrus pasistengs surasti iki rugpjūčio 3 d.

„Mes puikiai suvokiame politinį lauką ir nuostatas. Labai gerbiame šituos žmonės, vertiname jų darbą. Pavyzdžiui, A. Petkus paskirtas vakar partijos atsakinguoju sekretoriumi. Bet suprasdami politinį veikimą ir realią situaciją, mes šių žmonių, kol bus neatliktas tyrimas, nesiūlysime (į viceministrus – Alfa.lt)“ – komentavo R. Paksas.

„Tvarkiečių“ lyderio teigimu, parlamentinis tyrimas dėl vadinamojo juodojo sąrašo atsiradimo aplinkybių yra būtinas, mat minėtoje istorijoje esą yra iškilę daug klausimų, į kuriuos nebuvo atsakyta.

„Prasidedant to vadinamojo sąrašo pateikimui į spaudą, mes kalbėjome, kad būtų labai gerai, kad atsirastų parlamentinis tyrimas, kad būtų ištirta, kas formuoja tuos sąrašus, kodėl būtent tie žmonės yra įtraukti į sąrašą, ar tai atitinka politinius valstybės tikslus ir siekius, ar pažymos tampa valstybės politikos formavimo įrankiu, kodėl pažyma su grifu, matyt, „slaptai“ ar „ypatingai slaptai“ pateko į spaudą, kodėl pavardės, buvusios sąraše, jau kitą dieną dingo. Aš manau, kad laikas, kai valstybė valdoma pažymomis, jau senai turėtų būti pasibaigęs“, – kalbėjo R. Paksas.

„Tvarkiečių“ lyderis tikino, jog parlamentinio tyrimo klausimą yra kėlęs ir valdančiosios koalicijos Politinėje taryboje.

„Kėliau šitą klausimą pirmadienį, į ką atsakė premjeras, kad reikėtų grįžti rudenį prie šio klausimo. Seimo pirmininkė taip pat atsakė, kad reikėtų imti vieną ar kitą Seimo instituciją ir atsakyti į tuos klausimus, kur atsakymų kol kas neturime“, – sakė R. Paksas.

Politikas aiškino turintis versiją, kodėl atsirado vadinamasis juodasis STT sąrašas, tačiau tikino, kad tą versiją kol kas pasilaikys sau.

„Aš turiu, tikrai turiu ir ganėtinai aiškią (versiją – Alfa.lt), kadangi ne pirmus metus matau, kas darosi mūsų valstybėje ir galiu įskaityti ne tik tai, kas yra parašyta, bet ir tarp eilučių, bet tai dar nereiškia, kad aš šiuo metu norėčiau labai garsiai su Jumis ja pasidalinti“, – kalbėjo „tvarkiečių“ vadovas.

Ragina užbaigti senesnius tyrimus

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko pavaduotojas, Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas Alfa.lt tikino abejojantis, ar vertėtų burti parlamentinę komisiją, kuri tirtų vadinamojo juodojo viceministrų sąrašo atsiradimo aplinkybes.

„Jie („tvarkiečiai“ – Alfa.lt) turi tokią teisę pareikšti, bet, aš manau, koalicijos Politinė taryba turėtų susirinkti ir tai svarstyti, bet aš nemanau, kad tai pradėtume daryti. Labai abejoju. [...] Bus daug garo, o jokio rezultato dėl to nebus“, – aiškino A. Sysas.

Jo manymu, vietoje to, kad būtų pradėtas parlamentinis tyrimas, reikėtų leisti prokurorams užbaigti tyrimus dėl jau buvusių informacijos nutekinimo atvejų, pavyzdžiui, dėl slaptos Valstybės saugumo departamento pažymos, kurioje esą kalbėta apie suaktyvėsiančias Rusijos informacines atakas prieš Lietuvą. Šioje byloje įtarimai pareikšti prezidentės Dalios Grybauskaitei atstovei spaudai Daivai Ulbinaitei.

„Dar nebaigtos kitos informacijos nutekinimo bylos. Tegul prokuratūra baigia tuos tyrimus, kurie buvo prieš tai padaryti, o po to galima kalbėti apie naujus, nes mes galime pradėti daug visokių tyrimų ir neturėti jokių rezultatų. Vieną kartą užbaikime tai, kas buvo prieš tai nutekinta“, – sakė A. Sysas.

Panašią nuomonę pateikė ir kitas LSDP pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas. Jis pažymėjo nesuvokiantis, kas galėtų būti juodojo sąrašo istorijos tyrimo objektas.

„Aš manau, kad reikia mažiau tų tyrimų, nes pas mus tie tyrimai devalvavo savo reikšme, o šiuo atveju yra premjeras, ministrai ir jie žino, man atrodo, gan gerai visą situaciją ir jokių čia tyrimų tikrai nereikia. [...] Nežinau, ką čia reikėtų tirti? Ką jie ten norėtų tirti? Kaip STT veikia ar ką nors panašaus? Šiuo atveju ministrai yra padarę užklausimus dėl viceministrų. Jie ir patys kreipėsi, kai kurias bylas jau pradėjo STT, tai nėra čia, ką tirti“, – kalbėjo G. Kirkilas.

Socdemas prognozavo, kad „tvarkiečiai“, iškėlę klausimą dėl parlamentinio tyrimo inicijavimo, netrukus persigalvos.

„Manau, kad daugiau taip. Greičiau tai yra susiję su tuo, kad pareikštų savo nuomonę, nepasitenkinimą. Nemanau, kad čia turės kažkokias kitokias pasekmes“, – į klausimą, ar partijos „Tvarka ir teisingumas“ kreipimasis į premjerą ir Seimo pirmininkę dėl tyrimo pradėjimo, gali būti „tvarkiečių“ viešųjų ryšių akcija, atsakė G. Kirkilas.

Bedė pirštu ir į prezidentę

Alfa.lt kalbintas Darbo partijos vienas vadovų, „darbiečių“ frakcijos Seime seniūnas Vytautas Gapšys teigė, kad klausimą dėl parlamentinio tyrimo dėl juodojo viceministrų sąrašo reikėtų perduoti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.

„Aš siūlyčiau kreiptis į būtent tą komitetą ir jis galėtų ištirti visas tas aplinkybes, jeigu matytų, kad yra ten, ką tirti. [...] Šioje istorijoje yra daug kas neaišku. Manau, kad pagrindinis dalykas, kuris yra ten neaiškus, tai yra įstatyminė bazė, tai yra kaip mes elgiamės su vienokia ar kitokia informacija, kas ją gauna ir kaip ji turi būti pagrįsta“, – komentavo V. Gapšys.

„Darbietis“ akcentavo, kad juodojo sąrašo istorijai yra skiriamas per didelis dėmesys, tačiau kartu pripažino, jog skandalo dėl galimai neskaidria veikla užsiimančių viceministrų kūrėjai galėjo turėti ir tam tikrų politinių siekių.

„Svarbiausia yra sutvarkyti įstatyminę bazę tam, kad ateityje tokios istorijos nesikartotų. Tai yra pagrindinis dalykas, kurį mes turėtume akcentuoti ir tai yra parlamento darbas, o tai kad vienas ar kitas politikas sureikšmino ir padarė iš to tam tikrą burbulą, kur neturėjo būti ir galbūt pažeidė teisės aktus, tai padarydamas, tai jau yra teisėsaugos institucijų galbūt ateities klausimas, kur galima būtų įvertinti, ar tai buvo teisingai daroma, ar neteisingai“, – dėstė V. Gapšys.

„Darbietis“ patikino, kad kalbėdamas apie „vieną ar kitą politiką“, turėjo omenyje ir šalies vadovę D. Grybauskaitę, kuri pirmoji prabilo apie riboto naudojimo STT pažymą ir galimai neskaidrią tam tikrų viceministrų veiklą.

„Jūs puikiai suprantate, ką aš turiu omeny – kas pradėjo su tais vadinamaisiais sąrašais kalbėti, juos eskaluoti, bet taip ir nepateikė visuomenei kažkokių pagrindinių įrodymų, kurie pagrįstų, kad vienu ar kitu aspektu tie žmonės yra nusižengę. [...] Ir prezidentė Dalia Grybauskaitė tuo pačiu. Mano manymu, kiekvienas teisinėje valstybėje žmogus, jeigu jis yra kažkuo kaltinamas, jis turi žinoti, kuo yra kaltinamas. Jeigu žiūrint teisės istoriją, tai užsienyje tokia praktika formavosi XIII–XIV amžiuose, kai aukštuomenės sluoksniai išsireikalaudavo informacijos, bet Lietuvoje XXI amžiuje yra kažkaip keistai, kai esi dažniausiai kažkuo apkaltinamas, bet net nežinai, kuo. Aš manau, tokia praktika yra netoleruotina, bet, kaip ir sakiau, tai yra teisės aktų dalykas, kad politikai negalėtų to daryti“, – kalbėjo „darbietis“.

Politologas atkreipia dėmesį į juodojo sąrašo paviešinimo aspektą

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas Lauras Bielinis teigė manantis, kad „tvarkiečių“ noras aiškinti vadinamojo juodojo viceministrų sąrašo istoriją yra pagrįstas, mat minėtoje istorijoje, jo teigimu, yra nemažai neatsakytų klausimų, tarp kurių – galimai juodajame sąraše atsidūrusių pareigūnų pavardžių atsiradimas žiniasklaidoje.

„Mes turime pripažinti, kad iš tikrųjų ta juodojo sąrašo problema vietomis yra nesuprantama, pavyzdžiui, jo paviešinimo akcentai, kurie tikrai reikalauja tyrimo. Na ir pats sąrašas, jo suformavimo logika irgi reikalauja aiškumo. Todėl, aš manyčiau, „tvarkiečiai“, siekdami teisingo noro išsiaiškinti iki galo šitą situaciją, nori suprasti, kaip atsiranda tokie keisti dalykai, kurie po to sukelia tam tikras politines pasekmes“, – komentavo politologas.

Kartu jis neatmetė galimybės, kad partijos „Tvarka ir teisingumas“ iniciatyva pradėti parlamentinį tyrimą gali būti susijusi ir su artėjančiais savivaldos rinkimais.

„Manyčiau, kad politikai bet kokioje situacijoje naudojasi proga ir, spręsdami principinius dalykus, neužmiršta apie viešuosius ryšius ir apie būsimuosius rinkimus, nesvarbu, į kur“, – aiškino L. Bielinis.

Politologas neatmetė galimybės, kad noras ištirti juodojo sąrašo atsiradimo istoriją, belaukiant Seimo rudens sesijos pradžios, gali ir išblėsti.

„Viskas priklausys nuo to, kaip susiformuos Seime nuotaikos ir ar turės tą daugumą, kuri reikalinga tam, kad būtų pradėtas tyrimas. Galbūt išsispręs kai kurie kiti klausimai „tvarkiečiams“ ir šita problema praras aktualumą jiems kaip politinis, viešųjų ryšių klausimas, nors iš tikrųjų aš sakyčiau, kad tai reikėtų iki galo išanalizuoti“, – sakė L. Bielinis.