Kaimiška G. Ruplėno sodyba

"Šienpjovys" Gintaras Ruplėnas
"Šienpjovys" Gintaras Ruplėnas
  © „Mano namai“

Žinomam humoristui iš „Dviračio žynių“ Gintarui Ruplėnui lietuviško kaimo ramybė mielesnė už viliojančias kurortų pramogas – jau septintus metus vasaras jis leidžia vaizdingame Anykščių rajono kampelyje, prie Ilgio ežero įsikūrusioje kaimo sodyboje.

Sodyba – mamos gimtinėje

reklama

Kur Gintaras Ruplėnas praleidžia vasaras, parodys kiekvienas greta Anykščių esančio nedidelio kaimelio gyventojas – čia jį pažįsta visi. „Dviratininko“ sodyba, įsikūrusi šiek tiek atokiau kaimo, jaukiame slėnyje ežero pakrantėje – senas medinis „dviejų galų“ namukas, kaip tikina šeimininkas, statytas dar 1926 metais; iš natūralių riedulių, kurių šiame krašte netrūksta, sumūrytas ūkinis pastatas ir prie ežero prigludusi pirtelė, kurioje dažniausiai įsikuria į kaimą pailsėti ar pašėlti atvažiavęs Gintaras su šeima, žadina vietinių smalsumą ir traukia akį.

„Anykščių apylinkės man mielos ir artimos. Pažįstu šias vietas nuo vaikystės – netoliese, vos už kelių kilometrų, yra ir mano mamos gimtinė. Todėl sodybą taip pat norėjau turėti kur nors prie Anykščių“, – pasakojo Gintaras.

Patogus ir malonus poilsis

Savo kaimo sodybą G. Ruplėnas stengėsi sutvarkyti taip, kad joje būtų patogu ir malonu ilsėtis. Didžiulį beveik 4 ha žemės plotą, iš abiejų pusių juosiantį sodybą, jis apsodino spygliuočių mišku. „Kai eglaitės užaugs, sodyba atrodys lyg miško vidury“, – sakė šeimininkas.

Senus pastatus jis restauravo – namą apkalė naujomis dailylentėmis, uždengė naują stogą, sutvarkė ir perdažė vidaus sienas bei lubas, įrengė vandentiekį. Tačiau, kaip tikino humoristas, nenorėjo „persūdyti“ – kaimo sodyba turi būti kukli ir paprasta, kitaip tai nebebus kaimo sodyba.

Siekdamas sukurti natūralų ir jaukų kiemo vaizdą, Gintaras jį papuošė lauko rieduliais – iš jų buvo sumūryta pavėsinė su masyviu lauko židiniu, akmenimis dekoruotas šulinio ritinys. Šiuos kiemo elementus į bendrą visumą susiejo akmeninė sienelė, apsodinta žemomis ryškiaspalvėmis ir smulkiažiedėmis gėlėmis. Gėlynėliai puošia ir fasadinę namo pusę, o visas kitas didžiulis plotas apsėtas veja. Sodybos šeimininkas pasigyrė, kad jau nesunku visą šį didžiulį vejos plotą nušienauti – neseniai jis įsigijo modernų traktoriuką žolei pjauti. „Dabar visada pjaunu žolę pats – tai tikras malonumas“, – džiaugėsi „dviratininkas“ ir tuoj pat pasisiūlė pademonstruoti, kaip veikia jo naujasis pirkinys. Visas kiemas netrukus pakvipo šviežiai nupjautos žolės aromatu..

A. Vienuolio kūrinių motyvais

Netoli garsaus lietuvių rašytojo Antano Vienuolio gimtinės vasaras leidžiantis Gintaras savo sodyboje nutarė įamžinti vieną iškiliausių šio krašto kūrėjų. Sklypo pakrašty, netoli keliuko, jis pastatė didžiulę medinę astronomo Šmukštaro – A. Vienuolio apsakymo herojaus personažo – skulptūrą, kurią 1976 metais sukūrė skulptorius L. Tarabilda. „Kadaise Šmukštaras stovėjo ant netoliese esančio vadinamojo Šmukštaro kalno, tačiau jau buvo bebaigianti suirti nuo drėgmės ir laiko. Pamaniau, kad šį kūrinį reikia išsaugoti, todėl parsivežiau į sodybą, šiek tiek atnaujinau, impregnavau drėgmei atspariomis medžiagomis ir pastačiau“, – pasakojo humoristas, užsiminęs, jog buvo parsivežęs ir dar vieną medinį pjedestalą, nuo kurio viršūnės pačią skulptūrą jau buvo nugvelbę metalo vagys. Iš pradžių Gintaras tikėjosi atnaujinti kūrinį, tačiau vėliau, sužinojęs, jog tai buvo tarybinis kosmonautas, pergalvojo, tas masyvus medinis pjedestalas taip ir liko gulėti greta Šmukštaro. „Dviratininkas“ užsiminė, jog norėtų savo sodybą papuošti dar viena skulptūra – šiuolaikine Veronika. „Šį ežerą vietiniai neretai pavadina Veronikos ežeru. Kai kas net tiki, kad ji čia iš tiesų nusiskandino. Taigi, manau, jo pakrantėje labai tiktų pastatyti Veronikos skulptūrą“, – juokavo humoristas.