Juodasis sąrašas – politinis žaidimas ar priemonė, kai ikiteisminis tyrimas yra nepajėgus
Atpirkimo ožiu gali tapti sąrašo rengėjai?

Algirdas Butkevičius ir Dalia Grybauskaitė
Algirdas Butkevičius ir Dalia Grybauskaitė
  © Karolis Kavolėlis / Alfa.lt

Buvę Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovai Mečys Laurinkus ir Jurgis Jurgelis neslepia nuostabos dėl ministrų kabineto purtymo, mojuojant Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pateiktu vadinamuoju juoduoju sąrašu, kuriame esą pateiktos abejotina veikla užsiimančių viceministrų pavardės. J. Jurgelis tikina, kad švaistytis sąrašais nėra etiška. Vis dėlto, anot jo, specialiosios tarnybos valstybės vadovams gali suteikti tokios informacijos, kurios pagrindu galbūt nebus pradėti tyrimai, bet privers vadovus nepasitikėti tam tikrais pareigūnais. Tuo metu M. Laurinkus juodojo sąrašo istorijoje įžvelgia ne ką kita, o užkulisinį politinį žaidimą, kurio auka gali tapti pats STT vadovas.

„Yra riboto naudojimo pažyma, kurią STT įteikė man ir premjerui. [...] Tai – ne mano, ne prezidentės sudarytas sąrašas, o STT pateiktas sąrašas. Labai tikiuosi, kad valdančioji dauguma supranta savo atsakomybę dėl savo skaidrios būsimos veiklos ir kad į šiame sąraše esančių žmonių pavardes bus atsižvelgta“, – birželio 10 d. prezidentūroje žurnalistams sakė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė.

Kiek vėliau žiniasklaidoje pasirodė pranešimai apie tai, kad į juodąjį sąrašą pateko žemės ūkio, aplinkos, vidaus reikalų, energetikos, finansų, teisingumo ir kiti viceministrai.

Dalis viceministrų viešai pareiškė, jog, norėdami išsklaidyti abejones, kreipėsi į teisėsaugos institucijas, kad jos pateiktų informaciją apie jų veiklą. Tuo metu žemės ūkio viceministras, „darbietis“ Rytis Šatkauskas pasitraukė iš pareigų. Jis viešai priežasčių, dėl kurių nutarė atsistatydinti, taip ir neįvardijo.

STT direktorius Saulius Urbanavičius, klausiamas žurnalistų apie juodąjį sąrašą, užsiminė apie tai, kad valstybės vadovai tiesiog buvo supažindinti su kriminalinės žvalgybos informaciją. Tuo metu laikinai generalinio prokuroro pareigas einantis generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis Seime parlamentarus patikino, kad jokie ikiteisminiai tyrimai viceministrų atžvilgiu nėra pradėti ir įtarimai niekam iš jų nėra pareikšti.

Mato politinius žaidimus

Anot 1990–1991 ir 1998–2004 m. VSD direktoriumi dirbusio, nepriklausomybės akto signataro M. Laurinkaus, jau ne vieną savaitę besitęsianti juodojo sąrašo istorija yra ne kas kita, o politikų užkulisiniai žaidimai.

„Man atrodo, tai yra dar vienas užkulisinis politinis žaidimas ir nieko daugiau, nes atvirai nepasakoma, kas įeina į tą sąrašą, kokios yra priežastys, kuo yra kaltinami žmonės. Manau, kad tai turėtų padaryti STT vadovas ir tą turėtų padaryti labai atvirai iš Seimo tribūnos. Tada būtų aišku, kokia yra problema. O dabar virš problemos uždengiama tokia miglota širma ir už jos vyksta įvairūs žaidimai“, – Alfa.lt kalbėjo M. Laurinkus.

„Žiniasklaida priversta spėlioti, prezidentė vis pasako kažkokias užuominas, kad, jei nepatvirtins jos blogos nuomonės apie viceministrus, tai kentės ir ministrai. Tai yra negarbingas žaidimas, valstybei tai nedera. Reikia pasakyti, kas yra iš tikrųjų, o, kol tai nėra padaroma, tai yra žaidimas“, – komentavo buvęs VSD vadovas.

M. Laurinkus teigė esantis įsitikinęs, kad specialiosios tarnybos nėra, jo žodžiais tariant, politinio žaidimo juoduoju sąrašu iniciatorės. Anot jo, tai yra, politiniu požiūriu, kryptingas taikymasis į Darbo partijos deleguotus viceministrus.

„Sudėlioti politiškai vienu metu viceministrai. [...] Praktiškai tai jau yra iš anksto, matyt, paruošti dalykai. Jeigu vyksta tyrimas kažkoks, pastovus nusikaltimų, įstatymų pažeidimų monitoringas, tai jis, pagal ministerijų pozicijas, pagal užimamas pareigybes nesudėliojamas. Toks monitoringas susidėsto mišriai, o čia matosi, kad eiga proceso yra dirbtinė. Kas tą dirbtinį procesą organizuoja? Specialiosios tarnybos to neorganizuoja, tai daro politikai.

Manau, kad šis procesas nukreiptas į vieną partiją, atvirai pasakius, tai yra nukreipta, ko gero, į Darbo partiją. Galbūt yra nukreipta į energetikos ministro vieną viceministrę. Manau, kad tai yra tiksliniai dalykai, bet, norint to nepademonstruoti, siekiant nepažeisti Konstitucijos, imamasi bendros didelės akcijos, kuri pavadinama tituluotu pavadinimu „apsivalykime“, – aiškino M. Laurinkus.

Buvęs VSD direktorius teigė įtariantis, kad STT vadovas turėtų kuo greičiau viešai paaiškinti susidariusią situaciją dėl juodojo sąrašo, nes kitaip jis pats gali nukentėti.

„Šiuo atveju, jeigu to (viešo STT vadovo paaiškinimo – Alfa.lt) neįvyks, nesunku numatyti, kas bus – kažkuriuo metu pats STT vadovas taps iešmininku“, – kalbėjo M. Laurinkus.

„Yra situacijų, kur ikiteisminis tyrimas yra nepajėgus“

1993–1998 m. VSD vadovavęs, nepriklausomybės akto signataras Jurgis Jurgelis, Alfa.lt komentuodamas juodojo sąrašo istoriją, pažymėjo, kad reikėtų atskirti situacijas, kai gaunama informacija, kurios pagrindu pradedamas ikiteisminis tyrimas ir kai gaunama informacija, kurios pagrindu nepavyksta pradėti ikiteisminio tyrimo, tačiau gali iškilti politinio pasitikėjimo vienu ar kitu asmeniu klausimas.

„Institucijos vadovas gali turėti pakankamai informacijos, kas dedasi jo tarnyboje, bet informacija gali būti tokia, kuri nepritraukia baudžiamosios atsakomybės“, – sakė J. Jurgelis.

J. Jurgelis neslėpė, kad tokių situacijų pasitaikė ir jo praktikoje, dirbant VSD.

„Ateidavo žmogus ir man aiškiai pasakoja su detalėm, kaip jis davė kyšį aukštam pareigūnui, bet jis pasako, kad jokiam teismui jis neliudys apie tai, nes nenori būti skundiku. Taigi yra galimybė turėti informaciją apie situaciją be baudžiamosios atsakomybės ir be ikiteisminio persekiojimo. Yra įvairiausių situacijų, kur ikiteisminis tyrimas yra nepajėgus, bet kolektyvas ar kolektyvo vadovas, turėdamas vidaus auditą, imuniteto tarnybas, dirbdamas su žmonėmis ir gaudamas informaciją, gali spręsti, ar gali tam tikri žmonės toliau dirbti, ar ne“, – pasakojo buvęs VSD direktorius.

Vis dėlto, pasak J. Jurgelio, situacija dėl juodojo sąrašo nėra normali, mat švaistytis pareiškimais apie galimai neskaidrią viceministrų veiklą, neturint konkrečių įrodymų arba jų nepateikiant, – nevalia.

„Juodojo sąrašo viešas paskelbimas yra nekorektiškas, nes vis dėlto neturima įrodymų. Reikia tai „apžaisti“ subtiliau. Galima būtų pareikalauti atleisti, pareikalauti pasiaiškinimo. […] Ant žmonių mestas šešėlis, bet reikia turėti įrodymus, kuriuos turi nagrinėti teisėsauga. Kai įrodymų nėra ar jų trūksta, o informacija yra nutekinama, tai jau yra etiketo peržengimas“, – savo nuomonę pateikė pašnekovas.

J. Jurgelis ragino nekaltinti specialiųjų tarnybų dėl to, kad jos detaliai nepaaiškina, kodėl ir kaip atsirado juodasis sąrašas. Buvęs VSD vadovas mano, kad visų akys šiuo atveju turėtų nukrypti ministerijų vadovus.

„Tarnybos, žinybos, ministerijos, jų vadovai patys be STT, be VSD, be FNTT (Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba – Alfa.lt) turi žinoti, kas vyksta darbo vietoje. [...] STT surenka visokią informaciją iš įvairių šaltinių, todėl tarnyba gali turėti informaciją, kurią nebūtina panaudoti kaip įrodymą teisme. Kitaip tariant, STT gali turėti medžiagos, kuri gali sukelti abejonių dėl tam tikro darbuotojo, tačiau tai nesudaro pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą

Labai negerai, kad STT dabartinėje situacijoje iškyla kaip Damoklo kardas. Normalioje valstybėje įstaigų vadovai turėtų geranoriškai bendrauti su STT. Tarkime, kai vadovavau VSD, buvo situacija, kai vienas ministras ar minereikia laukti, nereikia tokios situacijos, kai informacija nešama prezidentei“, – aiškino J. Jurgelis.

Juodasis sąrašas – politinis žaidimas ar priemonė, kai ikiteisminis tyrimas yra nepajėgus

Algirdas Butkevičius ir Dalia Grybauskaitė