Telefoninio pasiklausymo mastai skaičiais

Mobilus
Mobilus
  © Fotodiena.lt

Daugelis žmonių nelabai įsivaizduoja, kaip vyksta telefoninių pokalbių pasiklausymas. Kokie pokalbiai yra įrašinėjami, o kokie trinami ir naikinami. Galiu juos nuliūdinti. Visi pokalbiai yra įrašomi ir išsaugomi. Tik nedidelė jų dalis yra sunaikinama. Įdomiausias dalykas yra tai, kad pareigūnas, gavęs leidimą klausytis vieno žmogaus pokalbių, realiai klausosi 50 ar net 100 žmonių pokalbių.

Klausaisi vieno žmogaus pokalbių per vieną telefono numerio abonentą. Viską, ką jis pasakė, užfiksuoji ir įrašai. Kai kuriuos pokalbius aprašai, o kai kurių darai suvestines.

Kadangi žmogus naudojasi ne vienu telefono abonentu, o keliais, tai klausaisi visų jo pokalbių visais jo naudojamais telefono abonento numeriais. Dažniausiai sutinkamas variantas yra toks, kad žmogus naudoja tris telefonus: naminį, darbinį ir taip vadinamą slaptą. Visus žmogaus pokalbius šiais telefono abonento numeriais fiksuoji ir įrašai.

Žmogus, bijodamas seklių, laikydamasis konspiracijos, susirgęs paranoja, kartais naudojasi ne tik savo telefono abonento numeriais, bet panaudoja savo šeimos narių, draugų, bendradarbių, vairuotojų ar kaimynų telefonus. Kriminalinės žvalgybos pareigūnai, įtardami, kad asmuo gali naudotis kitų žmonių telefono numeriais, juos identifikuoja ir taip pat „pakabina“. Tuomet žmogaus pokalbiai yra fiksuojami ir įrašomi.

Čia buvo kalbama tik apie žmogų, kurio atžvilgiu yra išduotas leidimas klausytis telefoninių pokalbių, ir tik tų, kurie yra susiję su jo konkrečia nusikalstama veikla. Visi kiti jo pokalbiai turi būti ištrinti ir sunaikinti. Tačiau įstatymas – sau, o realus gyvenimas – sau. Dabar pažiūrėkime, kiek žmonių realiai klausosi pareigūnas, turėdamas leidimą klausytis tik vieno žmogaus pokalbių darbiniu, naminiu, slaptu ir kaimyno telefono abonento numeriu.

Žmogus naudojasi savo darbiniu telefono abonento numeriu. Aktyvus žmogus darbo reikalais bendrauja maždaug su 50 žmonių. Jis su jais kalbasi. Visus šių žmonių balsus ir pokalbius su sekamu asmeniu pareigūnas fiksuoja ir įrašinėja. Pokalbiai niekur nedingsta. Jie yra kaupiami ir saugomi. O gal ateičiai reikės?

Žmogus naudojasi naminiu telefono abonento numeriu. Jis bendrauja su nuo 10 iki 30 žmonių. Visi jų pokalbiai yra fiksuojami ir įrašomi, kaupiami ir saugomi.

Žmogus naudojasi savo taip vadinamu slaptu abonento numeriu. Jis slaptas tik pačiam žmogui. Kam reikia, tas žino visus žmogaus slaptus telefono numerius. Nustatyti juos nėra sudėtinga ir sunku. Šiuolaikiniame pasaulyje tai nėra problema. Šiuo telefono abonento numeriu žmogus bendrauja su 2–5 žmonėmis. Visi jų pokalbiai ir balsai yra fiksuojami ir įrašomi.

Žmogus naudojasi kitų žmonių telefono numeriais. Jeigu pareigūnas nustatė arba jam kilo įtarimų, kad žmogus gali naudotis kito žmogaus telefono numeriu, tai tas telefono numeris yra taip pat sekamas ir visi pokalbiai tuo numeriu yra fiksuojami ir įrašomi. Sekamas žmogus per šį telefono numerį bendrauja su 2–5 žmonėmis. Tačiau yra įrašinėjami visi pokalbiai ne sekamo žmogaus, o sekamo jo telefono abonento numeris, kuriuo jis naudojasi. Pridėkime prie viso to dar 20 žmonių, nes su visais jais bendrauja tas, kuris nėra sekamas, tačiau visi jo pokalbiai yra fiksuojami ir įrašomi.

Pareigūnas, turėdamas leidimą sekti vieną žmogų, realiai seka 50, o kartais – 100 žmonių, kurie nieko bendro neturi su nusikalstama veikla. Pareigūnas fiksuoja ir įrašinėja šimto žmonių pokalbius ir balsus. Visus juos kaupia ir deda į duomenų bazes.

Pareigūnas, vykdydamas kriminalinės žvalgybos ar žvalgybos tyrimą, turi leidimą sekti ne vieną žmogų, o kelis. Praktikoje pasitaiko, kad vienas pareigūnas seka 10, 20 žmonių. Tačiau mes paimkime minimumą, kad vienas pareigūnas seka 5 žmones. Taigi, teismas išduoda leidimą klausytis penkių žmonių telefoninius pokalbius (darbinio, naminio, slapto ir bendradarbio, nes sekamas žmogus gali juo pasinaudoti), realiai pareigūnas fiksuoja ir įrašinėja beveik (imkime minimaliausią skaičių) 250 žmonių pokalbius ir balsus.

Dabar paimkime kaip pavyzdį – Valstybės saugumo departamentą (VSD). Tiksliai nežinau, kiek ten dirba pareigūnų, kurių paskirtis yra tirti tirti ir tirti. Pareigūno darbo rezultatas yra nustatomas pagal tai, kiek žvalgybos ar kriminalinės žvalgybos tyrimų jis atlieka. Kiek turi bylų ir kiek seka žmonių. Jeigu pareigūnas tyrimų neatlieka, tai jis yra niekam tikęs ir karjeros tikrai nepadarys. Pareigūnas privalo turėti ne mažiau kaip dvi tyrimo bylas. Tarkime, kad VSD dirba 200 pareigūnų, kurie atlieka tyrimus ir seka žmones, tokių pareigūnų, kurie yra ne vadovai, o tikri tyrėjai. Taigi, kiekvienas pareigūnas turi turėti ne mažiau kaip dvi tyrimo bylas. Tai reiškiasi, kad jis seka ne mažiau kaip 10 žmonių, o tai reiškia, kad jis fiksuoja ir įrašinėja ne mažiau kaip 500 žmonių pokalbius. VSD dirba 200 pareigūnų. Tai reiškia, kad VSD fiksuoja ir įrašinėja apie 100 000 žmonių balsus ir pokalbius.

Lietuvoje yra aštuonios kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos tarnybos. Visos jos turi teisę sekti žmones ir klausytis jų telefoninių pokalbių. Teoriškai įsivaizduokime, kad kiekvienoje šių tarnybų dirba po 200 tikrų operatyvininkų. Tai reiškia, kad mes Lietuvoje turime 1600 seklių, kurie privalo turėti ne mažiau kaip dvi tyrimo bylas ir pagal jas seka ir turi leidimus klausytis telefoninių abonento numerių ne mažiau kaip 10 žmonių. O tai reiškia, kad 1600 seklių fiksuoja ir įrašinėja balsus ir pokalbius beveik 800 000 žmonių. Skaičiai įspūdingi.

Taigi, ten – duomenų bazėje – esame visi. Bet kuriuo metu galime atsidurti valdžios ar kažkieno kito sudarytame juodajame sąraše.