Aktorė Valda Bičkutė: apie meilę man viskas aišku

Aktorė Valda Bičkutė
Aktorė Valda Bičkutė
  © Asmeninis albumas

Išsaugoti šeimą ir santykius – nepaprasta. Teigia Lietuvoje dažnai apsilankantis Ajurvedos mokytojas, garsus šeimos santykių specialistas Olegas Torsunovas.

Apie artimą žmogų, pasak jo, visą laiką reikia galvoti tik gerai, tada sulauksi tokio pat atsako. Abejojantiems santykių ateitimi siūlo atlikti santykių testą, kuris skamba taip: jeigu užmerkus akis ir pagalvojus apie artimą žmogų jums kyla šviesūs jausmai ir vaizdiniai, reiškia su juo jus sieja gilūs jausmai. Jeigu ant jo pykstate, reiškia jūsų jausmai ne itin gilūs, balansuojate ant skyrybų ribos. Jeigu galvojate, kad jūsų partneris bjaurus tipas, bendros ateities nebus.

Egzistuoja ir kitokia, tam neprieštaraujanti, o ją tik papildanti teorija. Vokiečių psichoterapeutas Bertas Helingeris šeimą vadina žvaigždžių sankaupa – žvaigždynu, šeimos sistema, kurioje akcentuojama griežta tvarka, sistema.

Pasak B. Helingerio, norime mes to ar ne, kiekvienas esame savo šeimos, giminės, tautos dalis, užimame joje tam tikrą vietą, atliekame tam tikrą vaidmenį ir esame veikiami tam tikrų dėsnių. Svarbiausias jų – tėvai perduoda savo vaikams gyvybę ir meilę. Vaikai ją priima. Jeigu kas nors šeimoje kenčia, vaikai, o taip pat jų motinos, moterys tai labai stipriai jaučia ir prisiima tą kančią sau.

Kaip atsiriboti nuo to, nesusirgti, pačiai netapti ligone, o greičiau dvasine gydytoja. Apie tai pamąstančios moterys vis dažniau buriasi į bendruomenes, moterų klubus, iš šalies primenančius „sektas“ . Vasarą vyksta į gamtą, sodybas atokiuose kampeliuose ir užsisklendžia nuo visų – bando suprasti kitus, susivokti savyje. Aktorė Valda Bičkutė neslepia – viena iš tokių.

„Tik aš nepriklausau jokioms „sektoms“, – šypsodamasi perspėja. – Nėra jokios bendruomenės, kur lankyčiausi nuolat. Tik kartą per metus nueinu į O. Torsunovo paskaitą, ir viskas. Panaši informacija pati pasiekia kitaip – skaitant knygas, būnant gamtoje. Tai mano laikas sau ir su savim. Esu katinas/ė, kuris/i „vaikšto“ vienas .“

Miela Valda, Lietuvoj neseniai ir vėl lankėsi Olegas Torsunovas. Ir vėl ėjai jo klausytis...

Taip. Klausytojų prisirinko pilnutėlė didžiulė salė. Pastebėjau, kad anksčiau jo paskaitose iš aktorių būdavau tik aš ir Birutė Mar, dabar dar kelios atėjo. Vaikštau į jo paskaitas jau kelinti metai – kolegų aktorių daugėja, klausytojų minia didėja. Man tai – ne naujiena. Man patinka sužinoti kuo daugiau apie vyro ir moters santykius, apie meilę ir kelius jai pasiekti. Apie tvarką ir harmoniją.

O. Torsunovas – tradicinio, indiškai-lietuviško mąstymo psichologas. Teigiantis, kad vyras ir moteris – susisiekiantys indai, jie skirti vienas kitam, o ne konfliktuoti reikšdami savo teises? Pritari jam?

Žinoma – moteris ir vyras – skirtingi pasauliai. Tačiau atrasti jiems tarpusavio harmoniją – be galo svarbu. Nors šiais laikais viskas yra taip smarkiai „susimakalavę“, bet moterys grįžta į šeimą. Ir ačiū Dievui.

Ar tai reiškia, kad vyrams reikštis paliekama viešoji erdvė , moterims – namai, virtuvė?

Nieko panašaus! Tai tik priešybių vienybė. Juoda ir balta, nes jie vienas be kito negali. Jie lygiaverčiai. Abu turi suprasti, kas jie tokie. Apie jokį moters ar vyro engimą nė kalbos negali būti. Kai žinai, kas tu esi, gerai jautiesi, lengviau priimti ir kitą žmogų, pastebi asmenybę.

Bet tokios pastebimos moterys, asmenybės dažnai pavadinamos feministėmis...

Nesąmonė! Kad ir kokios mes būtume, mes nesame vyrai. Mes esame moterys! Man visada patiko skirtumai, ir juos reikia tik pabrėžti. Vieni dalykai priimtini vyrui, kiti moteriai, ir tai tiesiog stebuklas!

Pradėkim nuo to, kad vyrų ir moterų teisės yra neginčijamos ir neliečiamos. 80 proc. savo mąstymu ir elgesiu esame vienodi. Vienodai turim teisių į laisvę, gerovę, meilę. Ir vyrai ir moterys. Ir tik 20-čia procentų skiriamės. Tie 20 proc. ir yra verti tyrinėjimo – lyčių priešybių grožiui atverti. Patyrinėjus įsitikinsime, kad nė iš tolo negalima sakyti, kad vyras geresnis, o moteris blogesnė ir atvirkščiai.

Nepaisant panašių mokymų žmonės neranda bendros kalbos – bendrauja, skiriasi...

Nesvarbu. Svarbu būti tam tikrame kelyje. Jeigu suvoki, kad vienas kitam nesate nieko skolingi, kad esi padėties šeimininkas, bet vis tiek kažkas negerai, mokykis, žiūrėk. Yra toks šventas pasakymas: aš esu priežastis visko, kas su manimi vyksta. Manyti, kad kažkas tau skolingas, kad kažkas kaltas dėl tavo bėdų, yra visiškai klaidinga. Jei blogai, reikia pradėti galvoti, ar aš teisingai gyvenu, ką dar galiu padaryti? Tai – vienintelė išeiti.

Tavęs pasiklausius atrodo, kad tuoj patrauksi, pavyzdžiui, į Indiją...

Na, kodėl? Nebūtinai į Indiją. Aš darau tai, kas man įdomu, kas atsiliepia mano širdyje. Apie savo vidinius pasiekimus galiu nieko ir nepapasakoti, jeigu manęs to nepaklaus. Niekada nepasakysiu: „Tai yra tikroji tiesa...“ Nieko panašaus! Kiekvienas turi savo tiesą, atranda ją. Kaip kas nori, tegul mąsto.

Turi savo gyvenimo taisyklę, kuria vadovaujiesi?

Ne – viskas atsiranda eigoje. Kur gimsta džiaugsmas – ten tavo. Jei ne džiaugsmas- ten nebūk, neik.

Apie kokią vietą, šalį svajoji nuvykti? Kurioje, jauti, atsivertų dar kažkas naujo?

Gyvenimas pats visur nuveda. Visur, kur buvau, visur patiko. Kur būsiu – ten ir vėl patiks. Ačiū Dievui, tos kelionės susijusios su mano darbu, teatru, filmavimais, todėl teko daug kur pabuvoti. Belieka laukti, kur toliau mano kelias nuves.

Kur pastaruoju metu buvai, kokių atradimų gyvenimas padovanojo?

Didžiausiu stebuklu pavadinčiau pažintį su vokiečių psichoterapeuto Berto Helingerio teorija apie sisteminį šeimos išsidėstymą. Būdama Maskvoje per filmavimus susipažinau su šios teorijos mokytoja. Tai labai populiari terapija, psichoterapija, dėstoma gydytojams, psichoterapeutams, besidomintiems santykiais šeimoje. Tai - viena iš patirčių, absoliučiai apvertusi mano mąstymą.

Kokia šios terapijos esmė ir koks tas atradimo džiaugsmas?

Tai kasdienis atsivėrimas, pamąstymas, kas yra šeima. Jos svarba. Apie tai sunku papasakoti, reikia pačiam išbandyti. B. Helingerio atradimai šeimos santykių srityje prilygsta Froido atradimams. Visiškai kitaip pradedi mąstyti, supranti žmonių tarpusavio ryšių reikšmę. Pamatai, kaip smarkiai mes tarpusavyje esame susieti. Šeima, jos svarbumas, jos vertė – sunku tai pervertinti.

Kalbi apie tradicinę šeimą, ar apie dvasinę bendrystę?

Kraujo ryšys per vaikus, tradicinė šeima, partnerystė, dvasinis ryšys – jokio skirtumo. Visi partneriai – buvę, esantys, visi mylėti žmonės priklauso tai pačiai sistemai. Šeima – tai sistema, kurioje visi su visais rezonanse ir labai veikia vienas kitą. Kiekvieną šeimą veikia tam tikri dėsniai ir nė vienas sistemos narys negali būti pamirštas ar atstumtas.

Žmones vis rečiau tuokiasi, svetimėja. Ta sistema nunyks?

Tai pasekmė tos santykių „makalynės“, kuri mus vis labiau užvaldo. Susimaišymo, nebežinojimo, kas yra kas. Jeigu viskas grįš į savo vėžes, santuoka sugrįš į savo vėžes. Mane labai džiugina, kad vis dažniau apie tai susimąstome. Tai labai gero proceso pradžia.

Ar gali pasakyti, kad tu pati išgyveni savo brandžiausius metus, pilnatvę?

Ne, viskas dar ateityje… Vi>Vienintelis dalykas, kuriuo reikėtų rūpintis, tai savo vidiniu turiniu. Tuo, kas yra tavo viduje, tuo daliniesi su pasauliu. Neišvengiamai. Todėl svarbu palaikyti vidinę dvasios ramybę, harmoniją, ieškoti grožio, galų gale ieškoti savęs.

Žmogus taip sutvertas, kad jame slypi daugybė lobių, daugybė grožio, daugybė šviesos. Kitaip tiesiog būt negali. Visa tai atiduodant, atveriant kitos problemos savaime sprendžiasi arba jos neatrodo tokios didelės. Priekaištai, nepasitenkinimai, kaltinimai, pavydas… Visa tai prasiveržia dėl to, kad tai glūdi žmonėse, ir jie tuo dalinasi. Tiksliau – kankina. Visų pirma reikia užsiimti savo vidumi, savo dvasiniu turiniu, o visa kita klostosi savaime.

Esi maksimalistė. Atrodai tobula. Sakyk – sunku gyventi netobulame pasaulyje?

Mes kiekvienas tobulas. Taip jau sutverta. Tačiau visada egzistuoja nusidėjimo teisė, teisė klysti, teisė ieškoti, teisė galvoti. Niekas šito iš žmogaus neatėmė. Tai yra žmogiškosios prigimties dalis. Tačiau žmogus turi būti Visatos centre, niekada „neišsicentruoti“. Vienoj pusėj – materija, kitoj – dvasia. Vienoj pusėj gėris, kitoj – blogis. Žmogus negali pasiduoti kam nors. Jis turi jausti ir materijos grožį, ir savo kūną, rūpintis, kad jam nepakenktų, nieko neapleisti. O tai jau darbas su savimi.

Kalbi kaip santykių žinovė, visažinė...

Tikrai ne. Nepatinka man „visažinės“ tonas... Nes gal rytoj viskas atrodys kitaip? Tikrai nenoriu kalbėti taip, lyg viską žinočiau. Nes nieko nežinau. Tik esu smalsi, domiuosi, grožiuosi. Gyvybė, dvasia – tai judėjimas. Kasdien atrandam, kasdien prarandam. Kasdien sužinom, kasdien pamirštam.

Neišvengiami ieškojimai ir atradimai tavęs laukia dabar, tau pradėjus filmuotis naujame filme - apie Mažosios Lietuvos kultūrininką Jurgį Zauerveiną ir Rumunijos karalienę Elizabethę...

Ach!Tai dar viena istorija apie fatališką meilę ir visą gyvenimą trunkantį ryšį. Labai nuostabi, šilta ir išmintinga režisierė Anne Magnusen su meile ir pagarba kuria istoriją, pašvęstą Jurgiui Zauerveinui. O man didžiausias iššūkis - išmokti tekstą vokiškai, nes nemoku šitos kalbos, taigi, nėra lengva. O apie meilę man daugiau- mažiau viskas aišku. (Juokėsi.) Meilė – paprasta, o, va, santykiai – sudėtinga... Ten, kur yra Meilė, ten viskas aišku, skaidru ir teisinga. Tokia didžiulė Jos galia.

Aktorė Valda Bičkutė: apie meilę man viskas aišku

Aktorė Valda Bičkutė
+5