Šauktiniai gali nebebijoti grįžti į Lietuvą, sako Olekas

Juozas Olekas
Juozas Olekas
  © Vytenis Petrošius

„Mes ilgą laiką sudėtingai diskutuodavome ir ginčydavomės dėl oro policijos misijos, kuri jau penkti metai vykdoma Lietuvoje, ir įtikinant kolegas, kad reikia tokio budrumo, tekdavo susidurti su tam tikrais sunkumais. Tai dabar tikiuosi, tas supratimas bus bendresnis“ – sakė ministras.

Politiko teigimu, vien tai, kad dabar kolektyvinės gynybos būtinumą pabrėžia ir Lietuvoje viešėję NATO generolai, ir atskirų šalių atstovai, aljansas tampa stipresnis, o Lietuva saugesnė.

Rusija Lietuvos nepuls?

Paklaustas, ar yra Lietuvai reali grėsmė būti užpultai Rusijos, J. Olekas tvirtina, kad šiuo metu mūsų šalis pakankamai saugi, o tą esą lėmė jau kuris laikas transformuojama Lietuvos kariuomenė: įsigyjama moderni ginkluotė, papildomai ruošiami kariai. Be to Lietuvos oro erdvę saugo NATO naikintuvai.

„Mes dabar kalbame apie konkrečius Lietuvos gynybos planus - NATO formuoja greitojo reagavimo pajėgas, kurios, esant reikalui, atvyktų į bet kurią NATO teritoriją, tame tarpe ir Lietuvą. Tad, manau, kad dabar esame žymiai geriau pasiruošę apginti Lietuvą. Jei ir toliau mums taip seksis tvirtinti NATO aljansą, manau, artimiausiu metu, kokių nors bandymų užimti Lietuvos teritoriją tikrai nebus“ – ramino ministras.

Profesionali kariuomenė - pamaloninti rinkėjams?

J. Oleko teigimu, sprendimas nuo rugsėjo vidurio atsisakyti šauktinių ir pereiti prie profesionalios kariuomenės formavimo, nesusijęs su rinkimais. Esą tik sutapimas, kad toks daugelio ilgai lauktas sprendimas priimtas prieš pat rinkimus į Seimą.

„Ėjome link šio sprendimo jau gana seniai. Pirmosios rimtos diskusijos įvyko 2002 – 2003 metais. Tuomet buvo mokslininkų, specialistų diskusijos apie tokios kariuomenės privalumus ir trūkumus. Man atėjus dirbti į ministeriją, tą diskusiją perkėlėm į politikų lygį ir 2006 metais mūsų vizija buvo pristatyta Vyriausybės bei Nacionalinio saugumo ir gynybos posėdžiuose. Po to ne kartą buvo diskutuota visuomenėje, Seime ir šių metų kovo mėnesį Parlamentas priėmė mano pateiktą rezoliuciją dėl to, kad mes apsisprendžiame pereiti prie profesionalios kariuomenės. O konkretus sprendimas šį rudenį susijęs ir su įvykiais Gruzijoje, kurie parodė, kad reikia profesionalų su modernia ginkluote“ - teigė socialdemokratas.

Nebereikės slapstytis

Kalbėdamas apie šauktinių bandymus išsisukti nuo tarnybos armijoje, Gynybos ministras juokavo, kad po sprendimo pereiti prie profesionalios kariuomenės, jaunuolių sveikata tikriausiai pagerės: „Žinau, kad nemaža dalis jaunuolių tiesiog išvažiuoja iš Lietuvos vengdami tarnybos, dalis formaliai įstoja į universitetus ir jų nelanko. Tokie dalykai išnyks ir mūsų kariuomenė bus sveikesnė.“

Pasak J. Oleko, į armiją ateinantys profesionalūs kariai yra žymiai labiau motyvuoti nei privalomai šaukiami jaunuoliai: „Jei tarp šauktinių mes turėdavome po kelis šimtus nusižengimų, kai po savaitgalio laiku negrįžta, kai vartoja alkoholį, tai tarp profesionalų to nėra.“

Prieš metus Airijoje viešėjęs ministras prisiminė ten jauno vyro užduotą klausimą: „Priėjo vienas jaunuolis ir paklausė, ar jis gali grįžti į Lietuvą, ar jo nelaikys dezertyru. Tai šiandien jūsų bendruomenės žmonėms galiu pasakyti, kad jie baudžiami dėl vengimo tarnauti kariuomenėje nebus, o grįžę gali pasirinkti profesionalaus kario profesiją.“

Svarbu taikiai sugyventi su kaimynais

Pasak Gynybos ministro, Lietuvos tikslas yra taikiai sugyventi su kaimynėmis Rusija ir Baltarusija, nežiūrint kokie ten režimai. „Mes norime įtakoti, kad jie būtų demokratiškesni, kad jie bendrautų taip, kaip įprasta demokratiniame pasaulyje. Bet, manau, kad mes tikrai negalime užsiliūliuoti ir neskirti dėmesio gynybai, - paprieštaravo ministras prakalbus apie krašto apsaugai skiriamus didžiulius pinigus. Anot jo, mes daugiau kaip prieš 4 metus labai aiškiai pasirinkome savo gynybos kelią – įstojome į NATO, todėl turėtume laikytis šios organizacijos taisyklių, reikalavimų ir įsipareigojimų vieni kitiems.

Kariniams įsipareigojimams įgyvendinti šalies kariuomenei dabar skiriama 1,16 procento Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau ministro teigimu, įvykiai Kaukaze rodo, kad finansavimą reikėtų didinti. Tai esą būtų ženklas partneriams NATO, kad mes nesiekiame taupyti saugumo sąskaita.

Būtent priklausymas NATO, J. Oleko teigimu yra Lietuvos saugumo garantas: „Galime labai drąsiai pasakyti visiems Lietuvos žmonėms, kad mes esame pajėgūs apginti savo kraštą. Turbūt neatsiras noras kam nors į jį įžengti, nes ta jėga, kuri yra sukoncentruota NATO, yra žymiai didesnė už bet kokios atskiros šalies, ar dabar žinomų šalių grupės, karines pajėgas.“

Neseniai Lietuvoje pasigirdusias kalbas, neva Lietuvos kariai tik taikos misijose dalyvauti moka, o ne kariauti kare, ministras vadina blogų žmonių kalbomis: „Iš 16 tūkstančių visų kariuomenės karių taikos palaikymo misijose yra tik apie 300. Tai palyginus labai nedidelė dalis ir taip mes įvykdome tarptautinius įsipareigojimus NATO bei padedame kitoms šalims. Dalyvavimas misijose suteikia žymiai daugiau papildomų žinių ir gebėjimų - tai jau nėra tušti šoviniai, taikiniai ar mokymasis poligonuose. Tai jau reali kovinė aplinka ir kiekvienas karys, kuris grįžta, yra geriau pasiruošęs ginti tėvynę nei iki tol.“