Beprecedentis atvejis – žmonių su transplantuotais organais žaidynės

Žaidynių su transplantuotais organais atidarymas
Žaidynių su transplantuotais organais atidarymas
  © Organizatoriai
Alfa.lt
2014-07-13 09:40

Sostinėje, Gedimino prospekte, ties V.Kudirkos aikšte, vakar susirinkusi didžiulė margaspalvė minia traukė vilniečių dėmesį. Vėjyje plazdančios 20-ties Europos valstybių vėliavos, juokas ir sporto sirgalių šūkius primenančios dainos – taip atrodė iškilmingai eisenai besirikiuojantys atletai. Daugeliui smalsuolių buvo sunku patikėti, kad šie žmonės – su persodintomis širdimis ir plaučiais.

Eiseną lydėjo policija ir medikai

Sostinės Gedimino prospektu prasidėjo XV – osios Europos žmonių su transplantuotomis širdimis ir plaučiais žaidynės. Išsirikiavusios komandos dėmesį traukė ne tik spalvinga apranga su sporto šakų atributika, šypsenomis, bet ir rankose laikomomis lentelėmis: „Aš gyvenu su transplantuota širdimi“, „Aš gyvenu su transplantuotais plaučiais“.

Vinco Kudirkos aikštėje tuo pat metu vyko ir organų donorystės akcija, kurią rengė Nacionalinis transplantacijos biuras prie SAM. Geriausi ir suprantamiausi organų donorystės pavyzdžiai buvo iškilmingos eisenos dalyviai – praeiviams daug aiškinti nereikėjo, kuo svarbi ir prasminga yra organų donorystė.

Lydima policijos ir medikų ekipažų iškilminga eisena patraukė Valdovų rūmų link. Arkikatedros varpas eisenos dalyvius pasitiko širdį virpinančiais dūžiais, sportininkų delegacijos pasuko į Valdovų rūmų kiemą. Čia įvyko oficiali žaidynių atidarymo šventė.

Prezidentės sveikinimas ir garsių medikų būrys

Susirinkusius iš ekrano vaizdu pasveikino Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, sveikinimo žodį tarė Lietuvos širdies transplantacijų pradininkas profesorius Vytautas Sirvydis, Europos žmonių su persodintomis širdimis ir plaučiais federacijos vadovas airis Brendanas Giliganas (Brendan Gilligan), VU ligoninės Santariškių klinikų Organų transplantacijos koordinavimo centro vadovas docentas Arūnas Želvys, Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ prezidentė Ugnė Šakūnienė.

Žaidynių tikslas – įrodyti visuomenei, kad ir po organų transplantacijos žmonės gali ir nori aktyviai gyventi, sportuoti. Kitas tikslas – propaguoti organų donorystę, padėkoti donorų šeimoms, sutikusioms paaukoti artimųjų organus ir išgelbėjusioms nepažįstamų žmonių gyvybes.

Žaidynių dalyviai iki kitos savaitės trečiadienio rungsis plaukimo, bėgimo, lengvosios atletikos rungtyse, dviračių varžybose, žais golfą, tinklinį, petankę, stalo tenisą, tenisą, badmintoną. Varžybos vyks Vilniaus miesto erdvėse - Lietuvos jaunimo centre, Europos centro golfo klube, Vingio parko stadione, Bernardinų sode ir kitur.

Tikslas – propaguoti organų donorystę

Kaip teigia Europos žmonių su persodintomis širdimis ir plaučiais federacijos (EHLTF) vadovas airis Brendanas Giliganas (Brendan Gilligan), pats gyvenantis su persodinta donoro širdimi, XV-ųjų žaidynių organizavimas Vilniuje – puiki galimybė įrodyti visuomenei, kad ir po atliktos organų transplantacijos žmonės gali ir nori aktyviai gyventi, sportuoti. „Šios žaidynės – įrodymas, kad po transplantacijos pagerėja transplantuotų žmonių sveikata, jų gyvenimo kokybė. Tai suteikia galimybę komfortiškiau jaustis tiems pacientams, kurie dar tik laukia transplantacijos“, – sako B.Giliganas.

Kitas šių sporto žaidynių tikslas – propaguoti organų donorystę, padėkoti donorų šeimoms, sutikusioms paaukoti artimųjų organus ir išgelbėjusioms nepažįstamų žmonių gyvybes. „Tai puiki galimybė perduoti žinią visuomenei apie sėkmingus organų donorystės ir transplantacijos atvejus“, – teigia B.Giliganas.

Šimtai svečių – iš devyniolikos užsienio šalių

Pasak Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ vadovės Ugnės Šakūnienės, mūsų šalyje rengiamose žaidynėse žada dalyvauti net 19 užsienio šalių atstovai: „Iš viso žaidynėse dalyvaus apie 180 sportuojančių žmonių. Drauge su lydinčiaisiais asmenimis į Lietuvą atvyks daugiau kaip 300 užsieniečių. Tai didelis būrys ypatingų mūsų šalies svečių, atvykstančių į išskirtinį renginį“. Jie bus apgyvendinti viešbučiuose „Panorama“ ir „Corner Hotel“.

Airių delegacijoje bus 27 žmonės, anglų – 34, olandų – 31, danų – 24, suomių – 26, norvegų ir švedų – po 37, prancūzų – 21, austrų – 19, belgų ir vokiečių – po 5, graikų, vengrų ir italų – po 8, šveicarų ir rumunų – po 2, slovėnų ir bulgarų – po 3, slovakų – 1. Lietuvai turėtų atstovauti apie 15 žmonių po širdies arba plaučių transplantacijos.

Žaidynių dalyviai rungsis plaukimo, bėgimo, lengvosios atletikos rungtyse, dviračių varžybose, žais golfą, tinklinį, petankę, stalo tenisą, tenisą, badmintoną. Populiariausia šių žaidynių sporto šaka – lengvoji atletika.

Žaidynėse – aktyviai sportuojantys transplantuoti ir senjorai, ir jaunimas

Vyriausiasis žaidynių dalyvis – 80 metų prancūzas Žanas Klodas Le Burhis (Jean-Claude Le Bourhis) su persodinta širdimi, kuris planuoja dalyvauti net keliose rungtyse: bėgti 4 kilometrų krosą, dviračių lenktynėse įveikti 20 kilometrų, lengvosios atletikos varžybose bėgti 100, 400, 1500 metrų bei dalyvauti estafetės bėgime (šiame bėgime Prancūzijos komandoje jauniausias dalyvis – 50 metų). Jauniausia varžybų dalyvė – 15-metė olandė Renskė van der Pilj su persodinta širdimi.

Pasak U. Šakūnienės, be sporto varžybų, kurių stebėti kviečiami ir vilniečiai bei miesto svečiai, žaidynių dalyviams bus rengiamos ekskursijos po Lietuvą, vyks ir kiti renginiai, kurie yra tapę tokių žaidynių tradicija: paskutiniąją dieną, liepos 16-ąją, rankomis susikibę visi žaidynių dalyviai Lukiškių aikštėje susiburs į Gyvybės ratą. Žaidynių uždarymo ceremonija vyks viešbutyje „Le Meridiene“.

Šios ceremonijos metu bus apdovanoti geriausiai pasirodę varžybų dalyviai. Po pereinamąją Europos federacijos įsteigtą taurę gaus geriausias sportininkas ir geriausia sportininkė. Šie du sportininkai gaus ir „Gyvasties“ taures, kurios su jais liks visam laikui.

Vienas iš Europos žmonių su persodintomis širdimis ir plaučiais federacijos įkūrėjų, buvęs Prancūzijos transplantuotų žmonių organizacijos vadovas, dabar jau a.a. Žanas Markas Šarlot (Jean-Marc Charlot) įsteigė taurę jauniausiai tinklinio komandai, laimėjusiai auksą, sidabrą arba bronzą. Šiemet taurę įteiks jo našlė Raimonda Šarlot (Raymond Charlot).

Specialiosiomis taurėmis bus apdovanoti ir du geriausi sportininkas ir sportininkė su persodintais plaučiais – jas įsteigė Austrijos žmonių su persodintomis širdimis ir plaučiais asociacija. Taip norėta padrąsinti dalyvius, gyvenančius su persodintais plaučiais. Visame pasaulyje plaučių persodinimo operacijų atliekama kur kas mažiau negu širdžių transplantacijų, todėl ir žaidynėse tokių sportininkų būna mažiau. Pavyzdžiui, Lietuvoje varžysis 125 sportininkai su persodintomis širdimis, 56 – su persodintais plaučiais ir 6 – su persodintais širdies bei plaučių kompleksais.

Pereinamąjį Džefrio Finigano (Geoffrey Finnigan), pirmojo Europos širdies transplantacijos federacijos prezidento, apdovanojimą gaus geriausi vyriausiosios amžiaus grupės sportininkai, kurie rungsis teniso, stalo teniso bei badmintono vilo dalyvaujantiais federacijos Generalinė asamblėja. Šios asamblėjos metu buvo iškeltas klausimas, kur būtų galima surengti 2014-ųjų žaidynes, nes paaiškėjo, kad Anglija, kuri turėjo rengti šias žaidynes, dėl lėšų stygiaus atsisakė tai daryti.

„Tada ir kilo mintis pasiūlyti Lietuvą, – prisimena U.Šakūnienė. – Bet pasakiau, kad grįžus į Lietuvą, šią idėją būtina aptarti su asociacijos „Gyvastis“ taryba. Taryba šiam siūlymui pritarė. Apie tai pranešėme žaidynių sumanytojams – Europos žmonių su persodintomis širdimis ir plaučiais federacijai (EHLTF), tačiau ilgai nesulaukėme jokio atsakymo. Tik 2013-ųjų pavasarį buvo gautas oficialus patvirtinimas, kad XV žaidynes leidžiama rengti Lietuvoje“.

Sunki rėmėjų paieška

Prasidėjo intensyvus ruošimasis žaidynėms. U. Šakūnienei, padedamai būrelio pagalbininkų, teko nuveikti begalę organizacinių darbų – ieškoti rėmėjų, registruoti dalyvius, derinti sporto rungčių grafikus, rungtynių vietas, reikiamą atributiką, organizuoti sportinių varžybų teisėjų komandą, spręsti svečių maitinimo, apgyvendinimo ir logistikos klausimus.

U. Šakūnienė neslepia: rėmėjų paieška buvo sunkus ir didelis darbas, nors bemaž visi, į ką buvo kreiptasi finansinės paramos, pripažino, kad būsimo renginio tikslas – labai kilnus. „Viskas šiais laikais kainuoja labai didelius pinigus. Ir nors pavyko gauti dideles nuolaidas patalpoms, atributikai ir kitiems dalykams, žaidynių sąmata yra nepaprastai didelė“, - finansiniais skauduliais dalijosi organizatorė.

Kodėl žaidynės sostinėje?

Beje, iš pradžių buvo planuojama žaidynes rengti Druskininkuose. Tačiau paaiškėjo, kad šiame kurorte nėra reikiamo ilgio baseino (čia yra 24 metrų baseinų, o pagal žaidynių standartus – jie turi būti 25 m arba 50 m ilgio), tinkamo stadiono lengvosios atletikos varžyboms, nėra galimybės badmintoną žaisti uždarose patalpose. O apgyvendinti dalyvius Druskininkuose ir vežioti juos į Alytų, kur galima organizuoti šių sporto šakų varžybas, būtų buvę ir brangu, ir vargintų dalyvius.

Todėl nutarta žaidynes rengti Vilniuje. Tačiau ir sostinėje teko ilgai ieškoti vietos, kur, pavyzdžiui, per atidarymo ceremoniją būtų galima susodinti 400 žmonių. Šioms iškilmėms labiausiai tiko Valdovų rūmų kiemas.

Iš žaidynių istorijos

Tradicinėmis ir tarptautinėmis tapusių bei gyvenimo švente vadinamų sporto žaidynių ištakos – 1989-ieji, kai Olandijoje žmonės su persodintomis širdimis buvo suburti sporto savaitgaliui. Po metų, 1990-aisiais, Prancūzijos Širdies transplantacijos organizacija surengė kitas žaidynes, dar po metų, 1991-aisiais, tokios žaidynės įvyko ir Didžiojoje Britanijoje.

Dabar jos rengiamos kas dvejus metus. 1994 metais žaidynės vyko Helsinkyje (Suomija), 1996 metais – Lausanne (Šveicarija), 1998 – Bad Oeynhausen (Vokietija), 2000 – Sandefjord (Norvegija), 2002 – Klagenfurt (Austrija), 2004 – Dubline (Airija), 2006 – Neapolyje (Italija), 2008 – Vichy (Prancūzija), 2010 metais – Växjö (Švedija), 2012 – Apeldoorne (Olandija).

2010-aisiais Švedijoje Lietuvai atstovavo Nerijus Maskolaitis, pakėlęs dvi širdies persodinimo operacijas, o 2012-aisiais Olandijoje – Rimvydas Vekerotas, gyvenantis su transplantuota širdimi.

Beprecedentis atvejis – žmonių su transplantuotais organais žaidynės

Žaidynių su transplantuotais organais atidarymas
+5