Baidarininkams Vilnia ne visada svetinga

Baidarės
Baidarės
© Asmeninis albumas
Eglė Dagienė | „Dienraštis L.T.“
2008-07-18 02:00

„Tai pikčiausia, bet ir viena smagiausių upių. Nėra šansų neišvirsti, bet nepanikuokite“, – su tokiais profesionalių baidarininkų linkėjimais dienraščio L.T. žurnalistai leidosi į beveik trijų valandų naktinį baidarių žygį Vilnia.

Startas – Naujosios Vilnios senoji užtvanka, finišas – prie Karaliaus Mindaugo tilto. Išvykimo laikas – devinta valanda vakaro. Išbandyti Vilnios sraunumą dvivietėmis polietileno baidarėmis prietemoje ryžosi septyni savanoriai. Prisipažinsiu, plaukiau pirmą kartą, tad instruktoriaus perspėjimai apie dažną baidarių virtimą gana sraunia Vilnele įvarė nemažai baimės. „Įlipę į baidarę, svarbiausia, nedarykite staigių judesių, nesimuistykite. Priekyje sėdintis šturmanas turėtų akylai stebėti upę ir iš anksto draugą perspėti, kur akmuo, šaka ar kita kliūtis, – patarimus dalijo žygio gidas Laurynas Salys. – Neleiskite baidarei atsidurti skersai upės. Tuomet nemaža tikimybė, kad apsiversite. Bet nepanikuokite. Kadangi Vilnelė negili, atsistokite ir baidarę skubiai atverskite, kol ji neprisipildė vandens.“

Akmenys ir šakos – dalis kliūčių

Nežinomybės baimė ištirpo vos įsėdus į baidarę. Apsirengusios gelbėjimosi liemenėmis ir užsidėjusios ant galvos prožektorių su žygį rengiančios turizmo agentūros „Vaiduokliai“ atstove Rasa leidomės antrosios. Baidarę iškart pagavo srovė ir nuotykiai prasidėjo. Iš vandens kyšantys akmenys, kuriuos pastebi tik priartėjęs, šakos, nugriuvę medžiai skersai Vilnios, sūkuriai – tik dalis mūsų kelyje pasitaikiusių kliūčių. Vieną po kitos jas įveikusios džiaugsmingai sušukdavome. Neslėpsiu, iriantis visas kūnas buvo įsitempęs, bet tik pradžioje. Jau po keliolikos minučių plaukimo su baidarės partnere atsipalaidavome, tačiau iš galvos neišėjo gido perspėjimai.

„Atsargiai, akmuo dešinėje! Lenkis, šaka. Ups, pakibome!“ – girdėjosi baidarininkų šūksniai. Mūsų komandos baidarė taip pat to neišvengė. Vieną kartą pakibome ant didžiulio rąsto, kitą kartą užšokome ant akmens, trečią – ant seklumos. Tačiau nė karto neapsivertėme. Kaip iš anksto perspėjo gidas, išeitis iš tokios padėties – bandyti atsistumti irklais, siūbuoti baidarę sinchroniškai, tačiau paprasčiausias būdas – vienam įlipti į vandenį ir pastumti baidarę į srovę. Tai mes ir padarėme. Net nustebau, kad toks šiltas Vilnios vanduo.

Palydovai – mašalai

Jei plauksite šia upe, kol dar visai nesutemę, nepamirškite pasigėrėti pakrante. Ypač malonu akis paganyti į Pūčkorių atodangą, Belmonto krioklius. Nuo jų leistis, žinoma, nedrįsome. Baidares nusinešėme už jų ir žygį tęsėme pro Užupį, Sereikiškių parką iki pat Neries. Prisišvartavome už Karaliaus Mindaugo tilto. Beje, apsišarvuokite kantrybe – visą kelionę gali lydėti tuntas įkyrių mašalų, lendančių į akis ir burną.

Kaip L.T. tikino šios kelionės organizatorė Rasa Ambrulevičiūtė, naktiniai žygiai baidarėmis bus rengiami iki pat rudens. „Užsisakyti šią pramogą dieną tampa vis sudėtingiau. Todėl sugalvojome surengti pasiplaukiojimus naktimis. Kitoks pojūtis, daugiau adrenalino ir įspūdžių“, – šyptelėjo pašnekovė. Plaukti dviviete baidare vienam žmogui kainuoja 150 litų.

 

 

Šiandien dienraštyje L.T. taip pat skaitykite:

Mikutavičius vėl oficialiai vienas: skyrybų formalumai truko ilgiau negu vestuvės
L.T. tyrimas atskleidė „juodas dėmes“ kelių policijos darbe
Vilniaus aplinkkelio tiesimas apauga dar vienu skandalu