Belangė elitiniams kaliniams

Kalėjimas
Kalėjimas
  © Andrius Vaitkevičius

Atstumtųjų luome pabuvoję politikai ir rašytojai pirma laiko neteisia Viktoro Muntiano, bet mielai jam dalija patarimus, ką veikti kameroje.

Nuteistųjų duonos paragavę politikai ir visuomenės veikėjai rekomenduoja įtarimais apipiltam Viktoriui Muntianui pasirūpinti knygomis ir iš naujo pažvelgti į save. Nelaisvė esą nesugniuždo stiprių asmenybių, o atsidurti atstumtųjų luome nėra jau taip blogai. Kai kurie buvę kaliniai nelaisvės metus pavadino dovana, atsiųsta jiems iš aukštybių.

Kalėjime praverčia knygos

Po nepriklausomybės atkūrimo kalinio duonos ragavo ne vienas žinomas Lietuvoje žmogus. Kalėjimas jų nepalaužė, o kai kuriais atvejais netgi sustiprino. Tad šie žmonės turėtų ką patarti V.Muntianui, iš kurio Seime norima atimti neliečiamybę.

Prozininkas ir scenaristas Aidas Puklevičius anksčiau dirbo Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje, ambasadose. 1997 metais už piktnaudžiavimą tarnyba jis buvo nuteistas ir kalėjo kolonijoje. Jau dešimt metų jis gyvena laisvėje.

„Nuo pat gimimo iki mirties žmogus neturėtų išbraukti jokių savo gyvenimo tarpsnių, - įsitikinęs A.Puklevičius. - Įgyta patirtis leido šiek tiek kritiškiau pasižiūrėti į save“.

Pasak jo, kalėjimas nesugniuždo žmogaus asmenybės, jeigu ji yra stipri. Šiuo metu A.Puklevičius dirba vyrams skirto žurnalo „FHM“ vyriausiuoju redaktoriumi.

Kalėjime jis daugiausia skaitė knygas ir klausėsi muzikos. „V.Muntianui rekomenduočiau knygas, nes tai tikrai ta vieta, kurioje jos praverstų“, - šypsodamasis pasakojo A.Puklevičius.

Neapgalvotų smulkmenų kaina

A.Puklevičius pernelyg nesureikšmina to, kad V.Muntianui gresia baudžiamoji byla ir jis gali būti nuteistas kalėti. „Lietuvoje kas aštuntas vyras yra ragavęs nuteistojo duonos ir šiuo atveju gal reikėtų pažvelgti į save, ką padarei ne taip - kad nereikėtų kartoti klaidų“, - sakė A.Puklevičius.

Pasak jo, tai daryti turėtų kiekvienas belangėje atsidūręs žmogus, nepriklausomai nuo jo užimamos padėties visuomenėje.

„Be to, per tuos metus susipažinau su tų žmonių gyvenimu ir jų istorijomis, su kuriais anksčiau net nebendraudavau,“ - sakė A.Puklevičius. - Tai praplėtė ne tik akiratį, bet ir suvokimą, koks iš tikrųjų yra gyvenimas“.

Už piktnaudžiavimą tarnyba kalėjusio A.Puklevičiaus žodžiais, „daugybė smulkmenų arba neapgalvotų dalykų gali staiga nulemti pačius baisiausius žmogaus gyvenimo posūkius“.

Pakankamai laiko apmąstymams

Įkalinimo vietoje ne visada tvyro tik niūri aplinka. Joje pasitaiko ir linksmų akimirkų. A.Puklevičius prisimena 1998 metų įvykį, kai kolonijoje nuteistieji per televizorių stebėjo pasaulio futbolo čempionato ketvirtfinalio rungtynes tarp Olandijos ir Brazilijos rinktinių.

„Rungtynės vyko vėlai vakare. Jau turėjo prasidėti pratęsimas, o apie 23 valandą kolonijoje paprastai būna išjungiama elektra, nes nuteistiesiems taikomas toks režimas. Kilo toks nepasitenkinimas, kad galvojau, jog kolonijoje tikrai kils maištas,“ - šypsodamasis prisiminė A.Puklevičius. Prižiūrėtojai leido kaliniams baigti stebėti rungtynių pabaigą.

A.Puklevičius sako, kad kolonijoje žmonės turi pakankamai daug laiko įsigilinti į save. „Ten jie turi daugiau galimybių pabūti su savimi, o tokiems dalykams laisvėje paprastai nerandama laiko“, - sakė A.Puklevičius.

Dėkoja Viešpačiui už išbandymą

Vilniaus sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijoje daugiau kaip 7 mėnesius kalėjęs rašytojas ir žurnalistas Saulius Stoma laisvę atgavo 1999 metų vasarį. Žurnalistas buvo nuteistas už finansinius pažeidimus, kai dirbo dienraščio „Lietuvos aidas“ vyriausiuoju redaktoriumi.

„Esu labai dėkingasViešpačiui už šį gyvenimo tarpsnį, kuris man, kaip žmogui, davė labai daug“, - akcentuoja S.Stoma.

Kalinimo laiką rašytojas vertina kaip Dievo siųstą išbandymą. „Tokiais momentais supranti, kad taip ir turėjo įvykti, kad tai - paradoksali Dievo dovana žmogui. Ar tas žmogus sugebės pakelti išbandymus?“, - kalbėjo S.Stoma.

Šiuo metu S.Stoma dirba interneto portale „Delfi“, prieš tai vadovavo „Žinių radijui“, savaitraščiui „Atgimimas“.

Visuomenėje prarado padėtį

S.Stoma pasakojo, kad patekimas į kalėjimą sukrečia žmogų. Ypač kai prieš tai jis turėjo pakankamai tvirtą statusą visuomenėje.

„Socialinis statusas - kaip savotiškas rūbas, kurį nešioji, ir pagal jį tave vertina, bendrauja su tavimi. Kai netenki to statuso, staiga pamatai, kad stovi nuogas,“ - aiškino S.Stoma. - Negali į nieką atsiremti, nes lieki tik žmogus. Apsinuoginimas naudingai nuskaidrina sielą ir padeda daug ką suprasti gyvenime“.

Rašytojas prisimena, kad tokiam staigiam kritimui iš aukštybių jis nebuvo pasirengęs, bet likimo smūgis nesugniuždė jo asmenybės. „Kaip yra sakęs Fridrichas Nyčė, kiekvienas smūgis mus arba nužudo, arba sustiprina, - kalbėjo S.Stoma. - Taigi tie, kurie kalėjime nepalūžta, - sustiprėja“.

Jis, kaip ir kiti pašnekovai, nesiekia kuo greičiau užmiršti laiko praleisto įkalinimo kameroje. Jo žodžiais tariant, „žmogus tampa gilesnis, kai patiria tokių išgyvenimų“.

Nesmerkia anksčiau laiko

Stebėdamas įvykius, susijusius su V.Muntianu, S.Stoma nelinkęs jo teisti pirma laiko, nes Lietuvos teisinei sistemai esą dar toli iki tobulumo. „Šioje sistemoje pakankamai daug politinių užsakymų, todėl, kol nesužinosiu, kaip ten viskas buvo iš tikrųjų, tol nesusidarysiu galutinės nuomonės“, - sakė S.Stoma.

Be kita ko, S.Stoma iki šiol įsitikinęs, kad jam buvo skirta nepelnytai griežta bausmė. Anksčiau jis sakė, kad Lietuvai tapus demokratiškesne valstybe jis sieks bylos peržiūrėjimo. „Akivaizdu, kad valstybė netapo demokratiškesnė, todėl kol kas dėl savo sprendimo nesuku galvos“, - sakė S.Stoma.

Jis viliasi, kad kada nors žurnalistai ištirs didelį rezonansą visuomenėje sukėlusias bylas ir padarys savo išvadas. „Tačiau kol kas žurnalistai domisi tik tomis bylomis, kurias jiems paduoda teisėsauga“, - sakė S.Stoma.

Jaučiasi apkvailintas

„Jaučiuosi apkvailintas“, - taip „Valstiečių laikraščiui“ sakė už neteisėtą disponavimą ginklais 4 metais nelaisvės nubaustas buvęs Seimo narys Algirdas Petrusevičius. Pirmojo lietuviško automato „Vytis“ kūrėjas nepraranda vilties likti laisvėje, nes advokatai apskundė šį Kauno apygardos teismo sprendimą Apeliaciniam teismui. Visgi A.Petrusevičius pusmetį praleido belangėje, kol vyko bylos tyrimas.

„Dvylika metų kalėjau lageriuose, ir dar pusę metų atsėdėjau laisvoje Lietuvoje. Tas pusmetis sveikatos tikrai nesustiprino“, - teigia buvęs disidentas A.Petrusevičius.

Kol buvo tiriama byla, kameroje jis daugiausia skaitė knygas, žurnalus, laikraščius. Šiuo metu A.Petrusevičiui yra 81 metai.

Jis nesiima spręsti, ar V.Muntianas kaltas, ar nekaltas. „Gal jis padarė labiau moralinį nusikaltimą, bet akivaizdu, kad Lietuvoje teisėsauga naudojamasi susidorojimui su politiniais oponentais, - kalbėjo A.Petrusevičius. - Net ir neprotaujančiam aišku, kad mano byla irgi yra politinė“.

„Vyčio“ kryžiaus ordino kavalierius sakė, kad valdžia žino, kur ir kas iššvaistė milijardus litų, bet bylų iki šiol nėra.

Kalėjo ir daugiau politikų

Pustrečių metų sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijoje praleido Audrius Butkevičius - vienas garsiausių kalinių, buvęs Seimo narys, apkaltintas pasikėsinimu sukčiauti stambiu mastu.

„Valstiečių laikraštis“ primena, kad 1997 metais nuteisto A.Butkevičiaus apkalta parlamente nepavyko. Politikas grįžo į kalėjimą vis dar turėdamas Seimo nario mandatą.

Po įkalinimo A.Butkevičius irgi kartojo, kad nelaisvė jo nesugniuždė. Atvirkščiai, išbandymas jį sustiprino. Šiuo metu A.Butkevičius yra Vilniaus miesto tarybos narys ir vienas svarbiausių partijos „Tvarka ir teisingumas“ strategų.

Už sukčiavimą bausmę Vilniaus miesto pataisos namuose yra atlikęs ir Kovo 11-osios akto signataras Eimantas Grakauskas. Dar vienas signataras - Vytautas Astrauskas - už šmeižtą kalėjo pataisos įstaigoje Kybartuose.