Dainų šventėje išeivijos šokėjus rikiuoja Los Andželo lietuvė
Į Dainų šventę – su vyrais, vaikais ir šunimis

Lietuvos Dainų šventės užsienio kolektyvų repeticija; šokių mokytoja Danguolė Varnienė
Lietuvos Dainų šventės užsienio kolektyvų repeticija; šokių mokytoja Danguolė Varnienė
  © Dmitrijus Radlinskas

„Pasakykit visiems – išeivija Dainų šventei pasiruošusi, dieną naktį repetuojam”, – paprašyta pasidalyti ją apėmusiomis nuotaikomis, šypsodamasi patikino Dainų šventėje išeivijos šokių grupes globojanti Los Andželo lietuvė Danguolė Varnienė.

Visi kalba apie orą ir futbolą

Pasak jos, į 90-metį švenčiančią Dainų šventę sugužėjusių išeivijos lietuvaičių nuotaika puiki, visi kalba tik apie orą, kad tik nelytų, kad tik šventė pavyktų, ir dar apie futbolą – kodėl Amerika pralošė pasaulio čempionate... Bet dabar bus ramiau – futbolo neliko, nors Pietų amerikiečiai lietuvaičiai vis dar sielvartauja – futbolas jiems dar nesibaigė...

Vakar visą dieną D. Varnienė, iš Los Andželo atlydėjusi savo vadovaujamą šokėjų grupę „Spindulys“, praleido repeticijoje sostinės stadione Linkmenų gatvėje. Iš rankų nepaleido šokėjų dienotvarkės, kurioje viskas numatyta minučių tikslumu: repeticijų vieta, pertraukos, pasirodymai, pietūs, vakarienė, nakvynės...

Nepaisant užgriuvusios atsakomybės, moteris spinduliavo puikia nuotaika – jai tai ne naujiena, Dainų šventėje ji dalyvauja jau šeštą kartą. Nuo pat 1994 metų, kai nepriklausoma Lietuva pirmą kartą pakvietė atvykti jos vadovaujamus šokėjus. Nuo to laiko prabėgo 20 metų, įvyko penki sėkmingi jos grupės pasirodymai.

„Iki šiol mus įjungdavo į didelę šokėjų mozaiką, su išeivijos lietuviais bendraudavo šokių dienos meno vadovė Laimutė Kisielienė, daug dirbusi su išeivijos grupėmis Amerikoje ir Kanadoje. Šiemet meno vadovu tapo Vidmantas Mačiulskis, pagal savo viziją mus įtraukęs į kitokį veiksmą: Šokių dieną pirmiausia išeisim šokti be vietos lietuvių ir tik baigiamojoje dalyje susimaišysim su Lietuvos šokėjais“, – pasakojo D. Varnienė.

Žino viską – kada šoks, kada valgys, kur apsistos

Šiemet iš užsienio – Šiaurės ir Pietų Amerikos, Vakarų Europos ir net Australijos – suskrido, susirinko apie 600 šokėjų lietuvių.

Daugiausia jų atvyko iš JAV – nuolat dalyvaujančių Dainų šventėje. Šokėjų grupė „Grandis“ atskrido iš Čikagos – didelis pulkas, apie 50 žmonių. Taip pat D. Varnienės vadovaujama Los Andželo šokių grupė „Spindulys“ – 25 jauni žmonės: gimnazijas baigę moksleiviai, studentai. Kitas „Spindulys“ atskrido iš Lemonto, esančio prie Čikagos. Yra šokėjų iš Bostono, Baltimorės netoli Vašingtono. Apie 70 žmonių atvyko iš Toronto, taip pat naujai susibūrusi lietuvių grupė iš Kalgario.

Dvi grupės yra iš Pietų Amerikos – Urugvajaus ir Argentinos. Šokėjai iš Australijos – Adelaitės ir Melburno – šiemet susijungė į vieną 15 žmonių grupę, tai yra didelis laimėjimas. Kaip bebūtų, jie į Lietuvą atvyksta nuo pat pirmosios šventės nepriklausomoje Lietuvoje. Atvyko šokėjai iš Anglijos, Latvijos, Sankt Peterburgo, Vokietijos, Švedijos, Punsko, Latvijos... „Aš esu juos visus suregistravusi, aš žinau, kur jie apsistojo, kada repetuos, kada bus pertrauka, kokia dieną jie pasirodys, kada juos maitins“, – neleido abejoti šokėjų globėja D. Varnienė.

Šokėjus atlydėjo mokytojai ir šeimų nariai

Kur begyventų, kaip bebūtų sunku – iš toli ar arti – visi atvyksta už savo pinigus, kiekvienas moka iš savo kišenės. „Kitaip nesusirinktume, nesurinktume reikalingų rėmėjų lėšų iš negausios lietuvių bendruomenės, nors mus paremia ir šokėjų tėvai, turim geradarių, bet vis tiek našta nemenka – kelionė kainuoja tūkstančius“, – prasitarė laiką ir lėšas šventam tikslui ir pati aukojanti moteris.

Dainų šventė šokėjams – puiki proga ne tik pabūti Lietuvoje, bet ir susipažinti su Lietuvos jaunimu, bendrauti, šokti, parsivežti prisiminimų. Ir ne tik Lietuvą, gimines aplankyti... „Tokį ilgą kelią įveikus, tai gera proga pakeliauti po visą Europą – Vokietiją, Angliją, Prancūziją, todėl jie visi labai laukė Dainų šventės. Jeigu nebūtų tokių progų, jaustumėmės blogai – vieni kažką kažkur darome... Daug maloniau prisijungti prie didelio tautos paveikslo, pasijusti tautos dalimi“, – naujų susitikimų ir šventės prasmę vardijo nepavargstanti šventės entuziastė D. Varnienė.

Panašaus entuziazmo pradžia, pasak jos, – lietuviškos išeivijos mokyklos. Jeigu vaikai pamilsta Lietuvą nuo vaikystės, ta meilė tęsiasi visą gyvenimą. Žinoma, daug kas priklauso ir nuo patriotiškai nusiteikusių tėvelių. Nenuostabu, kad beveik visą jaunimą į Dainų šventę atlydėjo ne tik mokytojai, bet ir tėvai, artimieji, beveik visi atvyko su šeimomis.

D. Varnienės šokėjų grupei „Spindulys“ vadovauja Linas ir Regina Polikaičiai, dar neseniai patys lankę šokių grupę „Spindulys“. Su mama į Lietuvą atvyko ir D. Varnienės sūnus Valdas, šios šokių grupės seniūnas, Dainų šventėje dalyvaujantis, šokantis jau ketvirtą kartą.

„Aš pati – lietuvaitė iš Los Andželo; susipažinusi su savo būsimu vyru sužinojau, kad Čikagoje jis turi gerą draugą, tada dar būsimą Lietuvos prezidentą Valdą Adamkų. Mano vyras buvo sportininkas, aš irgi buvau sportiška, šokėja. Po vestuvių įsikūrėme Los Andžele. Kai gimė mūsų sūnus, pasakiau: turi tokį gerą draugą Valdą, duokim sūnui jo vardą...“– sūnaus vardo atsiradimo istoriją šypsodamasi prisiminė D. Varnienė. Pridūrė, kad jos dukra yra dalyvavusi trijose Dainų šventėse, tik šįkart darbas sutrukdė.

Šokių mokėsi internete

Pasak D. Varnienės, tarp šokėjų yra ir senosios, ir naujosios bangos lietuvių išeivių: „pusė ant pusės“. „Mano generacija – vyresnės kartos. Aš gimiau po karo Vokietijoje, 1948-aisiais. Į Ameriką, Los Andželą, emigravome 1949-aisiais, kai buvau kūdikis. Mano mama Lietuvoje buvo mokytoja, Nepriklausomybės metais mokiusi kaimo vaikus. Los Andžele ji sutiko jauną kunigą iš Žemaitijos, iš savo krašto. Jie susitiko ir jis pasakė: „Onute, tu surink mūsų vaikus, aš gausiu patalpas, pastatysiu bažnyčią ir veiksime...“ Taip Los Andžele pradėjo veikti „Spindulys“, iki šiol išsilaikėme“, – didžiuodamasi pasakojo į tėvynę nuolat grįžtanti D. Varnienė.

Pasak jos, lietuvaičiai iš Los Andželo, Čikagos, Hamburgo, Bostono, Rygos, Sankt Peterburgo, Australijos, Urugvajaus apgyvendinti įvairiausiose Vilniaus vietose. Daugelis džiaugiasi, kad visur juos maloniai priėmė. Užsimanę bet kada gali gauti kavos, arbatos. Visur yra prieigos prie interneto, visi gali susitvarkyti savo reikalus.

Per garsiakalbius sklindančias lietuviškas choreografų komandas, pasak D. Varnienės, visi šokėjai supranta. Tik Pietų amerikiečiams sunkiau – bet yra keli, kurie paaiškina nesuprantantiems. Į Dainų šventės programą įtrauktus šokius – „Pučia vėjas“, „Gyvataras“, „Subatėlė“, „Lek gervė“, „Bitutė“ – šlifavo, mokėsi Amerikoje. Juk yra internetas, ten galima rasti šokių piešinių. Viskas šiais laikais įmanoma.

„Nors mes esame toli nuo Lietuvos, atskirti, bet sugebėjome prieš kelerius metus suorganizuoti išeivijos lietuvių Dainų ir šokių šventę, aš buvau jos meno vadovė, ten suplaukė visi, kas tik galėjo. Pastebėjo, kad Lietuvos lietuvių grupės gauna vienodus tautinius drabužius, kurie primena uniformas, ir juos turi grąžinti. Išeivijos lietuviai atvyksta su savo drabužiais, kuriuos skolinasi iš draugų, įsigyja patys, jie kitokios spalvos, visi skirtingi, taip daug įdomiau.

Puikiai lietuviškai kalbanti S. Miller prasitarė gimusi Čikagoje, kur buvo labai stiprios lietuviškos mokyklos, o tėveliai namuose neleisdavo kalbėti angliškai, tik lietuviškai. Vyravo smarkus patriotizmas, vaikai augo tikėdami laisva Lietuva, žinodami, kad privalo išlaikyti lietuvybę.

Prieš kelias dienas į Lietuvą atskridusi lietuvė jau spėjo aplankyti gimines Vilniuje, nori susitikti su giminėmis iš Anykščių ir gyvenančiais Kaune. Planuoja eiti į Ansamblių vakarą Kalnų parke, visur, kur tik suspės.

Į Dainų šventę – su vyru, vaikais ir šunimi

Toronte gyvenanti Virginija Zubrickienė Lietuvą pasiekė per Frankfurtą. Kelionė praėjo sėkmingai, 67 žmonės atvyko patys ir atsivežė tautinius drabužius. Šokėjai, mokytojai, taip pat jiems padedantys prižiūrėti šokėjus. „Išmeldėm gerą orą, todėl viskas labai gerai“, – kalbėjo į aikštėje besisukančius savo globotinius, grupę „Gintaras“, žvelgdama Kanados lietuvė. Ansamblyje šoka jos dukra, jos sūnus – taip pat šokėjas.

Čikagos lietuvė Giedrė, grupės „Suktinis“ vadovė, į Dainų šventę atskrido su šeima – mama, vyru ir dviem vaikučiais – kelerių metų sūnumi, vos keturių mėnesių mažyliu ir netgi šeimos šuneliu... „Aš manau, kad vaikai ir šunys nestabdo šeimos gyvenimo“, – juokavo Giedrė. Dainų šventėje šoks ir jos vyras bei jos brolis Audrius.

„Suktinis“ ateinančią žiemą švęs savo gyvavimo 10-metį. Giedrė jame nuo pat įsikūrimo. Kai jį paliko buvusi vadovė Salomėja Strižikauskienė, jo vadove tapo Giedrė. Per Kūčias bus 15 metų, kai ji su šeima atvyko gyventi į Čikagą.

„Tikras pasiaukojimas šokiams – vos prieš mėnesį ji pagimdė vaikutį ir jau Lietuvoje“, – kalbėjo iš Čikagos paskui dukrą atvykusi Giedrės mama. Giedrė juokavusi, kad vos gimęs mažylis iškart vaikščios. Mama pasakiusi: „Giedre, tavo vaikas vos gimęs pateks į šokių repeticiją.“ Taip ir nutiko. Net tik į repeticiją, bet ir į Dainų šventę... „Penktadienį pasigimdė, šeštadienį grįžo, sekmadienį išvežė vaiką į lauką, o pirmadienį išrūko į repeticiją“, – dukros atsidavimu šokiams stebėjosi jos mama.

Pati Giedrė prisipažino šokusi ir besilaukdama, iki paskutinių nėštumo dienų. „Bus dar vienas šokėjas Lietuvai“, – žvelgdama į vežimėlyje miegantį sūnų žadėjo daili lietuvė.

Dainų šventėje išeivijos šokėjus rikiuoja Los Andželo lietuvė

Lietuvos Dainų šventės užsienio kolektyvų repeticija; šokių mokytoja Danguolė Varnienė
+43