Ar konservatoriai tikrai laimėjo rinkimus?

Tomas Dapkus
Tomas Dapkus
  © Asmeninis albumas

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderiai Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė nesustodami skelbia apie neva laimėtus Respublikos prezidento ir Europos Parlamento (EP) rinkimus. Perrinktai prezidentei Daliai Grybauskaitei jau plaukia ir pirmosios konservatorių instrukcijos.

„Laukia svarbus darbas skiriant naują kariuomenės vadą. Arvydo Pociaus kadencija baigiasi šių metų liepą. Svarbu, kad būtų išlaikyta kartu su dabartiniu kariuomenės vadu mūsų nubrėžta strateginė kryptis“, – rašo viena iš konservatorių lyderių R. Juknevičienė. Tačiau itin garsiai aiškinama apie neva laimėtus EP rinkimus – už konservatorius rinkimuose balsavo 17,39 proc., už socialdemokratus (LSDP) – 17,27 proc. rinkėjų, abi partijos gavo po 2 mandatus Europos Parlamente. A. Kubiliaus, R. Juknevičienės, Jono Survilos „politinis projektas“ – Gabrielius Landsbergis pakilo iš trečios vietos į pirmą, o socialdemokratų sąrašo lyderis Zigmantas Balčytis nukrito į antrą, nusileisdamas Vilijai Blinkevičiūtei. Prezidento rinkimuose D. Grybauskaitė Z. Balčytį įveikė 57,87 proc. prieš 40,14 proc.

Socialdemokratų rinkimų strategas Juozas Bernatonis patyrė visišką fiasko, turint galvoje, kad socialdemokratai planavo 4 ar net 5 EP mandatus. Tragikomiškai dabar atrodo ir tai, jog kai kurie jų jau buvo surinkę net patarėjų ir padėjėjų komandas darbui EP, o jų pamaina Lietuvoje jau buvo pasidalijusi neva turėjusius atsilaisvinti postus – kas Seime, kas ministerijose. Per rinkimus į EP socialdemokratų rinkėjas griežtai nubaudė ir patį Z. Balčytį, kuris pasidavė „genialiai“ J. Bernatonio (ar tikrai tik jo?) idėjai: vykdykime vieningos rinkimų kampanijos strategiją. Du viename: arba prezidentas (Balčytis: nenoriu), arba Europarlamentas (Balčytis: noriu, noriu...).

Štai Ispanijos socialistų partijos generalinis sekretorius Alfredo Perezas Rubalcaba pareiškė dėl „itin blogų rezultatų Europos Parlamento rinkimuose“ besitraukiantis iš pareigų. Ispanijos socialistai surinko 23 proc. balsų. Kodėl iki šiol jo pavyzdžiu nepasekė ministras J. Bernatonis, LSDP atsakingasis sekretorius Gintautas Paluckas? O kaip dėl LSDP Vilniaus skyriaus pirmininko Juozo Oleko atsakomybės – sostinėje ir didžiausiame Lietuvos mieste socialdemokratai liko tik ketvirti?

Taip, socialdemokratai neabejotinai pralaimėjo, ir skaudžiai.

Tačiau ar laimėjo konservatoriai?

Dabar kadenciją baigiančiame EP konservatoriai turėjo 4 mandatus, naujame teturės tik 2. Šiuose rinkimuose konservatoriai prarado lygiai pusę turėtų mandatų. A. Kubiliaus ir R. Juknevičienės nenaudai kalba ir kiti skaičiai. Lyginant su 2012 metų Seimo rinkimais, konservatoriai gavo 9 tūkstančiais mažiau balsų. Tai rodo, kad konservatorių rinkėjų, nepaisant, kad jie yra opozicijoje ir turi tvirtą prezidentės D. Grybauskaitės paramą, ne tik nedaugėja, bet net šiek tiek mažėja. Manipuliuodama skaičiais, R. Juknevičienė „smogia atgal“: „Sovietmečiu būdavo tokie skyreliai „Į pagalbą propagandistams“. Tai čia mano pagalba dabartiniams propagandistams <...> Balsai atiduoti už TS-LKD 2009 ir 2014 metų Europos Parlamento rinkimuose. Palyginimui: 2009 – 147756, o 2014 – 198534“.

Tačiau tai tėra pigus triukas, bandant kvailinti partijos narius ir rinkėjus. 2009 metų rinkimuose dalyvavo tik 20,98 proc. rinkėjų, o 2014 metais – 47 proc. Kai į rinkimus ateina dvigubai daugiau rinkėjų, džiaugtis gavus penktadaliu rinkėjų daugiau gali arba visiškai nesusigaudantis, arba kitus tokiais laikantis asmuo. O 2012 metų Seimo rinkimuose aktyvumas artimas 2014 metų EP rinkimų aktyvumui, tad palyginimas yra tinkamas.

Kita liūdna žinia konservatoriams – tai jų iki šiol jaunesniųjų politinių partnerių – Liberalų sąjūdžio – sėkmė. Sekmadienio rinkimuose jie surinko 16,52 proc. ir taip pat iškovojo 2 mandatus EP. Vilniuje ir Kaune liberalai jau beveik pasivijo konservatorius, o Klaipėdoje pralenkė dvigubai. Tuo metu prezidentė D. Grybauskaitė vertybiškai yra artimesnė liberalams nei konservatoriams ir tai padės stiprėti ne konservatoriams, o liberalams. Nepopuliari konservatorių partijos vadovybė ieško išeities formuodama mišrius rinkimų sąrašus – įtraukdama tiek liberalesnio, tiek konservatyvesnio profilio politikus. Ir nors Gabrielius Landsbergis yra itin liberalių pažiūrų politikas, kaip teigiama, remiantis net vienos lyties santuokas, jo sėkmės receptas sietinas ne su jo asmeniu, o visų pirma tik su jo senelio konservatorių patriarcho Vytauto Landsbergio pavarde. Kaip konservatorių „liberalėjimo“ žingsnį D. Kreivys primygtinai siūlo Vilniaus miesto mero rinkimuose kelti Mildą Dargužaitę prieš liberalų kandidatą Remigijų Šimašių, išstumiant Vilniaus konservatorių lyderį Mantą Adomėną. Šia idėja užsidegęs ir A. Kubilius. Tačiau konservatorių bandymas dar labiau tolti nuo savo vertybių ir tapti antrąja liberalų partija neabejotinai pasmerktas žlugti.

EP mandatą iškovojo ir naujasis liberalų kandidatas Antanas Guoga. Viktoro Uspaskicho metodais (televizija, šventės rinkėjams, agresyvi reklama) į rinkimus sėkmingai kopiantis kortuotojas gali būti naudingas šiai politinei jėgai kovojant už naują miestų rinkėją. Kodėl A. Guoga negalėtų savo jėgų išbandyti Kauno miesto mero rinkimuose? Jei konservatoriai nebepadidins savo rinkėjų skaičiaus daugiau kaip tie rinkimuose tradiciškai juos palaikantys 200 tūkst. piliečių, ir po kitų parlamento rinkimų Vyriausybei vadovaus arba populiarus dabartinis socialdemokratų premjeras Algirdas Butkevičius, arba liberalų lyderis Eligijus Masiulis. Tiesa, po šio sekmadienio rinkimų, sudėjus konservatorių ir liberalų balsus (apie 35 proc.), akivaizdu, kad centro kairė ir toliau lieka dominuojančiu politiniu bloku Lietuvoje.

Tai kur ta konservatorių pergalė?

 

Šio straipsnio autorius yra Tomas Dapkus, viešoje erdvėje apkaltintas daręs politikams įtaką, kuri galimai nedera su žurnalisto etika. Alfa.lt iš „MG Baltic Media“ įsigijus žiniasklaidos grupei „Naujienų centras“ T. Dapkus šiame portale nebedirba.