Dėl teršalų iš Kaliningrado – tūkstančiai kritusių žuvų Širvintos upėje

Nuotekos
Nuotekos
  © 123rf.com
Alfa.lt
2014-05-22 16:05

Kasdienį ir ramų pasivaikščiojimą palei Širvintos upę praėjusios savaitės penktadienį marijampoliečiams sugadino itin prastas vaizdas – buvo pastebėta, kad prie Kudirkos Naumiesčio tekanti upė pilna gaištančių žuvų. Negana to, anot tą vakarą meškeres įmerkti norėjusių žvejų, vanduo skleidė itin nemalonų kvapą. Neapsikentę matomo vaizdo ir užuodžiamo kvapo, gyventojai puolė skambinti aplinkosaugininkams. Sureaguota buvo greitai – jau šeštadienį nustatytas taršos šaltinis. Paaiškėjo, kad teršalai į Širvintą, o po to ir į Šešupę pateko per į ją įtekantį upelį iš Rusijos, Kaliningrado srities.

Iškviesti Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento specialistai paėmė vandens mėginius iš Širvintos upės aukščiau ir žemiau įtekančio upelio vandens užterštumui nustatyti.

Praėjus kone savaitei nuo įvykio, Marijampolės aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai sako, kad nauji teršalai į upę nebepatenka, taigi taršos sklidimas sustabdytas.

Apie ekologinę nelaimę taip pat buvo informuota Aplinkos ministerijos avarijų prevencijos tarnyba ir laboratorija.

Tyrimų rezultatams gauti – mažiausiai savaitė

Pagal pirminius duomenis, teršalų rodikliai buvo siejami su organine tarša – srutomis ar nevalytomis buitinėmis nuotekomis, tuomet pranešė Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentas (RAAD).

Remiantis šiandieniniais laboratorinių tyrimų duomenimis, Širvintos upėje žemiau intako iš Rusijos labai padidėjo tarša bendruoju fosforu, fosfatais, amonio azotu, nitritais.

Anot Vilkaviškio rajono agentūros vyresniosios referentės Leonijos Pupkienės, panašiais atvejais dažnai būna, kad tyrimams atlikti reikia maždaug savaitės.

„Teršalai pateko iš upelio, atitekančio į Širvintos upę iš Kaliningrado srities. Marijampolės RAAD laboratorija gegužės 17 d. paėmė mėginius iš Šešupės upės užterštumui nustatyti. Mėginiai paimti prieš intaką iš Rusijos ir už jo.

Tyrimų duomenimis, kuriuos turime šiai dienai, beje, kai kurių teršalų tyrimų rezultatai gaunami tik po 7 dienų, žemiau intako ryškiai padidėjęs bendrojo fosforo, fosfatų, amonio azoto ir nitritų kiekis. Deguonies kiekis buvo tik 0,42 mg/l“, – apie praėjusią savaitę Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento darbuotojus sunerimti privertusią situaciją pasakojo L. Pupkienė.

Sureaguota akimirksiu

Paklausus apie šiandieninę padėtį, ar taršos sklidimas, praėjus savaitei nuo nuo jų išsiliejimo, sumažėjo, L. Pupkienė teigė, jog nauji teršalai į upelį nebepatenka.

„Pakartotinai paėmus mėginius gegužės 19 d. deguonies kiekis buvo 6,22 mg/l. Padidėjęs deguonies kiekis rodo, kad tarša mažėja, nauji teršalai į upelį nepatenka“, – tikino Vilkaviškio rajono aplinkos agentūros vyresnioji darbuotoja. Anot jos, vos tik sužinojus apie įvykį, buvo imtasi veiksmų: „ Buvo sureaguota tuoj pat, tik gavus signalą apie užterštą vandenį ir gaištančias žuvis.“ Taip pat L. Pupkienė sakė, kad tokių įvykių Marijampolės rajone daugiau nebuvo užfiksuota.

Netvarkingi nuotakynai padidina teršalų išsiliejimo riziką

Niekam nebėra paslaptis, kad užterštas vanduo tiesiogiai susijęs su ekosistemų nykimu bei mūsų pačių sveikata. Tai – didelė problema. Žinant, kad vanduo teka, nepaisydamas miestų teritorijų ar valstybių sienų, išsivagojusiomis upių arterijomis susirūpinti būtina.

Norėdami išsaugoti švarias Lietuvos upes, turime atrasti kritines taršos vietas, iš kurių vanduo sklinda, keldamas grėsmę aplinkai, tuo pačiu keisti įpročius bei požiūrį į gamtos teršimą.

Neatsakingai sodininkaudami, mesdami šiukšles, kur papuolė, nesirūpindami buitinių nuotekų savalaikiu išvežimu, tik padidiname riziką, kad kurią nors dieną vėl ištiks nelaimė, kuri nutiko praėjusią savaitę Marijampolės rajone.

Lietus, nuplovęs gatves ir šaligatvius, nuplukdo į lietaus vandens surinkimo sistemą ir įvairias smulkias šiukšles, nedidelius naftos produktų kiekius, o žiemą per atodrėkį – ir gatvėms barstyti naudojamą techninę druską. Toks paviršinių nuotekų vanduo prieš išleidžiant į vandens telkinius turi būti valomas. Itin svarbus nuotakynų įrengimas.

Nuotekų šalinimo sistemos pagal paskirtį skiriamos į dvi sistemas – lietaus ir buitinių nuotekų. Aplinkos ministerijos turimais duomenimis, nemaža dalis nuotekų valymo infrastruktūros moraliai ir fiziškai pasenusi: didelės eksploatavimo išlaidos, nepakankamas paviršinių nuotekų tvarkymas.

Plaukiantiems teršalams sustabdyti – boninės užtvaros

Tiesa, panašių atvejų būta nemažai net ir šiais metais, tik kituose miestuose. Sausio mėnesį Šilutės aplinkos apsaugos įvertinimo agentūra pranešė, kad Žemaičių Naumiesčio seniūnijoje tekančiame Lendros upelyje pastebėta naftos produktų teršalų. Gamtosaugininkai tuomet sakė, kad teršalai pateko iš lietaus drenažo vamzdžio, vanduo buvo užterštas naftos teršalais. Atvykę ugniagesiai pastatė bonines užtvaras ir plaukiančius taršalus sulaikė bei užterštą upės vagą nupurškė dispergentu. Prieš porą mėnesių apie spalvotas nuotekas buvo pranešama ir Kaune. Ten, kaip įtariama, vanduo buvo teršiamas tekstilės įmonės.

Lietuvoje, anot gamtininkų, didžiausi upių teršėjai – buitinės nuotekos ir intensyvus ūkininkavimas. Prie viso to prisideda ir trąšos, pesticidai.

Visi keturi Lietuvos upių baseinų rajonai (UBR) yra tarptautiniai. Į Nemuno UBR vandenys atiteka iš Baltarusijos, Rusijos Kaliningrado srities bei Lenkijos, o dalis Dauguvos, Ventos bei Lielupės upių prasideda Lietuvoje ir baigiasi Latvijoje. Mūsų šaliai itin svarbus bendradarbiavimas su Baltarusija, kurioje yra visas Nemuno aukštupys. Vandens tėkmė nepaiso nei šalies rajonų, nei valstybių sienų.

Žemės ūkyje gausiai naudojamos sintetinės trąšos, pesticidai, neatsakingai vykdoma veikla ženkliai prisideda prie vandenų taršos. Susirūpinimą kelia vandens tarša nitratais. Šie junginiai virinant, minkštinant ar filtruojant vandenį nepašalinami. Verdant nitratų koncentracija vandenyje tik padidėja. Be to, nitratais užterštas vanduo neturi jokio specifinio kvapo, spalvos ir skonio.