Mums – šventės, paštininkams – darbas

Pašto dėžutė
Pašto dėžutė
  © Andrius Vaitkevičius
Arūnas Marcinkevičius | „Savaitė“
2007-12-28 14:10

Jokia kita šventė per metus neužverčia pašto darbuotojų visame pasaulyje papildomu krūviu taip, kaip Kalėdos. Nors šiais informacinių technologijų laikais atsirado ir kitų sveikinimo būdų, tačiau daugelis žmonių nepamiršta ir tradicinių atvirukų – ranka rašytas sveikinimas tarsi parodo adresatui išskirtinį dėmesį.

Lietuvos paštas: skaičiai ir faktai

reklama

Šiuo metu visoje Lietuvoje dirba daugiau kaip 8000 pašto darbuotojų, paslaugos teikiamos daugiau kaip 900 pašto skyrių, laiškai kasdien surenkami iš daugiau kaip 3000 siunčiamųjų laiškų dėžučių ir pristatomi gyventojams, verslo įmonėms tiek Lietuvoje, tiek į kitas pasaulio šalis. Be to, pašto skyriuose teikiamos ne tik universaliosios pašto paslaugos, bet ir nemažai finansinių paslaugų. Veikia jau 8 kilnojamieji paštai – tai alternatyva uždaromiems nerentabiliems pašto skyriams kaimo vietovėse. Beje, Lietuvoje tai nėra naujovė – tokie mobilūs pašto skyriai buvo pradėti steigti dar 1977-aisiais.

1922 metais Lietuva tapo Pasaulinės pašto sąjungos (PPS) nare (dalyvavimas šioje sąjungoje atkurtas 1992-aisiais). Dvišales bendradarbiavimo sutartis dėl finansinių paslaugų (pašto perlaidų teikimo) „Lietuvos paštas“ yra pasirašęs su 21 šalimi. O kasdieniam korespondencijos išvežiojimui Lietuvoje bendrovė turi 375 automobilius – 116 lengvųjų ir 259 krovininius.

Tradicinis atvirukas – išskirtinis dėmesys

Be abejo, daugiausia laiškų, atvirlaiškių, smulkiųjų paketų paštu keliauja prieš populiariąsias metų šventes – šv. Kalėdas ir Naujuosius metus. Nors vis labiau populiarėja informacinės technologijos, ir daugelis sveikinimus jau siunčia mobiliaisiais telefonais, elektroniniu paštu ar net vadinamuoju „skaipu“, išsiųsti atviruką, atvirlaiškį tokių švenčių metu vis dar yra labai populiaru. Nes, kaip paaiškino pašto darbuotojai, žmonės visu tuo „senoviniu“ ritualu – rinkdami atviruką, ranka rašydami sveikinimą, dėdami jį į voką, parinkdami pašto ženklą – tarsi demonstruoja adresatui: štai kiek aš tau skiriu dėmesio, koks svarbus tu man esi. Tad atrodo, kad, nepaisant pergalingo naujųjų technologijų veržimosi į visas mūsų komunikavimo sritis, atvirukas, vokas ir pašto ženklas dar ilgai išliks populiarūs. Bent jau per Kalėdas.

Tad natūralu, kad per jas paskirstoma net 5-6 kartus daugiau pašto siuntų nei įprastai. Ir kaip kasmet nuo lapkričio pabaigos pašto darbuotojai vos ne kasdien gyventojams primena: atvirukus, atvirlaiškius siunčiamus ir Lietuvoje, ir užsienio šalyse gyvenantiems draugams, artimiesiems išsiųskite kuo anksčiau. Jei laiškai keliauja į užsienį, juos reikėtų išsiųsti bent jau gruodžio pradžioje.

Šventinės korespondencijos karavanas

Vien praeitais metais į užsienį išsiųsta apie 934 tūkst. vienetų pašto korespondencijos siuntų (o tai – apie 59 tonos). Iš užsienio gauta apie 745 tūkst. vienetų pašto korespondencijos siuntų (60 tonų). Gauta iš Lietuvos ir pristatyta šalyje – apie 5,5 mln. pašto korespondencijos siuntų (tai dar 96 tonos). O žinant, kad į vieną vilkiką telpa apie 20 tonų, nesunku paskaičiuoti, kokio ilgio išsirikiuotų kalėdinis „karavanas“ iš krovininių automobilių.

Ir šventiniu periodu, ir kitu laiku, skirstant pašto korespondenciją, pirmiausia pas gavėjus iškeliauja ta korespondencija, ant kurios užrašyti adresai pašto darbuotojams nekelia jokių abejonių. Kita atidedama į šalį, ir vėliau pašto darbuotojai, pasitelkdami įvairiausius informacinius žinynus, bando iššifruoti tuos neaiškius duomenis. Tad žmonės tokias siuntas gauna arba pavėluotai, arba jos apskritai grąžinamos siuntėjams (jeigu yra nurodytas siuntėjo adresas). Jei ir to nėra, tokia siunta grąžinama į siuntą išsiuntusį paštą, kur saugoma mėnesį. Pasibaigus saugojimo laikui, ji priskiriama prie neįteiktos korespondencijos ir perduodama valstybės nuosavybėn.

Atvirukai būna ir mobilieji

Tačiau net ir tie, kurie nepatingi išsiųsti šventinių sveikinimų paštu, Kalėdų rytą ar per Naujuosius, laikrodžio rodyklei pasiekus dvyliktą valandą, griebiasi mobiliųjų telefonų. Turbūt daugeliui teko patirti, kad prisiskambinti ar net išsiųsti žinutę šiuo „piko“ metu būna tikrai nelengva.

Mobiliojo ryšio operatorė „Omnitel“ prognozuoja, kad per šias Kalėdas SMS žinučių bus išsiųsta panašiai tiek, kiek ir pernai, tačiau kiti mobilieji sveikinimai –atvirukai ar MMS žinutės – pasieks naują rekordą.

„Per pastaruosius dešimt metų per kiekvienas Kalėdas skelbėme rekordinius SMS sveikinimų skaičius. Manome, kad šiemet SMS sveikinimai nustos stipriai augti, tačiau rekordiškai didės siunčiamų mobiliųjų vaizdo sveikinimų“, – prognozuoja „Omnitel“ viceprezidentas komercijai Remigijus Štaras.

Bendrovės vertinimu, šių metų žiemos šventės bus pirmos, kai mobiliųjų vaizdo sveikinimų dalis taps pakankamai reikšminga ir įsitvirtins šalia kitų populiarių sveikinimų – SMS žinučių, popierinių atvirukų bei elektroninių laiškų. Itin didelį potencialą bendrovė sieja su mobiliaisiais atvirukais – SMS žinute gauta nuoroda į mobiliojo interneto puslapį, kuriame vartotojas randa multimedijos sveikinimą (angl. „WAP push“). Jie turėtų pakeisti dalį įprastu paštu siunčiamų atvirukų, kas jau įvyko išpopuliarėjus sveikinimams elektroniniu paštu.

Populiarėti mobiliesiems vaizdo sveikinimams leidžia techninės sąlygos – absoliuti dauguma Lietuvos mobiliojo ryšio vartotojų naudoja mobiliuosius telefonus, kurie palaiko mobilųjį internetą. Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, Lietuvos rinkoje yra apie 1,4 mln. vartotojų, kurie naudojasi mobiliuoju internetu telefone.